| |
|
|
10 gruodis
|
|
"MATER ET MAGISTRĄ" UŽMOJIS IR GAIRES |
 |
 |
 |
|
Parašė PRANAS BRAZYS, M.I.C.
|
(Tęsinys)
II. GAIRĖS SOCIALINEI PUSIAUSVYRAI ATSTATYTI
1. Pusiausvyra tarp darbo ir kapitalo
Kaip minėjome, pusiausvyros atstatymas tarp atskirų ūkinio ir socialinio gyvenimo veiksnių visuomet buvo ir yra socialinio klausimo esmė. Pirmiausia ta pusiausvyra buvo pažeista tarp darbo ir kapitalo, ir tai buvo ankstesniųjų socialinių Bažnyčios pasisakymų pagrindinė tema. Mokslo ir technikos pažangai sparčiai žengiant pirmyn, pusiausvyra sutriko ir kituose visuomenės sluogsniuose bei ūkinio gyvenimo kloduose, tapdama labai sudėtinga ir visą pasaulį liečiančia mūsų laikų socialine problema. Naujoji enciklika kaip tik ir imasi spręsti šitą klausimą, pradėdama nuo pusiausvyros tarp darbo ir kapitalo.
"Mater et Magistrą" pripažįsta, kad pusiausvyros atstatymas tarp darbo ir kapitalo dar ir šiandien yra labai aktualus.20 Tačiau norėdami aiškiai ir konkrečiai suprasti, kaip socialinis Bažnyčios mokslas sprendžia darbo ir kapitalo problemą ir kuo šis sprendimas skiriasi nuo kitų siūlomų sprendimų, turime pastatyti jį tarp šiuo metu žūtbūtinėje kovoje besigrumiančių socialinių sistemų. Tik šitame tikroviniame dabartinių visuomenės santvarkų kontekste galima deramai įvertinti Bažnyčios skelbiamos socialinės santvarkos vertę ir jos duodamą darbo ir kapitalo santykių sprendimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JUOZAS MIKUCKIS
|
KODĖL
Kodėl čigonui stygas palietus,
Pravirksta smuikas rauda našlaičio?
Čigono kelias per šerkšną, lietus
Be savo namo, be žemės kraičio.
Kodėl nerimsta narvely paukštis,
Sparnais lig kraujo kodėl jis daužos?
Kas skraidė kartą, tą šaukia augštis,
Tiktai nurims tas, sparnus palaužęs.
Kodėl šiandieną tiktai elegija,
Tik liūdnos dainos, Smūtkeliui giesmės?
Ak, neviltis ta be galo slegia,
Kad jau tėvynės gal neregėsim.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ MANO ATSIMINIMŲ APIE POETĄ EDMUNDĄ STEPONAITĮ |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS MIKUCKIS
|
 Juozas Mikuckis
Lietuvių spauda paminėjo poeto Juozo Mikuckio amžiaus septyniasdešimtinę sukaktį. Jis gimė 1891 m. Vilkijos valsčiuje ir priklauso tai mūsų poetų kartai, kuri lietuvių literatūrai davė Faustą Kiršą, Putiną - Mykolaitį, Kazį Binkį, Balį Sruogą ir kitus. Kaip poetas, Juozas Mikuckis pradėjo reikštis 1907 m. Po trejų metų išėjo jo rinkinys "Pirmos Dainos". Paskui pasirodė "Auštant", "Aušros Rasos" ir kiti jo veikalai. 1954 m. Amerikoje išspausdinta rinktinė "Lyrikos Kraitis". Turi sudaręs naują savo poezijos rinktinę. Juozo Mikuckio lyrika yra paprasta ir patraukia savo eleginiu tonu. Jis, anot jo paties, yra "Dainius dainelių gailių". Kai kurios iš jo dainų buvo plačiai pasklidusios ir dainuojamos Lietuvoje, pvz. "Sunkaus gyvenimo drauguže" ir kt. Amerikoj Juozas Mikuckis gyvena Baltimorės mieste.
