Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 kovas


LIETUVIŠKASIS EKSPRESIONIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Mieliulis   

š.m. kovo mėn. 4 d. Chicago Sa-vings and Loan Assos. Meno Galerijoj baigėsi Pauliaus Augiaus pomirtinė grafikos darbų paroda.
Žvilgsniu permetus jo darbus, gali susidaryti įspūdis, kad jo kūryba yra panaši į V. Petravičiaus. Iš tikrųjų panašumo yra. Savo kūrybai temas P. Augius taip pat ima iš lietuviškojo (tiksliau Žemaitijos) kaimo gyvenimo. Jo darbuose apstu ir tautodailės motyvų — ypatingai lietuvių liaudies architektūros. Bet atidžiau pastudijavę, tuojau pastebime, kad stovime prieš visai skirtingo temperamento kūrybinę asmenybę.

Viktoro Petravičiaus kūryba yra intuityvi ir spontaniška — formos, tartum atsipalaidavusios nuo gravitacijos jėgų, laisvai (laisvė, kuri tačiau atsiekta per augšto rango, kad ir nesąmoningą, discipliną) plaukia paveikslo erdvėje. Šios rūšies grožis, galbūt, atitiktų Schillerio grožio supratimą — vizualizuotą laisvė (Freiheit in Erscheinung). P. Augiaus kuriamas grožis yra kitoks. Jo formos yra svarios ir konflikte su viena kita. Pats kūrybinis aktas yra daugiau sąmoningas. Kiekviena forma atlieka jai skirtą funkciją. Formos jaučiamos kaip kompozicinės jėgos, kurios pastatomos viena prieš kitą. Kompozicija dažnai atrodo kaip vizualinių jėgų konstrukcija. Formos, apkrautos jo temperamento energija, kartais, atrodo, grasina suplėšyti visą kompoziciją.
Skaityti daugiau...
 
BALTŲJŲ TULPIŲ MONSTRANCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. J.   
Neseniai Brooklyno pranciškonų vienuolynas įsigijo naują, originalią monstranciją. Užsakė ją dail. V.K. Jonyno bažnytinio meno studijoje.

Paprastai kulto reikmenis perkama specialiose bažnytinių daiktų krautuvėse. Tai labai patogu, nes krautuvės išleidžia katalogus su savo prekių paveikslais, aprašymais, kainomis. Kai renkami kielikai ar monstrancijos, žiūrima, kad jie būtų gerai paauksuoti, kad būtų išpuošti įvairiais bažnytiniais simboliais, kad ornamentuose žėrėtų vienas kitas spalvotas akmuo. Aukso blizgesys ir žėružiai dažnai labiau patraukia akį ir uždengia visus trūkumus. O trūkumų randi net didelių.

Seniau šventųjų liturginių indų kalimas buvo patikėtas tik pirmaeiliams auksakaliams. Jie kiekvienai bažnyčiai gamino tik originalus, įdėdami savo gilų tikėjimą, savo tobulą meisterystę. Jų sukurti bažnytiniai reikmenys dar ir šiandien tebeturi savo didelę vertę ir byloja apie anuos nutolusius amžius.

Visai kitaip yra dabar. Bažnytinis menas yra labai sukomercintas.

Dažniausiai italų menininkai padaro piešinius ir pirmuosius modelius, prisitaikydami prie įsigalėjusių standartų. Prie jų prisijungia ir prancūzų bei ispanų dailininkai. Pagal tokius modelius daromos kopijos ir platinamos visame pasaulyje. Daugybę jų atveža į Ameriką. Tie reikmenys, padaryti gerai ir gražiai, turi brangių metalų, net tikrų brangiųjų akmenų, bet jie nebeturi kūrybinės dvasios. Jie tiesiog pražuvo kopijavime, išseko savo formose.
Skaityti daugiau...
 
KREMLIAUS NAUJASIS PLANAS SURUSINTI LIETUVIŲ TAUTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Milius   

"Tarybinių respublikų sienos TSRS ribose vis labiau netenka savo buvusios reikšmes, nes visos nacijos yra lygiateises, jų gyvenimas kuriamas vieningu socialistiniu pagrindu ir lygiu mastu patenkinami materialiniai ir dvasiniai kiekvienos tautos poreikiai, bendri gyvybiniai interesai visas jas jungia į vieną šeimą, ir jos visos kartu eina į vieną tikslą — komunizmą. Įvairių tautybių tarybinių žmonių sąmonėje susiformavo bendri dvasinio veido bruožai, sąlygojami naujo visuomeninių santykių tipo ir įkūnijantieji geriausias TSRS tautų tradicijas". Taip yra apibūdinami sovietų nutautinimo politikos rezultatai sovietų kompartijos programoj, kuri buvo priimta pernai Maskvoj įvykusiame sovietų kompartijos XXII suvažiavime. Tačiau tai yra tik pradžia. Kremliaus valdovų tikslas yra visiškas nerusiš-kų tautų išnaikinimas bei surusinimas, arba sovietiškai tariant, "visiška jų vienybė". Chruščiovas savo kalboje minėtame suvažiavime tai taip nusakė: "Mūsų šaly vyksta nacijų suartėjimo procesas, didėja jų vienalytiškumas. Išplėstinėje komunizmo statyboje bus pasiekta visiška nacijų vienybė".

