|
|
"AIDŲ PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė Red.
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1960-1961 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D.C.
|
|
|
DVASINIS PRADAS ETINĖJ PLOTMĖJ |
|
|
|
|
Parašė KUN. DR. P. CELIEŠIUS
|
Ontinėj, arba būties, plotmėj mes siekiame atskleisti bet kokio daikto, plačiausia to žodžio prasme, buvimą. Ontologas visada klausia, ar kalbamoji būtybė yra ar ne, ar ji egzistuoja šalia pažįstamojo proto ar ne (gal tik fantazijos padaras). Etika užsiima esančios būties veikimo vertinimu. Etikas visada teiraujasi veikiančios būties veikimo vertės. Kaip būties mokslas sudaro ontologiją, taip vertės mokslas sudaro etiką, arba moralę.
Mes šioje temoje neturime tikslo leistis j etikos mokslo gilybes. Mums rūpi tik įžvelgti dvasinio prado buvimą etinėj plotmėj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JUOZAS TYSLIAVA 1902.XI.1 - 1962.XI.11 |
|
|
|
|
Parašė A. VAIČIULAITIS
|
 Juozas Tysliava dar žaliūkas pasirodė lietuviškajame akiratyje kaip poetas, kurio balsas nuskambėjo kitaip — drąsiai ir plačiai. Drauge jis atsinešė kaimo gelmenų, arba bent tautosakos paslapties. Jau pirma jo knyga vien tik savo pavadinimu bylojo naujai ir negirdėtai. Su savo "Žaltvykslėmis" jisai pasirodė beveik prieš keturiasdešimt metų, kada dar nė Keturi Vėjai nebuvo pradėję garsiau ūžauti mūsų raštuose. Kurie domėjosi mūsų poezija, sužiuro į naują lyriką "iš Suvalkijos lygumų", kaip1 jisai pats vėliau save apibūdino, dar prisiskirdamas sau "kultūringo barbaro" titulą. Net ir kietasis Adomas Jakštas, mūsų kritikų karalius, nebuvo jam perdaug rūstus.
Patsai būdamas iš Suvalkijos lygumų, anksti girdėjau žmones šnekant apie Juozą Tysliava — poetą. Vilkaviškio gimnazijoje mums netrūko lyrikų ir beletristų. Kiti iš jų paskui ir į pasaulį išėjo. Tačiau tai buvo savieji, pažįstami ir dar neprasikalę. Iš vilkaviškiečių, jau žinomų kitur, kartais pasirodydavo Salys Šėme-rys, — ir jį keletą sykių teko regėti mieste. O Juozas Tysliava, lyg retas klajoklis paukštis, šmėstelėdavo mūsų padangėje ir dingdavo. Atsimenu, vienas draugas kartą, bene per atlaidus, man su pagarba parodė minioj: "Ana, Juozas Tysliava". Tačiau ir tada jo nepamačiau — jis pranyko minioje. Ir taip mums teko susidurti jau tik šios žemės krantuose, po ilgesnių metų. Jis negrįžtamai buvo išklydęs į pasaulį, ir "lūšnelė samanota dingo tolumoj".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
