|
Parašė Zefirina BALVOČIENĖ
|
KEISTAM DVYLIPUME
Savo gelmens neišsemiamu tūriu:
Gėrio ir blogo -
Mano siela taip į bedugnę jurą panaši:
Nerami, vulkaniškai veržli.
Retai, it lengvutis plaustas,
JŪS ramiam paviršiuje, saulėtam,
Supasi nerūpestingai, žaidžia,
Tolyn vilioja
Bangos tyrojo, trapiojo džiaugsmo
Ir dingsta —
Kita kryptim staiga pasukę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JONAS K. KARYS AIDŲ PREMIJOS LAUREATAS |
 |
 |
 |
 Kaip jau pranešta šio žurnalo rugsėjo numeryje, "Aidų" mokslo premija šiemet paskirta J. K. Kariui už jo veikalą "Senovės Lietuvių Pinigai". Knyga išleista 1959 m. ir turi 396 p. Studija gausiai iliustruota. Pabaigoje (364-374 p.) pridėta santrauka anglų kalba. Be lietuvių spaudos, šis darbas buvo įvertintas ir specialiuose žurnaluose anglų k.
"Senovės lietuvių pinigai" turi tris pagrindines dalis. Pirmoje, kuri pavadinta "Brendant iš miglotos senovės", apžvelgiami tokie seniausieji lietuvių "pinigai", kaip akmens, kaulo, metalo padargai, gintaras, kiaunių kailiukai. Toliau eina liedintosios "kapos" ir svetimieji pinigai senoje Lietuvoje: a) įvairių laikų ir įvairių kraštų monetos, b) Pragos grašiai.
Antra dalis — "Lietuvos kunigaikščių monetos iki Vytauto Didžiojo mirties". Čia paliečiami pirmieji Lietuvos mušdintieji pinigai, — Algirdo ir Kęstučio monetos, Vytauto Didžiojo 1392-1430 m. pinigai.
Trečia dalis — "Lietuvos D. Kunigaikštystės pinigai unijų su Lenkija laikais". Skyrius pradedamas Aleksandro "pinigėliu" ir grašiais. Ypač plačiai apžvelgiamos Žygimanto Augusto monetos. Paskui eina Stepono Batoro, Žygimanto Vazos ir Jono Kazimiero monetos. Paskutinis šios dalies skyrius — " Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų saulėlydis ir galas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MEDŽIAGOS SĄVOKA MODERNIOJO MOKSLO ŠVIESOJE |
|
|
|
|
Parašė JONAS RUGIS
|
Šiek tiek istorijos.
Žiloje senovėje, maždaug 2500 m. prieš Kristų, mokyti indai, o kiek vėliau graikai jau gilinosi į klausimą: — Kas yra medžiaga?
Nuo tų laikų galime įžiūrėti du skirtingus supratimus apie medžiagą: tąsumo — kontinui-teto ir nutrauktinumo — atomizmo. Čia tenka kalbėti tik apie mokslo raidai turėjusias įtakos graikų pažiūras.
Dar penktame amžiuje prieš Kristų Empe-doklas skelbė nuomonę, kad medžiagos visos rūšys susidaro iš keturių elementų — ugnies, žemės, oro ir vandens. Panašios teorijos, su kai kuriomis variacijomis, palaikytos tarp kitų ir Aristotelio, patvėrė daugiau kaip du tūkstančius metų, kaip vyraujanti pažiūra. Aristotelis manė, kad medžiagą sudaro pirminė substancija, hyle, ir kad ji įgauna skirtingus pagrindinių keturių principų kiekius: šilumos, šalčio, drėgmės ir sausumo. Skirtumai tarp medžiagų rūšių buvo aiškinami įvairuojančiais tų pagrindinių principų kiekiais, bet pagrindinė medžiaga, hyle, visur buvo ta pati. Vėliau, XIII a., Roger Bacon, doctor mirabilis, pavadinimą hyle pakeitė į protyle, nuo protos ir hyle. Bet tikrumoje tai ir buvo visas pakeitimas Aristotelio pažiūroj į medžiagą. Tai buvo medžiagos kontinuiteto pripažinimas. Pripažinimas, kad visose medžiagos rūšyse yra tas pats pagrindas, protyle, davė alchemikams akstiną ilgus amžius j ieškoti būdų įvairioms medžiagoms pakeisti į auksą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKASIS ELEMENTAS AGNES MIEGEL KŪRYBOJE |
|
|
|
|
Parašė ALF. ŠEŠPLAUKIS
|
Viena iš žymiųjų mūsų laikų Rytprūsių rašytojų yra Agnės Miegel, gimusi ir augusi Karaliaučiuje, po paskutiniojo karo patyrusi tremtinės dalią ir dabar gyvenanti Vak. Vokietijoj, Bad Nenndorge (Hann.). Prieš dvejus metus ji atšventė 80-jį gimtadienį, bet ir iki pat šių dienų tebėra kūrybiškai veikli.
Priklausydama vadinamųjų tėviškės vaizduotojų grupei, Agnės Miegel savo kūryboj, kurios branduolį sudaro lyrika ir apysakos bei baladės, kelia tuos pačius motyvus, kuriuos kėlė Sudermannas, Wichertas, Brustas ir kiti. O tie motyvai yra arba tolimosios mūsų giminaičių prūsų praeities arba netolimos pačių prūsų ir Mažosios Lietuvos lietuvių buities pavaizdavimas. Priešingai čia paminėtiems ir dar ankstesniems iš Rytprūsių kilusiems rašytojams, kaip Herderiui, Werneriui, Hoffmanui, Schenkendor-fui, Holzui, Miegel niekad iki tremties nebuvo atsijusi ilgesniam laikui nuo savo gimtosios žemės, pasilikdama jai artima, kaip buvo išlikęs nebent "šiaurės magas" Hamannas.1
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