Kaip greitai tai turės būti pasiekta, Kremliaus valdovai nepasako. Anot Chruščiovo, "ir po to, kai komunizmas iš esmės bus pastatytas, bus dar per anksti deklaruoti nacijų susiliejimą. Kaip žinoma, Leninas nurodė, kad valstybiniai ir nacionaliniai skirtumai bus dar ilgą laiką po to, kai socializmas nugalės visose šalyse". O anot kompartijos programos, "nacionalinių skirtumų, ypač kalbos skirtumų, išnykimas yra žymiai ilgesnis procesas, negu klasinių ribų išnykimas".
Skaityti daugiau...
 
TAUTINIŲ PARAPIJŲ PROBLEMĄ SVARSTANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
J. Šoliūno straipsnis (žiūr. Aidai, 1962 m. Nr. 1) "Tautinių parapijų problema" vertas ypatingo Amerikos lietuvių katalikų dėmesio. Ir vertas ne dėl autoriaus daromų pasiūlymų šiai problemai išspręsti, o dėl pačios temos aktualumo. Autorius teisus sakydamas, jog šiuo klausimu "turėtų būti rėkte rėkiama". Rėkti tikrai reikia, nors ir ne dėl tų motyvų, kuriuos Šoliūnas nori įpiršti. Iš esmės, priėmus ano straipsnio autoriaus tezes, rėkti nebereiktų, o tik ramiai pasiruošti kelionei į tą, jo paties žodžiais aptartą, nuolat augančią lietuvišką koloniją . . . kapines.

J.Š. siūlymų problemai išspręsti ir nedaro. Trumpas apeliavimas į A-merikos lietuvius nebėgti iš sukurtų kolonijų arba, išbėgus, burtis į naujas kolonijas su savom bažnyčiom sueina į tiesioginį konfliktą su pagrindinėmis tezėmis, k.t.: "Turime sutikti, kad tokios (t.y. tautinės — J.K.) parapijos buvimas yra laikina, nenormalių gyvenimo sąlygų iššaukta, pasėka. Užtat kaip į laikiną dalyką ir turime žvelgti" arba: "Gi man rodos, kad tokių parapijų (t.y. tautinių —J.K.) negalima laikyti natūraliu dalyku, bet į jų gyvavimą tenka žvelgti, kaip į laikiną reiškinį, kuris egzistuoja pereinamame laikotarpyje ir kuris savaime turi į-silieti į natūralią gyvenimo vagą" arba ". . .tik tokią (t.y. teritorinę — J.K.) parapiją mes ir norime laikyti natūraliu reiškiniu Bažnyčios organizuotame gyvenime" ir t.t. Būtų galima iškelti ir daugiau kontra-dikcinių pareiškimų, bet taupydami vietą ir laiką, kritikinėje šių pastabų dalyje norime paminėti tik vieną sunkiai suprantamą autoriaus motyvą, siekiantį pateisinti tautinių parapijų naikinimą. Jis teigia, kad nusilpusių tautinių parapijų teritorijas galį užimti kitatikiai ir kad toks užleidimas "būtų nusikaltimas prieš katalikiškąjį apaštalavimą". Tačiau mes žinome, kad jokie įstatymai nevaržo kitatikiams kurtis tiek tautinių, tiek teritorinių parapijų ribose.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ SKAITYTOJAI RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
Siųsdamas $6.00 atnaujint Aidų prenumeratą 62 m., kaip senas skaitytojas, noriu pareikšti savo mintis.
P'irmiausia stebiuos dėl J. šoliūno straipsnio "Lietuviškų parapijų problema", š.m. Nr. 1, kad redakcija įdėjo be savo pastabų. Tai yra defetistinės dvasios straipsnis, kuris skatiną be kovos kapituliuot prieš amerikonėjimą . . . Autorius savo straipsny cituoja vieną lietuvį — A. Jušką — ir apie 6 angliškai rašančius autorius, kurie kaip krokodilai tyko sudorot mūsų tautos likučius. Tokios dvasios straipsnių dėjimas be pozityvių minčių ir pasiūlymų daro labai slegiantį įspūdį; atrodo, kad ir redakcija pritaria tokiai pasyviai dvasiai, kad mes šiam laisvės krašte kaip lietuviai turim beviltiškai žūti. Negrai, portorikai, italai ir kt. auga skaičium ir plečiasi šiam krašte, o lietuvius ėda tautinis vėžys.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai