Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 gegužė


KALVOS IR LANKOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Albinas Baranauskas: KALVOS IR LANKOS. Knygyno "Spauda" leidinys. 1959. 155 p.
Autorius tituliniame puslapyje padėjo tokią paraštę, nusakančią šios savo knygos pobūdį: "Tolimo Suvalkijos kampelio žmonės ir gamta".

Dabartinis veikalas savo nuotaiko. mis panašus į pirmą Albino Baranausko rinkinį —"Sniego platumas". Ten buvo novelės. "Kalvose ir lankose" novelių kaip ir neliko. Prie jų tiktų pirmas čia įdėtas dalykas—"Teisingasis skolininkas", ši novelė yra tarsi atplaiša iš "Sniego platumų." Be jos, "Kalves ir lankos" būtų vieno žanro knyga, būtent — beletristinių apybraižų ir vaizdų. Vietomis j tuos vaizdus įpinama šiek tiek akcijos, kaip "Durpkasių dienose Stirna-balėje, tuo tarpu kai "šniokštimai ir šlamesiai" ir "Paupiai, karklai ir čiurlenimas" yra gryni aprašymai, kurių stiprybė yra nuotaikingumas, tikslumas, humoras ir šiluma savo gimtinės velėnai.
Skaityti daugiau...
 
MARIJA IR BAŽNYČIA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. STASYS ŽILYS   
Šiandieninė marijologija ypatingu būdu stengiasi išgvildenti klausimą, kokią vietą Dievo plane užima Marijos asmenybė. Apie tai sukosi kalba paskutiniuose marijologiniuose kongresuose, o ypač Liurdo kongrese. Dievo planai mums yra tik tiek žinomi, kiek pats Dievas mums juos yra atskleidęs, tiesiogiai — žodžiu, ar netiesiogiai — įvykiuose. Dalis Dievo planų yra dar neįgyvendinta, tebėra ateities dalykas, kita dalis jau yra virtus tikrove. Dievo valia savo troškimą įgyvendina kurdama. Čia mes kaip tik ir bandysime atsekti Dievo mintį jau sukurtose ir mums pažįstamose realybėse, — Marijos asmeny ir Bažnyčioje.1

Atpirkimo istorijoje kiekvienas žingsnis ir kiekvienas veikėjas buvo Dievo numatytas. Kristus, Marija, Bažnyčia yra centriniai Dievo minties kūriniai. Tos trys figūros yra tarpusavy surištos priežastingumo ryšiu: Žodis turėjo tapti kūnu — jis padarė Mariją savo motina; tapęs kūnu, Žodis norėjo įjungti savin visų laikų tikinčiuosius — jis sukūrė Bažnyčią. Tarp Marijos ir Bažnyčios yra dar kitas ryšys. Bažnyčios pradžia glūdi įsikūnijusiame Kristuje. Gi Dievo Sūnaus įsikūnijime Marija turėjo svarbų vaidmenį, nes Kristus įsikūnijo Marijoje, šiai davus savo sutikimą. Jei Bažnyčia kilo dėl to, kad per Marijos motinystę Žodis suėjo į tikrą sąlytį su žmonija, tai tarp Marijos ir Bažnyčios yra tolimas ir vienpusis priežastingumo ryšys, kuris duoda pagrindą vadinti Mariją Bažnyčios motina. Šis kilmės ryšys tampa abipusis vienos su kita bendravime, motinos ir dukters savitarpine įtaka.
Skaityti daugiau...
 
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
K. Mockus — Ateitininkų jubiliejus .............................................. 185
A. A. vysk. Vincentas Padolskis ...................................................... 191
Vladas šlaitas — Morta, Morta (eil.) ................................................ 193
Kun. Stasys Žilys — Marija ir Bažnyčia ........................................ 194
A. Baronas — Kvailumo riba ........................................................... 200
Z. Balvočienė — Iš šešėlių, Aido atgarsy (eil.) .............................. 207
Pr. Skardžius — Prel. J. Laukaitis kalbininkas ............................ 210
D r. D. Jasaitis — Paskutines prof. St. Šalkauskio dienos ......... 213

KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
A u g. R. — Kalvos ir lankos ............................................................ 221
S. A-t i s — Europos knyga jaunimui ............................................ 222

MENAS
P. Jurkus — V. K. Jonyno vitražai Lietuvių Pranciškonų
vienuolyne Brooklyne ...................................................................... 223

Vladas Jakubėnas — Trubadūras ................................................... 224
S t. Meringis — P. Vaičiūno "Prisikėlimas" Čikagos scenoje .... 228

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Vytautas Volertas — Asmuo ir sambūris ....................................... 231
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ JUBILIEJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. MOCKUS   

Ateitininkai šiemet mini savo gyvavimo penkiasdešimtmetę sukaktį. "Šiuo atžvilgiu jie yra pirmieji iš lietuvių jaunimo organizacijų, nuėjusių pusės amžiaus kelią. Jis formaliai prasidėjo 1910 vasario 19, kai buvo sudaryta pirmoji lietuvių katalikų studentų sąjungos valdyba," — skaitome Ateitininkų Federacijos Valdybos atsišaukime jubiliejinio kongreso reikalu.
Atsišaukime nurodoma, kad "ateitininkuos pradžią galima būtų laikyti keleriais metais ankstesnę". Tačiau "1910 metai, kaip ateitininkų sąjūdžio pradžia, yra jau įaugę ir į mūsų tradicijas." O tas tradicijas atžymėjo ir jubiliejiniai kongresai. "Pirmasis ateitininkų kongresas buvo sušauktas Kaune 1920 metais, ir jisai jau minėjo dešimtmečio sukaktį . . . Kiti ateitininkų kongresai taip pat buvo siejami su 15, 20 ir 25 metų sukaktimis; jie įvyko Kaune 1925, 1930 ir Telšiuose 1935. Vilniuje šauktąjį kongresą 1940 sukliudė bolševikų okupacija ir antrasis pasaulinis karas, nutraukęs kongresų penkmetinį ratą.

"Po antrojo karo tėra buvusi stambesnė Reino konferencija 1947 ir vienas kongresas Chicagoje 1954. Jame išreikštas pageidavimas, jeigu neužklups kokie nelaukti įvykiai, grįžti į penkmetinį ciklą ir 1960 susirinkti į šeštąjį kongresą 50 metų jubiliejui atšvęsti".

Tardami žodį kitą apie ateitininkų sukaktį, pirmiausia tad ir nusikeliame į anas senas dienas, kai ateitininkai žengė savo pirmus žingsnius.
Skaityti daugiau...
 
A. A. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS 1904-1960 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
A. A. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS 1904-1960
Gegužės 6 d. Romoje mirė vysk. Vincentas Padolskis. Jo netikėtas išsiskyrimas i6 gyvųjų skaudžiai palietė lietuvius.
Vysk. Vincentas Padolskis gimė 1904 m. Virbalio mieste. Mokėsi Kybartu, gimnazijoje. Filosofijos ir teologijos studijoms pasrinko Šveicariją—Friburgo universitetą. Kunigu įšventintas 1927 m. Lietuvoje. Ir po kunigystės šventim7 dar atsidavė mokslams. Įsigijo teologijos bei filosofijos daktaro laipsnius. Po to perėjo i naują sriti — Šv. Ra6tą. Romoje gavo licencijato laipsnį. Aplankė Palestiną ir kelionės patyrimus paskelbė knygoj. Nuo 1932 m. dirbo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, dėstydamas Šv. Raštą. 1937 m. to paties dalyko dėstyti perėjo į Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultetą. 1940 m. paskiriamas Vilkaviškio vyskupo padėjėju su paveldėjimo teise. Pakonsekruotas tituliniu Larandos vyskupu. Ganytojo pareigas ėjo iki 1944 m., kol per antrąją rusų okupaciją pasitraukė į Vokietiją.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai