| |
|
|
3 kovas
|
|
Parašė PREL. DR. LADAS TULABA
|
1900 M. NUO JO ATVYKIMO ROMON PROGA
1. Asmuo.
Šv. Povilas gimė Tarse, Kilikijos provincijos sostinėje, M. Azijoje pirmo šimtmečio po Kristaus pradžioje: apytikriai tarp 1-5 m. Tarsas tuo metu buvo žymus kultūros ir prekybos centras. Savo gyventojais jis buvo labai įvairus: romėnai ir graikai, persai ir egiptiečiai, arabai ir žydai čia buvo susitelkę, įvairių gyvenimo interesų vedini. Povilo tėvai ar seneliai į čia bus atsikėlę iš Palestinos ir greičiausia vertėsi prekyba. Jie buvo įsigiję Romos pilietybę, taip kad ši privilegija paveldėjimo keliu teko ir jų sūnui Povilui (ApD. 22, 28). Jo tėvai, nors gyveno emigracijoje ir buvo Romos piliečiai, pasiliko ištikimi bei pamaldūs žydai. Savo sūnui šalia lotyniško vardo Paulus davė žydišką — Saulus (ApD 13,9). Jis turėjo seserį, kurios sūnus stengėsi savo dėdei padėti, kai šis buvo kalinamas Cezarėjoje (ApD 23, 16s). Ar Povilas bus turėjęs daugiau brolių ir seserų, nežinia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JONAS BILIŪNAS PAKELIUI Į VOKIETIJĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė KOSTAS OSTRAUSKAS
|
Pašalintas 1901 m. kovo mėn. iš Tartu (tada Dorpato arba Jurjevo) universiteto už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, Jonas Biliūnas ne kartą prašėsi vėl priimamas, kreipėsi į universiteto rektorių ir net į patį švietimo ministerį. Tačiau visos pastangos nuėjo veltui: jis ne tik negavo leidimo grįžti į Tartu universitetą, bet jam buvo uždrausta įstoti ir į bet kurią kitą, to meto Rusijoje esančią, augštąją mokyklą. Šią ir taip jau keblią padėtį dar labiau pasunkino kitos bėdos. Netekus studento vardo, Biliūnui grėsė privalomoji karinė tarnyba. Būdamas beveik tikras, jog jos neišvengs, jis net pats galvojo stoti kariuomenėn, kad kuo greičiau atsikračius nemalonios prievolės. Be to, kaip buvęs studentas, pašalintas iš universiteto už dalyvavimą politinėse demonstracijose, jis buvo sekamas policijos. Kad išvengus visų šių nemalonumų ir kartu įgyvendinus pasiryžimą tęsti mokslą, 1903 m. pradžioje Biliūnas nutarė išvykti studijoms į Vokietiją. Taip ir buvo padaryta: tų pačių metų spalio mėn., prieš tai kurį laiką pabuvojęs Tilžėje, jis atvyko į Leipcigą ir įstojo į Augštąją komercijos mokyklą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PULGIO ANDRIUŠIO "ROJAUS VARTAI" |
|
|
|
|
Parašė Pranas Naujokaitis
|
Apysaka "Rojaus vartai" yra trečioji P. Andriušio knyga, nukelianti skaitytoją į Augštaitijos kaimą, kupina subtilių vaizdų, alsuojanti gamtos meile, patraukli gyvais charakteriais.
Knygos tiesioginis veiksmas apima vieną žiemą — nuo antrųjų langų įdėjimo Kasčiaus troboje iki jų išėmimo pavasarį. Vaikų gyvenimas dabar susitelkia aptemusioje troboje — kartais prie stalo, prie apledėjusių langų, bet dažniausiai ant šilto ir erdvaus augštaitiško pečiaus. Ir kiek čia visokių įvykių — tokių kasdieniškų ir smulkučių, bet vaikų gyvenime svarbių ir dramatiškų! Ir ne troboje yra jų gyvenimo centras, čia jie jaučiasi lyg uždaryti, žiemos šalčių ir pusnių suvyti, o tikrasis gyvenimas tebėra kluonienoje, vasaros laisvėje, tuose nebaigtuose žaidimuose:
"Dar vis Narba lūkuriavo, kad tas sniegas tik taip sau, nutirps vieną dieną ir duos pabaigt žaidimus kluonienoj. Taip greit viskas užsitraukė, lyg būtų nuvarę nuo stalo, kai valgis dar tik įpusėtas!" (5 psl.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Henrikas Nagys: MĖLYNAS SNIEGAS. Poezija. Išleido Lietuvių Enciklopedijos Leidykla, Bostonas, 1960 87 p. Kaina 2 dol. Dail. Alg. Kurauskas.
Aloyzas Baronas: VIENIŠI MEDŽIAI. Romanas, 1960 m. 117 p.
J. Narūne: JAUNIEJI DAIGELIAI. Eilėraščiai vaikams. Antroji laida. Išleido Liet. Knygos Klubas, 1960 m. 55 p.
D r. S. Aliūnas: TREJOS DEVYNERIOS. Išleido Liet. Knygos Klubas. Chicago, 1961 m. 64 p. Kaina 1 dol.
Knygų Lentyna. Lietuvių Bibliografinės Tarnybos biuletenis, Nr. 6. 1980 m. lapkritis-gruodis.
Alė Rūta: Į SAULĖTEKĮ. Romanas. Nidos Knygų Klubo leidinys, Nr. 31, 1960, 298 p.
|
|
KRYŽIAUS KELIAI PRANCIŠKONŲ VIENUOLYNE BROOKLYNE |
|
|
|
|
Parašė P. Jurkus.
|
Nuo seno Kryžiaus Keliai pranciškonų yra ypatingai pamėgti, šv. Leonardas iš Porto Mauricijo, pranciškonas, itin išplatino Kryžiaus Kelių kultą. Popiežiai gi suteikė privilegiją pranciškonams—jie vieni tegali bažnyčiose ar koplyčiose pašventinti Kryžiaus Kelius.
Tasš pranciškoniškas tradicijas gražiai puoselėja ir lietuviai pranciškonai Amerikoje. Jie Kennebunkpor-te, Me., 1959 pastatė originalų Kryžiaus Kelių paminklą (architektas J. Mulokas, skulptorius V. Kašubą).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