Šiandien rašyti apie Edmundą Steponaitį susidaro sunkumų. Neturiu jokių žinių, net vadinamųjų "enciklopedinių". Turiu vien savo atmintimi pasikliauti. Mudu buvome, anų metų žodžiais tariant, — tolimi kaimynai: aš nuo Vilkijos padangės, o Ed. Steponaitis — nuo Šakių, kur jis ir gimė Sintautuose 1892 metų vasario 28 dieną. Edmundas buvo jaunesnis už mane penkiais mėnesiais. Pirmą kartą mudu susitikome 1906 metais Saliamono Banaičio spaustuvėje, kuri buvo namuose Rotušės aikštės pakraštyje, prieš parkutį, kaimynystėje parapijos — Šv. Trejybės bažnyčios. Tuose namuose, antrame augšte, viršum Banaičio spaustuvės ir į-einamųjų vartų į kiemą, gyveno vyskupas Gasparas Cirtautas — Žemaičių vyskupijos pavys-kupis-sufraganas. Mes spaustuvėje sukeldavo-me daug triukšmo ir mašinomis ir savo garsiomis kalbomis, o spaustuvė juk buvo "litvoma-nų", kurių nelabai pakęsdavo sufraganas ir patsai vyskupas Paliulionis. Bet niekad neteko Banaičiui išgirsti nusiskundimų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIS STUDENTAS Jungtinėse Amerikos Valstybėse |
|
|
|
|
Parašė JŪRA GAILIUŠYTE
|
Augštesnioji mokykla visuomet traukė į save Lietuvos jaunuomenę. Jau penkioliktam amžiuje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokios augšto-sios mokyklos, Lietuvos studentai vyko į Vakarų Europą, daugiausia Vokietiją ir Italiją, studijuoti įvairių mokslo šakų.
1579 m. jėzuitai įsteigė Lietuvoje pirmąją augštąją mokyklą "Societatis Jesu Almae Academia Universitatis Wilnesis". Ji pasiekė didelį garsą ir suvaidino svarbų vaidmenį lietuvių kultūriniame gyvenime. Šiai mokyklai atsidarius, daugiau Lietuvos jaunimo galėjo siekti augštų-jų mokslų, o Lietuvos studentų skaičius jau tada buvo didelis. Nuo 1803 m. šis universitetas buvo pavadintas Vilniaus Universiteto vardu. Turint galvoj anų laikų socialinę struktūrą, daugiausia ją lankė bajorų vaikai, bet ir valstiečiams nebuvo universiteto durys uždarytos. Ten mokėsi Dakuantas, Valančius, Stanevičius ir kiti žymūs tautos vyrai. 1832 m. rusams uždarius Vilniaus Universitetą, Lietuva liko be augšto-sios mokyklos. Lietuvos jaunuomenė savo krašte nebegalėjo siekti augštojo mokslo ir turėjo vėl, kaip anksčiau, vykti į svetimus kraštus studijuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė HENRIKAS RADAUSKAS
|
 SVEČIAS IŠ MĖNULIO
Jis nusileido iš dangaus virve
Karališkon pilin. Šiaudinis stogas,
Norėdamas užkirst plėšikui kelią,
Pradėjo degt.
Prie tvenkinio nubėgęs,
Jis puolė semti vandenį. Staiga
Pragydo gulbė keldama namus.
Jis atspindžiui nukirto galvą, šoko
Ant stogo, užgesino šiaudus. Aklas
Karalius ėmė kelti karalienę, Kuri gulėjo demono glėby,
Sapnuodama, kad įžengė į dangų
Ir Dievas duoda jai sparnus. Plėšikas
Įsakė jam parodyt karūnas.
Nė vienas nepasakė, kur karūnos.
Jis prikalė karalių prie grindų,
Jis demoną prigirdė tvenkiny,
Ant debesio pakorė karalienę.
Nė vienas nepasakė, kur karūnos.
Jisai apliejo stogą benzinu,
Ir gaisras ėmė šokti ir dainuoti
Kaip girtas elgeta.
Jisai, užšokęs Ant motociklo, nulėkė dangum.
Tiktai dabar, užtrukęs visą naktį,
Pasibaigė mėnulio užtemimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
