|
Įsidėmėtinas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės švietimo Tarybos atsišaukimas lietuviškos knygos klausimu. Jį čia beveik ištisai ir spausdiname.
Atsišaukime rašoma:
Kas atsitiko, kad daugelis mūsų šviesuolių nusisuko nuo lietuviškos knygos? Daug kas praeina pro knygų lentynas nestaptelėję, nepasi-žiūrėję, o savo namuose pirmumą užleidę ne lietuviškajai knygai! O knygą padovanoti gimtadienio, vardadienio ar šiaip kitokia proga — laikoma menkaverčiu dalyku!
ALB švietimo Taryba savo posėdyje (1.21.62) apsvarsčiusi šią padėtį, šalia savo tiesioginių darbų, imasi uždavinio jieškoti būdų, kaip praverti lietuviškajai knygai kiekvieno lietuvio namų duris. Visuotinai buvo priimtas vienas iš tokių planų :
1. Visos jaunimo organizacijos ansambliai ir kultūriniai vienetai į savo darbų planą įtraukia ir lietuviškųjų knygų bendrą skaitymą, nagrinėjimą ir jų įvertinimą.
2. Visos lietuviškos organizacijos savo nariams, švenčiantiems gimtadienį, vardadienį ar šiaip kuria kita proga įteikia lietuvišką knygą dovanų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MIRĖ RAŠYTOJAS KOSTAS KUBILINSKAS |
 |
 |
 |
|
Parašė G. P.
|
Kovo 9 d. Lietuvoje staiga mirė poetas Kazys Kubilinskas. Jis buvo gimęs 1923 m. liepos 1 d. Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Jo tėvai buvo mažažemiai. Baigęs pradžios mokyklą, toliau jis mokėsi Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Po vidurinės mokyklos lankė Marijampolės mokytojų seminariją. 1946 baigė suaugusiųjų gimnaziją Vilniuje.
Kostas Kubilinskas rašyti pradėjo anksti, dar pradžios mokykloje būdamas. Iškilo vaikų literatūroje. Paskesnių laiku kas metai išleisdavo po knygą vaikams. Rašė lengvu ir lakiu stiliumi, gerai pataikė į mažųjų skaitytojų psichologiją ir mokėjo išvengti šabloninių frazių. Visos šios savybės jį pastatė į pirmaujančią vaikų literatūros autorių vietą. Jo knygos — "Raidžių paradas", "Stovi pasakų namelis", "Pumpurėliai", "Su žilvičio dūdele", "Gintarėliai" ir k. Jose jisai pasigauna ir liaudies pasakų. Įvairioms jo dainoms parašyta muzika. Mėgino savo jėgas ir kaip dramaturgas, — vaikų teatrui ir radijui. Be to, kaip kiti, taip ir K. Kubilinskas turėjo atiduoti savo duoklę režimo pagyrimui. Paliko ir geroką pluoštą sklandžių vertimų. Vienas K. Kubilinsko dalykas yra B. Pūkelevičiūtės paruoštoje plokštelėje "Žirginėliai", išleistoje Kanadoje. G. P.
|
|
Parašė L. A.
|
Kristaus kančia augščiausią laipsnį pasiekė tą valandą, kai Išganytojas ant kryžiaus sušuko didžiu balsu: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Tame Dievo -žmogaus šauksme savotiškai telkiasi visatos bei žmonijos skundas Viešpačiui.
Kosmo formavimo vyksme įvairiai besimainanti medžiaga atrodo lyg kryžiuojama — lyg apleista Kūrėjo. Sunkiai užsidegančios ir po milijonų metų vėl konvulsingai užgęstančios žvaigždės nešioja skausmo žymę. Ar tos nuolatinės medžiagos eksplozijos visatoje nėra savotiškas šauksmas: Mano Dieve, kodėl mane apleidai?
Visiškai realiu skausmu yra pažymėta žmonija. Tamsiausiose savo istorijos epochose ji kartais atrodo lyg palikta viena. Kokiomis milžiniškomis pastangomis protingajam Dievo kūriniui teko žengti per daugelį pakopų į civilizuotą gyvenimą! Mes kalbame apie urvinį žmogų, akmens gadynę, ledų slinktis .. . Kritiškiausiose fizinio bei dvasinio vargo valandose nesykį žmonija atrodė lyg ant kryžiaus ir nesykį šaukė: Mano Dieve, kodėl mane apleidai?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ROMANTIŠKOJI KRYPTIS GYVENIME IR MENO KŪRYBOJE |
|
|
|
|
Parašė ANDRIUS BALTINIS
|
1. Romantizmo samprata ir aktualumas.
Kalbėti apie romantizmą mūsų dienomis nereiškia kalbėti apie pasenusį dalyką. Pamatysime, kad jis mums labai aktualus. Jis gyvas tarp mūsų jau vien dėl kylančių ginčų. Todėl netenka stebėtis, jei romantizmas yra amžinas. Jis yra nuolatinis žmogaus dvasios nusiteikimas, nors įvairiais laikotarpiais skirtingai vadinamas.
Nemėginsime pradėti su romantizmo aptarimu, nes šių aptarimų yra labai daug ir kai kurie jų vieni kitiems prieštarauja. Prisiminsime tik, kad žodis "romantizmas" yra kilęs iš romanų tautose, ypač prancūzuose, paplitusių apysakų, kurių siužetai buvo įvairūs, dažnai fantastiški riterių žygiai, jų kovos, meilės nuotykiai, ir kuriuose buvo aprašomi dideli jausmų bei aistrų išsiveržimai. Žymės, kurios būdingos šioms romanų apysakoms, išsilaikė vėliau ir vienu ar kitu būdu yra ryškios ir moderniame romantizme. Išsiaiškinti šios sąvokos esmei geriausia gal pradėti su jos kasdieniška, nors ir labai vulgarizuota samprata. Iš tikro šis žodis jau yra patekęs į kasdieninę mūsų kalbą ir yra labai populiarus. Taip anksčiau Lietuvoje dažnai buvo galima matyti plakatus bei skelbimus, pranešama, pvz., kad įvyks išvažiavimas į tokią ar tokią romantišką Nemuno pakrantę. Apysakose ir feljetonuose dažnai galima skaityti apie romantiškus pasivaikščiojimus mėnesienoje. Neretai užtinkamas šis žodis ir mirties pranešimuose, kada nurodoma, jog savižudybės priežastis yra buvusi romantiškos prigimties. Nors ir labai šis žodis čia subanalintas, tačiau iš savo giliausios esmės jis kai ką čia yra pasilaikęs, o gal ir patį būdingiausią savo bruožą, kad jį galėjo pastebėti ir gatvės žmogus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PRANAS VISVYDAS
|
Albinas Elskus — šešėliai (piešinys)
PAVADINIMAS
Jie pavadino vieną kūdikį Emeraldu.
Žvakidėse nebuvo vaško. Maldos
Aplinkui tirpo, kai į tamsų uostą
Nesugrįžo Romanovo sostas.
Jie pavadino tyrumų sklypą Vieta.
Smėly nebuvo šaltiniui vandens.
Tik skliauto ašaros nuo pat mažens
Ritos ir klausė: ar ta, ar ne ta?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
