|
|
6 birželis
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
(Pabaiga) Prisiminus Palangą, kur buvo pasišlykštėjusi moterų kūnais ir tuo atžvilgiu pritarus Scho-penhaueriui, Panevėžy ji džiaugiasi, prisiminusi jaunas dienas prie jūros, kai ios gimnazijos draugas S. Balsys pasakė jai pirmą savo prisipažinimą meilėje (1935.III.6). Per radiją išklausiusi Beethoveno sonatos ir jo laiško "nemirtingai mylimajai", S. Nėris prisimena prof. J. Eretą, dėl kurio anksčiau buvo kentėjusi, bet kuris ją buvo supažindinęs su šiuo muzikos genijum. Poetė neberūstauja, nes 1935 m. rudenį ją buvo aplankiusi meilė: "Taip netikėtai, taip staiga — kaip žaibas nukrito meilė. Vėl meilė . . . Tokia nelaukta, tokia skaisti, graži", rašė S. Nėris savo dienorašty 1935.XI.11. Tada ją buvo pamilęs praktiškas, ramus, tiesus žmogus, skulptorius B. Bučas, kuris netrukus pažadėjo poetę vesti ir savo žodį ištesėjo. Dėl meilės būsimam savo "ponui vyrui" buvusi maištininkė prieš "žaltį" Schopenhauerį pakartojo priešinga kryptimi tai, kas jos gyvenime vyko 1927-30 metais. Kaip tada jos nepasisekimai meilėje buvo nemažai prisidėję prie jos protestuojančio šuolio į kovotojos įsivaizdavimą socialistų eilėse, taip laiminga meilė poetei padėjo sugrįžti į pusiausvyrą, pereiti "lūžtantį ledą" į neforsuotą poeziją ir iš dalies į svajingą jaunystės pasaulėvaizdį. Tariamai kairi socialiste, ji nebenorėjo pripažinti materializmo, nes jai ateidavo mintis, kad "kažkas dar lieka be medžiagos. Žmogus nori, kad liktų, kad liktų jo asmenybė, jo individualybė nemirtinga. Nemirtingoji siela" (1935.XI.24). S. Nėris tada taip pat pradėjo prieštarauti realizmui poezijoj. Socialistinio realizmo šalininkus ir realistinių požiūrių kritikus, kurie jai priekaištavo dėl simbolizmo bei patarinėjo vaizduoti realų gyvenimą, poetė ironiškai išvadino dėdėmis, replikuodama jiems atskiru eilėraščiu "Dėdės". Kiek tai lietė jos įgimtą talentą, S. Nėris prisipažino: "Negaliu padaryti iš savęs realistės, romantike ir mirsiu" (1935.XI.24).
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. BOGUTAITĖS PIRMOJI KNYGA |
|
|
|
Parašė A.G.
|
Kiekviena pirma knyga — vistiek, poezijos ar prozos — sukelia skaitytojo smalsumą: kas naujo ir įdomaus ateina mūsų gyveniman ir mūsų literatūron. Kaip kiekviena sekanti autoriaus knyga, jei jis kartą skaitytoją sudomino, traukia žinoti, kokia linkme ir kaip toli jį talentas neša.
V. Bogutaitė atsiskleidžia mums kaip tipiškas savo dienų vaikas: susirūpinęs savosios būties šaknimis, jieškąs prasmės ir pateisinimo savo buvimui. Ji leidžiasi savosios būties dugnan susikaupti ir pamatyti save, kaip veidrodyje ("Veidrodis jūros dugne"). Tačiau sąmoningai ir atviromis akimis leistis gilyn į save visados nejauku ir baisu: Paėmęs veidrodį, skandink į jūros dugną, Lai šaltos bangos apkabina — Jis vertas tos bausmės. Tegul vanduo jam skruostus vilgo Ir žuvys nardydamos Save mato, Kaip aš save mačiau (Veidrodis, 5 p.)
|
Skaityti daugiau...
|
JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSAS |
|
|
|
AKADEMINIS SKAUTŲ SĄJŪDIS, norėdamas paskatinti jaunimą domėtis lietuvių literatūra, kurti ir jieškoti naujų, jaunų literatūros talentų, skelbia JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSĄ, kurio laimėtojams skiriamos šios premijos: 1. Už geriausią grožinės prozos kūrinį — $150.00 2. Už geriausią peozijos kūrinį — $150.00 3. Už geriausią prozinį rašinį — $50.00 Grožinės Prozos Kūrinys gali būti apysaka, feljetonas, trumpa novelė ar kitas prozos darbas, savo esme priklausąs grožinei literatūrai ir ne-trumpesnis, kaip 2000, bet neilgesnis, kaip 8000 žodžių.
|
Skaityti daugiau...
|
|
Antanas Rūkas: VIENO KIEMO GYVENTOJAS. 3 veiksmų komedija. Išleido LB Čikagos apygarda ir develando LB I apylinkės Vaidilos teatras. 1981. m. 35 p. Antanas Tulys: TŪZŲ KLUBAS, novelės. Išleido Terra. Chicago, 1960. 196 p. Vytautas Mačernis: POEZIJA, Redagavo Kazys Bradūnas, Iliustravo Paulius Augius. Įvadą paraše A. Nyka-Niliūnas. Išleido Į Laisvę Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, dr. A. Šmulkščio lėšomis. Chicago, 1961. 238 p. Kaina 4.50 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
VIENUOLIKA METŲ SU DR. A. ŠAPOKA |
|
|
|
Parašė Pranys Alšėnas
|
Pagal tikrąjį savo pašaukimą dr. Adolfas Šapoka nebuvo žurnalistas. Jis buvo istoriko mokslininko tipas. Nežiūrint šio teigimo, vis dėlto dr. A. Šapoka paliko gana žymius pėdsakus ir mūsiškės laikraštininkijos dirvoj. Šios srities darbas, pradžioje ™al nei nejieškomas ir netrokštamas, tarytum pats pasisiūlė ir prisistatė velioniui, ypač tremties metais Vokietijoj ir Kanadoj. Būdamas Vokietijoj, Augsburgo tremtinių stovykloj, nors visai nesi-reklamuodamas, dažniausiai slapyvardžiais, velionis gyvai reiškėsi savo darbais tenai leistuose "žiburiuose" ir kitoj tremtinių spaudoj.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|