Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris


ŽEMAITIJA IKI ŠEŠUPĖS IR VIRBALIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Lietuvos senosios valstybės svarbiausios etnografinės sritys apėmė Vilniaus, Trakų ir Žemaitijos administracinius vienetus. Žemaitija 16-to amž. dokumentuose dažniausiai vadinama "Žemaičių Seniūnija", pagal senovinę slavinę kalbą, "Žomojtskoje Starostvo". Nors kiti du minėti vienetai vadinami karvedijomis arba vaivadijomis (I. Sprogis, Geografičeskij Slovarj Drevnej Žomojtskoj Zemli, Vilna 1888, žiūr. atitink. raides). Tad "Žemaičių seniūnija" yra įprastinis ir bendrai priimtas terminas.

Žinoma, kartais šaltiniuose pasitaiko nukrypimų nuo bendros linijos. Sakysime, rašoma "Žemaičių žemė" (Žomojtskaja zemlia), net ir "Žemaičių kunigaikštija" (Žomojtskoje kniazstvo). Pagaliau, net "Žemaičių valstybė" (Žomojtskoje panstvo). Pasitaiko, jog tas vienetas traktuojama, lyg būtų skirtingas nuo Lietuvos didž. kunigaikštijos (cituotame veikale). Esama ir kurijozo "Žemaičių pavietas" (litovs-kaja Metrika, knig. Zapisej, XV).

Tai yra ne daugiau, kaip išimtys, sakytume, dokumentų rasėjų stiliaus ypatybės. Iš to daryti teoretines bei toli einančias išvadas, mažių mažiausia, yra nepagrįsta. Kartais lenkų istorikai užsispyrę stengiasi įrodyti, esą, Lietuva susidėjusi iš trijų skirtingų komponentų — Lietuvos, Žemaitijos ir Rusiškos srities (pvz., O. Halecki, Litwa Rus i Žmudz leidiny "Rocznik Akad. Umiejętnosci", wydz. hist.-filoz., ser. II, t. 34, Krakow 1916). Neistorikai kartais nesąmoningai pasiduoda tokiai tendencijai.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIAUS ]ONO XXIII RAŠTAS LIETUVOS VYSKUPAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Poniežius Jonas XXIII   


Garbingieji Broliai, sveikiname jus ir siunčiame apaštališkąjį palaiminimą.
Kaip vaikai su dideliu malonumu širdyje nešiojasi tėvo prisiminimą ir, pasitaikius progai, išreiškia jam viešą pagarbą, taip tautos jaučia pareigą prisiminti savo dvasinių Ganytojų pavyzdį; tų Ganytojų, kurie nepalaužiamu narsumu kovojo už jiems patikėtą kaimenę ir jai. kaip brangiausią paveldėjimą, paliko savo mokslą ir savo pavyzdį.

Tokį Ganytojo pavyzdį—kaip Mums yra pranešta—šiemet prisimena kilnioji, Mums labai miela, lietuvių tauta, minėdama tris šimtus penkiasdešimt metų nuo mirties uolaus šios tautos vyskupo Merkelio Giedraičio, apie kurio didelį šventumą ir šiandien liudija jūsų tauta.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
VORATINKLIAI

Kiekvieną vakarą,
Kai saulė eina Baltijon skandintis
Kiekvieną tokį graudų vakarą
Plonais voratinkliais
Nuraizgo mano mintys
Visų laukų ražienas.

Ant tų voratinklhį
Vandens lašelių milijonai laikos.
Ant tų plonų voratinklių,
Suskilus, žėri Baltija.
Ateina laikas —


Tu perplėši naktis,
Ir savo deimantus parodai,
Tiktai nenori pasakyti man,
Kur tokį vakarą
Nusiskandina saulė,
Kai marių jau nėra.

Skaityti daugiau...
 
MARKSIZMAS IR MŪSŲ LAIKŲ VISUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS NORKA1T1S   
KELETAS JŲ SUSIDŪRIMO ASPEKTŲ

Masių atsiradimo ir dominavimo laikotarpis vos buvo beparodąs savo pirmąsias apraiškas. Naujojo, dezangažuoto, su dauguma einančio ir vien pagal savo individualius interesus tesiorientuojančio žmogaus tipas dar vos tik buvo nujaučiamas ateities perspektyvoje, kai su marksizmu jau buvo besusikurianti nauja jėga, pasiryžusi užpildyti susidarančią ideologinę tuštumą. Šiandien, žiūrint iš perspektyvos, atrodo labai aišku, kad laikotarpis be vientisų kultūros pagrindų ir aiškaus angažuotumo tegalėjo būti pereinamojo pobūdžio, reliatyviai trumpas, ir turėjo galop baigtis aiškia krizės situacija. Šitoks laikotarpis, tiesa, savyje turi eilę momentų, kurie jį padaro patrauklų.
 Pasaulėžiūrinio radikalumo metas būna praėjęs. Gyvenama senaisiais, praeityje suformuotais ir stabilizuotais pagrindais. Išoriniu atžvilgiu maža atrodo pasikeitę. Individo, visuomenės, valstybės sampratos dar yra likusios tos pačios. Jos, tiesa, galioja atsietos nuo savo pirminių pasaulėžiūrinių pagrindų. Net galėtų susidaryti Įspūdis, jog šitame pasikeitime glūdi naujas, pastovumą pagrindžias momentas ta prasme, kad šių sampratų galiojimas yra tapęs nebepriklausomu nuo su jų susiformavimu surišto pirmykščio pagrindimo ir tuo būdu pasidaręs tarsi absoliučiu. Stabilumas iš tikrųjų yra padidėjęs.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Radžius   
VIENUOLIO VALANDA

AVE MARIA

Zenito soste rymo
Ironiška naktis.
Many vienuolio žymę
Išdegino ugnis
Įkaitusių žarijų
Likimo pelenuos.

O būk, Sveika Marija,
Pradžia kitos dienos.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai