Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1947 m. 7 spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Dr. K. Pakštas — Antrosios tėvynės reikalingumas .......... 289
Kazys Bradūnas — Maras (eilėraščiai) .............................. 291
Stasys Yla — Religinio gyvenimo tipai ............................... 292
J. Augustaitytė—V aičiūnienė — Aro lizdas (eilėr.) .......... 297
Jonas Grinius — Sužadėtinė (drama) .................................. 298
Faustas Kirša — Iš knygos „Šventieji akmenys“ (eilėr.) .. 303
Doc. inž. K. Kriščiukaitis — Architektūros stilių raida
ir lietuviško stiliaus klausimas ............................................ 307

Vl. Šlaitas — Balastas (eilėr.) ............................................. 315
Aleksis Rannit — Vytautas Kasiulis .................................. 316
A. Maceina — Socialinė demokratija ................................. 319

KŪRYBOS PASAULY
Bern. Brazdžionis — Žodžiai ir žmonės iš tėvynės ............. 325
J. Girnius — Tėvynės Sargas .............................................. 328
A. Džiugėnas — Pretenzingi žvilgsniai ................................ 328
St. Meringis — Knygos įrišimo menas Kaune ................... 330
Švedų literatūra karo metais ............................................... 331
Rasti apaštalų kapų paminklai ............................................ 332
Kraujas, kuris užmuša .......................................................... 333
Studijų savaitėje Prancūzijoj atstovauta ir Lietuva ............. 334

MŪSŲ BUITY ...................................................................... 335
Skaityti daugiau...
 
ANTROSIOS TĖVYNĖS REIKALINGUMAS PDF Spausdinti El. paštas


1. Argi ne keistas klausimas?

Negausingai tautai, gyvenančiai siauroje teritorijoj ir vos pakilusiai iš karsto, negalima išvengti idėjų smulkumo ir siaurumo. Tad aš nesistebiu, kad prieš mano kolonizacinius planus kai kurie Lietuvos valdžios sluoksniai ne tik priešinosi, bet ir kovojo. Tokiai kovai buvo pašvęstas net žvalgybos organo „Akies“ specialus numeris, pilnas šmeižto ir kartumo... Daugumai atrodė gal keista turėti lietuvių kultūros saugų židinį ne vien prie Nemuno, bet dar ir kuriame tolimame krašte.

Nuo 1927 m. vasaros dažnai žodžiu, o kai kada ir raštu, tekdavo priminti, kad mūsų kultūros ir net tautos padėtis prie Baltijos yra labai nesaugi. Atleiskite už nemandagumą, kad pacituosiu čia pats savo senuosius žodžius. Pirmiausia iš tos kalbos, kurią pasakiau tarsi simboliškoje vietoje (Virbalio muitinės salėje) visam tūkstančiui žmonių 1928 m. vasario 16 d.:

Skaityti daugiau...
 
MARAS PDF Spausdinti El. paštas
(fragmentai iš poemos)


PIRMASIS

Iš ganyklų grįžo alkanos avelės ...
Kerdžiaus rago niekur nesigirdi —
Tuščias kaimo padulkėjęs kelias,
Plauko sutemos viršum alksnynų...
Kerdžiaus rago niekur nesigirdi...

Kyla mėnuo kruvinas pro mišką,
Kažin kur žvaigždė nutyška,
Tvarte sugula prie motinų ėriukai,
Slenkasi užustalėn šeimyna,
Sunkią, tvankią vėl pabaigus dieną,
Valgo duoną, juodą bėralinę...
Kerdžiaus rago niekur nesigirdi...

Skaityti daugiau...
 
RELIGINIO GYVENIMO TIPAI PDF Spausdinti El. paštas

Religija suprantama kaip žmogaus ryšys su Dievu. Šį ryšį apsprendžia Dievas ir žmogus. Dievas save apreiškia, leidžia pažinti savo valią. Žmogus Dievą pažįsta, pripažįsta ir išpažįsta — pažįsta protu, pripažįsta valia, išpažįsta jausmais.

Dievas yra amžina, nekintama Būtis. Jo apreiškimas, Jo duoti žmogui doroviniai dėsniai yra viršlaikiniai ir pastovūs. Dėl to religija, kiek jos turinys išreiškia dieviškąjį gyvenimą, Dievo apreiškimą, Jo valią, — yra amžina, pastovi. Žmogus gi yra ribota būtis. Jo ryšys su Dievu priklauso riboto žmogiško proto, ribotos valios ir jausmų. Šitas ribotumas įvairuoja pagal atskiro žmogaus individualinį pajėgumą Dievą pažinti, pripažinti ir išpažinti. Dėl to žmogaus religija gali būti įvairi ir kintama.

Skaityti daugiau...
 
ARO LIZDAS PDF Spausdinti El. paštas

Vakaras atėjęs užtiesė sparnu
Laisvo aro lizdą tarp aukštų kalnų.
Miegas nesuglaudžia jo akių palšų:
Nesaugus jo lizdas guoly debesų.

— Kas išdrįs praverti tų namų duris,
Kvapo neatgavęs į bedugnę kris —
Taip galvojo aras laisvas ir puikus,
Glostydamas švelniai miegančius vaikus.

Žvaigždės visą naktį lijo sidabru...
Žemėje nuo skausmo ašarų sūru...
— Sapne, kam tu šilką kalnuose draikai?
Draskos aras plunksnas: dingo jo vaikai.

Rytą kėlus saulė apšvietė gelmes
Ir kalnų viršūnes šaltas, neramias.
Tarp glūdybių žemės ir tarpu dangaus
Teka šiltas kraujas aro ir žmogaus.

 
SUŽADĖTINĖ PDF Spausdinti El. paštas

Pirmas aktas iš „Stella Maris“, trijų veiksmų dramatinės legendos, kurios veiksmas vyksta XVII amžiuje Italijoj.

Barokinis kambarys kardinolo Solano palociuose. Uždangai pakilus Adalbertas tapo paveikslą. Beatričė sėdi puošnioj kėdėj, lyg soste, ir atrodo susimąsčiusi. Izabelė, sėdėdama ant pakopos prie jos, groja arfa, bet neužilgo nutyla.


1.

ADALBERTAS. Princese! Jūs tokia liūdna šiandieną.

BEATRIČĖ (atsidususi). Visai aš neliūdna.

ADALBERTAS. Iš tikro?

IZABELĖ. Žinoma, kad neliūdna. Princesei nuobodu, kad taip ilgai jūs tapote jos atvaizdą.

ADALBERTAS (prieidamas prie Beatričės). Princese, jūsų liūdesiui ar nuoboduliui išblaškyti man leiskit paskaityti vieną kūrinėlį.

BEATRIČE. Ar vėl jūs ką parašėte, maestro?

Skaityti daugiau...
 
IŠ KNYGOS „ŠVENTIEJI AKMENYS“ PDF Spausdinti El. paštas

FARIZIEJŲ MINIOJE


Galva nusviro ant skausmų krūtinės.
Ir Kristus žmogiškoj kančioj toks buvo:
Danguj lingavo debesiai šilkiniai,
Po kojų žemė kruvinai pasruvo.

Ir buvo fariziejų, — bet ne jų pasaulis;
Ir buvo knechtų minios, — taip kilnios sidabriniais.
O Dievo Motina, — kas prieš tave apgaulė?
Tiesos kančia laimėjo prieš minią fariziejų!

Skaityti daugiau...
 
ARCHITEKTŪROS STILIŲ RAIDA IR LIETUVIŠKO STILIAUS KLAUSIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DOC. INŽ. K. KRIŠČIUKAITIS   

Misionierių bažnyčia Vilniuje (vėlyvasis barokas) Foto J.Bulhako
Inž. Tremt. Draugijai paskelbus Lietuvos kaimams bei miestams atstatyti tipinių gyvenamųjų namų projektų konkursą mūsų tremtinių spaudoje pasirodė eilė straipsnių lietuviškojo stiliaus kūrimo reikalu. Kai kuriuose straipsniuose net buvo nurodomi konkretūs receptai minėtam klausimui.

Man atrodo, kad gerb. straipsnių autorių, šį klausimą sprendžiant, vis dėlto buvo einama netikru keliu, nes naujojo stiliaus kūrimo darbą, atrodo, reiktų pradėt nuo klausimo: kur, kodėl ir kaip apskritai atsirado ir vystėsi istoriniai stiliai, nes tik iš to analizo galime bus gauti ir sintezės produktą — naująjį stilių, panašiai kaip tai buvo per visus architektūros istorijos šimtmečius.

Kiekviena tauta, nežiūrint į tai kokį kultūros laipsni ji yra pasiekusi, mažesniame ar didesniame laipsnyje turi norą duoti savo sukartiems daiktams tam tikrą formą, tam tikrą išvaizdą, charakteringą tik tai tautai. Pirmuoju, labiausiai dėkingu objektu buvo žmogaus gyvenamasis pastatas, kuriam jis duoda, atsižvelgiant į vietos sąlygas, tam tikrą išvaizdą ir tam tikrą formą. Juo didesnis buvo žmogaus reikalavimas, statomas savo butui, juo didesnis buvo jo pasiektas kultūros lygis, tuo tobulesnės buvo jo kūrinių, meniškos formos.
Skaityti daugiau...
 
Balastas PDF Spausdinti El. paštas

Kai tu žiūri manin
mėlynom, nemeluotom akim, mūsų sielos,
tartum upės, vienoj begalinėje meilėj ištirpsta.

Kai švelniam bučiny
mūsų kūnai netyčia
mūsų rankomis uždega gyslose kraują ir užpučia žvilgsnį,
mes abu su tavim ligi kaulų baltumo pajuntam,
koks sunkus, begalinis balastas yra mūsų kūnai.

Kai mes žiūrim abu
atvirom, nemeluotom akim, mūsų kūnai
mūsų žvilgsnių srovėj ištirpsta.

 
VYTAUTAS KASIULIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSIS RANNIT   


Vyt.Kasiulis. Autoportretas (pastelė 1947

Šis jaunas lietuvių dailininkų kartos atstovas yra išėjęs iš impresionizmo eilių. Tačiau ir nieko nuostabaus, nes impresionizmas nėra koks sapnas ar nakties vizija, kuri išsisklaidytų su pirmaisiais aušros spinduliais, kaip kad daugelis galvoja. Prancūzų impresionistai su savo pirmtakais buvo ir tebėra puikiausi jauniesiems tapytojams mokytojai. Tačiau ne poezija ir įvaizdžius apsiausiančių šviesų žaismas sudaro Kasiulio kūrybos tikslą ir turinį. Jam rūpi pats pavidalinimas, pats formavimas, vis tiek, ar į jį kelias eitų per impresionizmą, ar per ekspresionizmą.

Kasiulis pasižymi nepaprastai gero tapytojo pajėgumu, tačiau subtilus koloritas nori jame įveikti piešybinę pusę. Iš to dualizmo kyla kova, kaip pasirinkti geresnę apipavidalinimo formą, ta kova ir kančia yra atžymėti veik visi jo paveikslai. Ten, kur dailininkas, vidaus veržlumui paklusdamas, stengiasi duoti su plauko tikslumu savo modelio antravaizdį, — nugali, piešybinė pusė. O ten, kur šviesos įvaizdžiai apvaldo visą paveikslą, — ten triumfuoja tapytojas. Ne kartą, ir tai labai dažnai, stengiamasi surasti aukso vidurys, rafinuotai balansuojant tarp tų dviejų nesutaikomų brolių, būtent — tarp piešinio ir spalvos. Dažniausiai Kasiulis savo darbus pradeda šviesiais tonais, impresionistiškai. Iniciatyvinis pradžios polėkis paskum pirmapradžiu būdu vyriškai pereina į tamsesnes, sunkias spalvas — kol šviesa galiausiai pranyksta tamsoj.

Skaityti daugiau...
 
SOCIALINĖ DEMOKRATIJA PDF Spausdinti El. paštas

Turinys:
1. Demokratijos linkimas į pilnatvę.
2. Socialinės demokratijos esmė.
3. Socialinės demokratijos reikalas.
4. Socialinės demokratijos pasiūlymai: socializmas ir krikšč. solidarizmas.
5. Socializmo ir solidarizmo skirtybės.
 

1. DEMOKRATIJOS LINKIMAS Į PILNATVĘ


Demokratijos amžius Europoje turi beveik pustrečio tūkstančio metų. Savo esme ji atrodo, kalbant popiežiaus Pijaus XII žodžiais, esanti tiesiog ,,paties proto pastatytas prigimties reikalavimas“ (Reden und Enzykliken des heiligen Vaters Pius XII. 98 p. Hamburg 1926). Ir vis dėlto jos kelias ligi pilnatvės yra toli gražu dar nebaigtas. Priešingai, galima net būtų teigti, kad mes dar tik stovime šio kelio pradžioje. Pirmieji demokratinę valdymosi formą Europoje sukūrė graikai. Tačiau jų demokratija nebuvo pilnutinė nei žmonių nei gyvenimo atžvilgiu. R. G. Hableris teisingai pastebi, kad „senovinės demokratijos vardu niekados negalima suprasti žmonių visumos“ (Demokratie. Sinn oder Unsinn? 15 p. Reutlingen 1947) todėl, kad ten demokratinės teisės buvo pripažintos tik laisviesiems piliečiams, tuo tarpu plačios metekų bei helotų (mūsiškai baudžiauninkų) ir vergų masės gyveno daugiau ar mažiau beteisį gyvenimą. Iš kitos pusės, graikiškoji demokratija apėmė tik politinę sritį. Nei socialinis nei kultūrinis Graikijos gyvenimas pagal demokratinius principus nebuvo, tvarkomas. Todėl ten Sokratas už savo pažiūras galėjo būti nunuodytas (pirmas inkvizitorinis veiksmas Europoje!), o Platonas galėjo reikalauti, kad valstybė uždraustų jaunimui skaityti Homerą. Graikiškoji demokratija buvo tik dalinė žmonių atžvilgiu ir tik politinė gyvenimo atžvilgiu. Principas, kad kiekviename žmoguje reikia matyti žmogų, lygų kitiems, ir kad kiekvieną gyvenimo sritį reikia šitam žmogui palenkti, — šitas principas anuo metu dar nebuvo suprastas. Todėl apie pilnutinę demokratiją senovėje kalbėti negalima.

Skaityti daugiau...
 
Žodžiai ir žmonės iš tėvynės PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bern. Brazdžionis   

 

 

V E R T I N I M A I

Naujos A. Vaičiulaičio knygos proga

A n t a n a s Vaičiulaitis: Kur bakūžė samanota. Istorijos ir pasakos. Kultūros Instituto leidinys. New York. 1947 m. 288 psl.


„Keista ir nepaprasta, kada pro kraujo, gaisrų, ištrėmimo, bado ir mirties metus, kurie mus išblaškė, kaip vėjas dulkes, visai netikėtai tave suranda žodžiai iš gimtinių pievų ir savų žmonių. Tie žodžiai, nors liūdnas žinias atnešdami, yra kaip tas žvaigždės spindulys, kuris juodą naktį prasimuša i tave pro sunkius debesis.“

Nerandu tuo tarpu gražesnio apibūdinimo naujajai Antano Vaičiulaičio knygai „Kur bakūžė samanota“, kaip šie aukščiau cituotieji žodžiai, paimti iš jo galbūt gražiausios ir verčiausios šio rinkinio novelės Dvi seserys.

Skaityti daugiau...
 
Tėvynės Sargas PDF Spausdinti El. paštas
Šituo vardu neseniai pasirodė naujas 96 psl. leidinys, skirtas visuomeniniams klausimams. Kaip M. Krupavičius savo žodyje skaitytojui paaiškina, dabartinis „Tėvynės Sargas“ tęs senąsias tilžiškio ir vilniškio „Tėvynės Sargo“ tradicijas, vadovaudamasis šūkiu „Visa Lietuvai, Lietuva Kristui“. Dėl žurnalo ateities paaiškinama, kad dabartinėmis aplinkybėmis „negalima pasakyti nei kaip dažnai šis „Tėvynės Sargas“ rodysis viešumon, nei kaip ilgai, bendrai, gyvens ir dirbs. Jo pasirodymo faktas tik liudys, kad jis dar gyvas ir kad savo darbą dirba.“

Leidinyje pateiktoji medžiaga yra dvejopa: visuomeniški - ideologiniai straipsniai ir įvairiopa memuarinė bei istorinė medžiaga. Visuomeniški ideologiniai straipsniai: J. Vialatoux, Žmogaus asmens laisvė, jos prigimtis ir kilnybė; J. M a r i t a i n, Krikščionybė ir demokratija; J. Lacroix, Sudedamieji civilizacijos sąvokos elementai; Vysk. Dr. V. B r i z g y s, Krikščioniškieji dėsniai nuosavybei tvarkyti ir naudoti; B, de Solages, Katalikybė ir civilizacija; Kard. C e r e j e i r a, Komunizmas ir krikščionybė. Istorinės bei memuarinės medžiagos duoda; Vysk. P. P. B ū č y s savo jaunystės atsiminimais, M. Krupavičius — apie A. Stulginskį, prel. K. Šaulys apie Vasario šešioliktąją. Šalia šitų dar duoti du straipsniai: Pro f. D r. J. Meškauskas. Medicinos reikalų tvarkymas pokarinėje Lietuvoje, ir D r. D. Jasaitis, Emigracijos klausimu.
Skaityti daugiau...
 
Pretenzingi žvilgsniai PDF Spausdinti El. paštas
„Žvilgsniai“ — neperiodinis leidinys, 1947 m. birželis, Nr. 3., 60 psl.

Jau trečias „Žvilgsnių“ numeris pasirodė mūsų tremtyje. Jie leidžiami „Giedros“ leidyklos Kassely, redaguojami Jono Meko ir redakcinės kolegijos.

Šis pastarasis numeris savo medžiaga ir apipavidalinimu yra bene įdomiausias už kitus pasirodžiusius numerius. Jis leidžia jau įžvelgti, ko ir kaip siekia šis žurnalas.
Skaityti daugiau...
 
Knygos įrišimo menas Kaune PDF Spausdinti El. paštas
L I T E R A T Ū R A

Knygos mėgėjas, bibliofilas stengiasi įsigyti retą, dažnai ne tik turiniu, bet ir sava išore iš kitų išsiskiriančią knygą. Tai gali būti meno folijantas, bet lygiai ir nedidelio tiražo menka brošiūrėlė, kokios nors ypatingos spaudos technikos leidinys ar subtilaus skonio spausdinimo šedevrėlis. Knyga būna jieškoma, perkama, gražiai saugoma ne tik dėl jos turinio, bet ir dėl išorės, kad nepaprastai dailiai išleista, kad kitų tarpe būna puošnesnė, gračioziškesnė, puikesnė, kad ji yra sunkai užtinkama, ne kiekvienam prieinama, bet jei knygų mėgėjuose užtiksime ir snobų, tai tik retais atvejais. Kaipo taisyklė: bibliofilas knygą myli kad ir aistringa, bet tyra meile. Jis yra ir jos turinio ir jos išorės ištikimus, nepasitraukiantis vergas. Jis gali būti ir nešvariu komercinių polėkių knygos pirklys, tačiau su savo asmeniniu rinkiniu skiriasi tiktai mirštant arba kokios nelauktos katastrofos atveju Donkichotiškas, idealistinis aistrai nusilenkimas — knygos mėgėjo charakteringiausias bruožas. Tie spausdinti, į knygą brošiūruoti puslapiai papildo jo vegetatyvinį, paprastą namų gyvenimą, jie ozonuoja jo aplinką, pačią buitį padaro prasmingesne, turiningesne. Kitaip jis nebūtų knygos mėgėjas.
Skaityti daugiau...
 
Švedų literatūra karo metais PDF Spausdinti El. paštas
Naujojoj švedų literatūroj dominuojančią rolę lošia, rašo Orjan Lindberger Londono žurnale „The Norseman“, autoriai, kilę dažniausia iš darbininkų luomo. Jie iškilo apie 1910 m. ir per 30 metų meniškai subrendo. Šiuo laiku pasirodė visa eilė autobiografinių romanų. Juose buvo mėginami duoti psichologiškai pagrįsti tipai, žiūrint į juos socialiniu požiūriu. Šių romanų autoriai: Jan Fridegard, Eyvind Johnson, Wilhelm Moberg, Harry Martinson, Moa Martinson. Ivar Lo Johanson ir Jozef Kjellgren nepasinaudojo autobiografijomis, duodami savo romanuose tik draugijinio gyvenimo studiją.

Jau nuo pirmojo Pasaulinio karo pabaigos didelę rolę lošė Per Lagerkvist, kaip lyrikas ir dramaturgas, kaip literatūros pionierius. Jis jautriai reagavo į nacių užmačias. Taip pat ir Hjalmal Gulibergs bei Johannes Edfelts eilėraščių rinkiniai buvo pilni jausmo prieš jėgos ideologiją.
Skaityti daugiau...
 
Nauji leidiniai PDF Spausdinti El. paštas
* Vincas Ramonas, Kryžiai. Romanas. Išleido „Patria“ Tiubingene. Viršelis dail. P. Osmolskio. 286 psl., kaina 10 markių.

* Vydūnas, Kalėjimas - laisvėjimas. Lietuvių Tautinio Sąjūdžio lėšomis išleido Lietuvos Skautų S-gos Brolijos Vadija, Detmold, 1947 m. 72 psl. Kaina RM. 5.

* Jurgis Baltrušaitis, Žemės pakopos, elegijos, giesmės, poemos. Iš rusų kalbos vertė. Jonas Valaitis. Išleido A. Urbonas, J. Kapočius. Užsakymus siųsti J. Kapočiui, Stuttgart, Bad Cannstatt, Ringelgartenstr. 109/35.
Skaityti daugiau...
 
Rasti apaštalų kapų paminklai PDF Spausdinti El. paštas
M O K S L A S

„Naujojo Gyvenimo“ 4 nr. buvo paskelbta žinutė, kad Romoje šv. Petro bazilikos pogrindyje atrasta svarbių, kai kuriuos Krikščionybės istorijos faktus patvirtinančių dalykų. Savo skaitytojus norime painformuoti, kad šiuos atradimus yra paskelbęs pats popiežius Pijus XII savo per Vatikano radiją pasakytoje kalboje 1942 metų gegužės 13 dieną, štai toji kalbos vieta: „Mums, mylimieji sūnūs ir dukters, nepaprastai yra džiugu šiandien iš šios šventos vietos paskelbti žinią, kuri jūsų ausims skambės tarsi šauksmas iš šešėlingos šv. Petro kriptos, tarsi pirmykštės Krikščionybės į šių dienų krikščionis nukreiptas kvietimas.
Skaityti daugiau...
 
Kraujas, kuris užmuša PDF Spausdinti El. paštas
Mokslininkai surado naują, dalyką — kad mumyse esama kraujo, kuris užmuša. Tuo būdu miršta naujagimiai, nespėję nė karto įtraukti į save oro, motinos žūva užmuštos savo būsimųjų vaikų, kurie, kad ir išlikę sveiki, eina paskum per gyvenimą sužaloti, dvasiškai ir fiziškai paliegę. Ligoniai, gavę transfūzijos metu naujo kraujo,
kuris turėtų išgelbėti jų gyvybę, nuo jo miršta...

Tokia yra trumpa, bet tragiška istorija naujai surastosios „Rh“ kraujo grupės. Pirmiausia toji kraujo grupė buvo konstatuota „Washingtone leidžiamo mokslinio žurnalo „Science News Letter“ žiniomis, vad. Rhesus tipo beždžionėse, kurios sudaro specifišką Simijos šeimos jūros kačių rūšį Indijoje, — dėl to taip specifinė medžiaga ir pavadinta „Rhesus faktorium“ arba trumpai „Rh“.
Skaityti daugiau...
 
Naujienos PDF Spausdinti El. paštas
* Pro f. E r n s t a s Frankelis laikomas geriausiu šiuo metu iš užsieniečių lituanistų, šiemet išspausdino naujausią lituanistikos veikalą, pavadintą „Sprachliche Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katechismus des Melcher Petkevicz“. Anksčiau yra išleidęs atskirus veikalus apie lietuvių k. linksnių ir prielinksnių mokslą. Prieš karą jis dėstė Kielio universitete ir Vytauto Did. Universitete epizodinį kursą. Šiuo metu dirba Baltų universitete ir vokiečių Hamburgo universitete. Turi didžiulę lituanistikos biblioteką, kuri yra visa išlikusi.
Skaityti daugiau...
 
Studijų savaitėje Prancūzijoj atstovauta ir Lietuva PDF Spausdinti El. paštas
AKADEMINIS GYVENIMAS


„Les Somaines Etudiantes Internationales“ buvo suorganizuota pirmą kartą Prancūzijoje 1947 „m. liepos mėn. 25 d. Chateau de Vorenne (Saveniėres Maine et Loire). Tęsėsi iki rugpjiūčio mėn. 20 d. Ją suorganizavo „Le Secrėtariat International de la Fėdėration Francaise des Etudiants Catholiques“.

Šios studentų savaitės globėjai buvo: Pax Romaną, Kanados Ambasadorius gen. maj. Georgės p. Vanier, Prancūzijos ambasadorius prie šv. Sosto Jacques Maritain, Vakarų Provincijų Katalikų fakultetų rektorius Pasguier, Prancūzų Akademijos nariai: Duc de lž Force, Etienne Gilson, Robert d. Harcour, admirolas Lacaze, prof. Grenet, Pax Romanas pirmininkas Roger Millot ir daugelis kitų aukštų žmonių.

Skaityti daugiau...
 
Pax Romana konferencija PDF Spausdinti El. paštas
Š. m. rugpjūčio 30 iki rugsėjo 6 d. įvyko pirmoji tarptautinė Pax Romana konferencija Vokietijoje Rottmannshohe — tikslu supažindinti užsienio studentiją su dabartinėmis Vokietijos akad. gyvenimo sąlygomis bei materialine padėtimi.

Tarp užsienio svečių konferencijoj dalyvavo Pax Rom Gen. Sekretorius Kun. Dr. J. Schnuwly, Rudi Salat, Šveicarijos, Olandijos atstovai ir kiti.

Į šį tarptautinį suvažiavimą buvo pakviestas ir dalyvavo vienas LKSAS-gos „Ateitis“ atstovas.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buity PDF Spausdinti El. paštas

 

 

Spalio mėn. 9—10 dienomis Kaselyje įvyko demokratiniu būdu rinktų LTB atstovų suvažiavimas. Diskusijose aptarti svarbesnieji tremtinių, gyvenimo momentai: švietimo kryptis, materialinės gyvenimo sąlygos, skryningai ir įsikurdinimas. Išklausyta vadovaujančiųjų institucijų specialūs pranešimai, išrinktas naujas Vyr. Komitetas.

* Amerikoje Vliko atstovas Dr. Pr. Padalskis ir kt. mėgino į bendrą kovos dėl Lietuvos išlaisvinimo darbą įjungti taip pat tautininkų organizacijas. Dabar gauta žinia, kad jų organizacijos Amerikos Lietuvių Misija, Lietuvai Vaduoti Sąjunga ir Amerikos Liet. Tautininkų Centras nutarė įstoti į visų kitų srovių ir organizacijų, išskyrus komunistus, sudarytąją Amerikos Lietuvių Tarybą ir vieningai organizuotu būdu kovoti už Lietuvos laisvės atstatymą.

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas




A I D AI — Lithuanian Cultural Magazine — E C H O E S
Authorized by Headquarters European
C o m m a n d Civil Affairs Division
No. 7. — October, 1947
Editor and publisher — Jonas Sakevičius
Printed by Haas & Cie., Augsburg

_________________________________________

Red. leidėjas — Jonas Sakevičius. Redaktorius — Kazys Bradūnas. Redakcijos adresas: Mūnchen 27, Lamontstr. 21, administracijos — Augsburg, Hochfeld, D.P. Baltic Camp. Numerio kaina 6 RM.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai