Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis


SAULĖ KRYŽIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   


Leonardas Andriekus: SAULE KRYŽIUOSE. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido T. Pranciškonai. Brooklynas, 1960; 208 p.
Prieš save turime antrą Leonardo Andriekaus lyrikos knygą. Pirmoji, "Atviros Marios", pasirodė prieš penketą metų, ir vienas iš ryškiausių jos bruožų buvo asyžietiškas, saulėtas, kiek gailus dvelkimas. Mūsų poezijoje buvo tai naujas vėjas, kitų lyrikų beveik nepalytėta teritorija.

Tada knietėjo klausimas, ar autorius, suradęs savą žodį ir pasaulį, jį ir toliau kultyvuos savo lyrikoje, ar jieškosis kitos dirvos. Ne vienas poetas, kartą pataikęs savą stygą, joje ir įstringa nepajudinamai. Leonardas Andriekus šioje savo knygoje daro posūkį ir turinio ir formos atžvilgiu, yra kitoniškas negu "Atvirose Mariose", čia jis ateina susiradęs savo naują teritoriją, — dabartinę jo poeziją gaubia ne Asyžiaus šventasis, bet Lietuvos laukų ir pakelių Rūpintojėlis. Tiesa, ne vienas mūsų poetas yra jau skyręs šiam motyvui savo posmus, ir tai vienus iš pačių puošniausių savo kūryboje, čia galima priminti Putiną, Faustą Kiršą ir dar kitus. Nuo seniai Rūpintojėlis įžengė ir į mūsų dailę. Leonardas Andriekus iš kitų mūsų lyriką skiriasi tuo, kad Rūpintojėlio tema jo kūryboje sudaro bemaž visumą, išsiskleidžia į didesnį šio rinkinio eilėraščių pluoštą. Kitaip tarus, autorius pagrindą šiam veikalui paėmė iš savo žemės ir iš savo liaudies dailės. Tuo pačiu išryškėja ir rinkinio religinis bei tautinis tonas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
NAUJIENOS APIE MILAŠIŲ
Nantea (L.A.), France, einąs laikraštis "La Resistance de l'ouest" 1960.X.19 d. numeryje įsidėjo Louis Chaigne straipsnį "Le genie de Mi-losz". Autorius jį lygina su vokiečių, prancūzų žymiausiais poetais. Primena jį buvus pirmuoju Lietuvos atstovu Paryžiuje.
Praėjusių 1959 metų rugp. mėnesį mirė Francis de Miomandre, Milašiaus draugas nuo 1901 m. ir Milašių visą laiką kėlęs, mirė sulaukęs 80 metų. Po metų 1980 m. rugsėjo mėn, mirė kitas artimas Milašiaus draugas, nuo 1905 metų, Nico-las Beuduin, poetas, rašytojas, sulaukęs taip pat 80 metų. Iš artimųjų Milašiaus draugų gyvi yra dar Jean Cassou ir Gerard Bauer, garsūs prancūzų rašytojai.

ATSIŲSTA PAMINĖTI
L. Dambriūnas: LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASPEKTAI. Liet. Enciklopedijos Leidykla, Bostonas 1960. 160 p. (151-161 p. yra santrauka anglų kalba: Verbai Aspects in Lithuanian).

Jurgis Gliaudą: ŠIKŠNOSPARNIŲ SOSTAS. Romanas. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys. Chicago 1960. 268 p. Kaina $2.50.

Alė Rūta: MOTINOS RANKOS. Išleido Liet. Knygos Klubas. Chicago 1961, 397 p. Kaina $4.00.

Pranas Naujokaitis: MAŽI ŽINGSNIAI. Pasakojimai jaunimui. Išleido Lietuvių Bendruomenės New Yorko apygarda 1960. 119 p. Kaina $2.00.
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ D. LIETUVOS KUNIGAIKŠTIJOS ISTORIKAS PROF. ST. ŽYDRAM - KOSCIALKOVSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   
Praeitą rudenį, rugsėjo 2 d., Pits-forde, Anglijoje, mirė lietuvių kilmės, nemaža apie Lietuvą rašęs istorikas prof. Stanislovas Zydram-Koscial-kovskis. Jo tėvas Juozas, farmacijos daktaras, vaistininkavo Kėdainiuose, bet už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas Sibiran, iš kur grįžęs apsigyveno Gardine. Čia 1881 m. spalių 24 d. gimė Stanislovas. Aplinka, kurioje jis augo ir mokėsi, padarė jį Lietuvos ir Lenkijos unijos šalininku, dėl to jis labai sielojosi lenkų ir lietuvių nesantaika.
Skaityti daugiau...
 
ADOMAS JAKŠTAS PAMINĖTAS BULGARIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.D.   
Bulgarijos esperantininkų žurnale "Nuntempa Bulgario" — Dabartinė Bulgarija S. Tijūnaitis iš Lietuvos parašė straipsnį apie A. Jakštą — Dambrauską, minint jo šimto meto gimimo sukaktį. Straipsnis pavadintas šitaip: "A. Dambrauskas — kovotojas už pasaulio taiką ir brolybę tarp tautų." Jis dėtas 1960 m. rugsėjo numeryje.

Straipsnyje tarp kitko rašoma: "Aleksandras Dambrauskas . .. buvo neeilinis asmuo su didele erudicija, giliu intelektu, milžinišku darbštumu. Jis pasižymėjo teologo, filosofo, mokslininko, matematiko, poeto, žurnalisto, publicisto, literatūros ir meno kritiko, politiko bei socialinio veikėjo ir pagaliau pasaulinio masto esperantininko savybėmis. Būdamas lietuviško laikraščio "Draugija" redaktorius bei knygų leidimo draugijos pirmininkas, jis plačiai bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, viduj bei užsieny. Jo literatūrinis bei mokslinis palikimas yra grandiozinis. Dėl nenusilenkimo caro antitautinei politikai jis kentėjo ištrėmime penkerius metus apskrities mieste Ustiužnoj, Novgorodo gubernijoj. Kai 1904 metais caro politika kiek sušvelnėjo, ir lietuviai gavo teisę turėti savo spaudą, A. Dambrauskas 1906 metais atsisakė nuo augšto posto ir apsigyveno Kaune, visiškai atsiduodamas darbui lietuvių tautos labui. Kaune jis ir mirė, kaip prelatas, Kauno universiteto garbės profesorius bei daktaras ir pirmas katalikų akademikas".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŠAUKIMAS Į LIETUVIUS STUDENTUS PDF Spausdinti El. paštas
Mieli kolegos! Visi mes esame paskendę savo studijose. Vieni iš mūsų studijuoja techniką, kiti gamtos ar humanitarinius mokslus. Bet ar daug kas jaučia pareigą pastudijuoti lietuvių kalbą, istoriją, literatūrą? Mes jau spėjome paskaityti Hemingvėjo, Sandburgo kūrinius, bet ar mes žinome ką nors apie Čiurlionį, Maironį, Kudirką ?

Mūsų tautos kančios jaudina svetimuosius. JAV Kongreso atstovai nekartą yra pareiškę protestą prieš raudonąjį siaubą, kankinantį mūsų tautą. O mes, jaunieji, ką mes darome palengvinti kančias mūsų brolių? Senesnioji mūsų karta šiandien vadovauja lietuviškai spaudai, dirba mokyklose, organizacijose, Lietuvos vadavimo judėjime. Bet jie neamžini. Kas pavaduos juos, Juk tai mūsų pareiga. Bet ar mes esame tam darbui pasiruošę? Ar mes mokame savo mintis reikšti gražia lietuvių kalba? Ar turim pakankamai šiam reikalui žinių?
Mūsų pareiga yra pažinti mūsų tautos praeitį, literatūrą, o ypatingai gražią lietuvių kalbą. Kas mums šiame reikale gali padėti?
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai