| |
|
|
4 balandis
|
|
KONSTANTINO SIRVYDO BIOGRAFINES DATOS |
 |
 |
 |
|
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS
|
Konstantiną Sirvydą jau nemaža prirašyta. Prof. Vaclovas Biržiška "Aleksandryno" I-me tome sužymi 119 knygų ir straipsnių, kuriuose Sirvydas vienokiu ar kitokiu būdu yra aprašytas ar bent paminėtas. Ten pat skiriami ir keturi puslapiai (t. I, psl. 244-247) jo gyvenimui pavaizduoti. Biografija ten, tiesa, trumpa, bet paremta šaltiniais, kurie išgvildenti iki mažiausių smulkmenų. Atrodo, kad būtų sunku prie to ką nors pridėti ar žinomą Biržiškų kruopštumą bei akylumą kokiu nauju radiniu papildyti. Bet geriau įsiskaičius į "Aleksandry-ne" teikiamą Sirvydo biografijos tekstą, kyla visokių neaiškumų. Veikalo autorių ir tuos, kurie jo palikimą ruošė spaudai, lydėjo kažkokia nedalia visur, kur tik pasitaikė lotyniški žodžiai ar tekstai. Jono Komparskio (ne Komperskio), Jono Jaknavičiaus ir Prano Šrubauskio atvejais 1228, 282 ir 324 psl.), kur perrašomi lotynų kalba nekrologai, klaidų knibždėte knibžda. Leidėjai tai žino ir žada Il-me tome jas atitaisyti. Bet ir straipsnyje apie Sirvydą, nors jame cituojami tik pavieniai lotyniški žodžiai, klaidų daugiau negu gali pateisinti mažiau atidus korektūrų skaitymas. 244 psl. 24 eil.: vietoje lotynų kalboje neegzistuojančio žodžio senus turi būti annorum 19, sanus; 245 psl. 4 eil. likimas pasijuokė iš autoriaus, norėjusio pataisyti "lotyniškai nemokėjusį" Stankevičių, nes undevicen-nis juk reiškia devyniolikametis ir jokiu būdu ne dvidešimt vienerių metų (tokiu būdu reikia pataisyti ir 244 psl. 21 eil.: vietoje 21 metus turi būti 19 metų); 245 psl. 24-25 eil. lotyniškoje citatoje yra net 3 klaidos, turi būti: So-cietati se aggregavit anno salutis 1598 et vota ąuattuor professus est. Pilnumo dėlei galima paminėti ir kitas to paties straipsnelio lotynų k. liečiančias, kad ir mažiau reikšmingas, korektūros klaidas. 246 psl. 22 eil. turi būti: prae-fectus, 249 psl. 26 eil. turi būti: Dictionarium Polono-Latinum.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS
|
NAKTIS BE VĖJO
Kristalinės mintys mus lydėjo,
Kai mes ėjom jūros poakiais žaliais,
O naktis plati, be vėjo,
Buvo mirusi, — ir taip
Mes keliavome ilgom alėjom,
Kol mus priglaudė rudenio miškai,
Ir, neradę žodžių vėl tylėjom,
Vien tik širdys plakė neramiai...
Ir sapnuodami mylėt pradėjom
Nerealius žmones ir vaizdus, —
Vis kentėdami vienatvėje tylėjom,
Degdami nežemišku džiaugsmu!
O po to ir vėl klajojom
Mes — nemirštamos poezijos draugai,
Ir į žemę sielvartus sukloję,
Naktyje ant pelkių mirėme ramiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KALBOTYRINIS DARBAS LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė PR. SKARDŽIUS
|
Tęsinys
Apskritai imant, A. Juškos žodynas, kurio pasirodžiusios dalies spausdinimas tęsėsi nuo 1897 ligi 1922 m., ilgai buvo svarbus lietuvių kalbos šaltinis tiek patiems lietuviams, besirūpinantiems savo gimtąja kalba ir jos mokslu, tiek užsienio kalbininkams mokslininkams; savo reikšmės jis iš dalies ir dabar nenustoja, nes jo medžiaga vienokiu ar kitokiu būdu yra toliau panaudojama. B. Tolutienė padarė didelį darbą, nušviesdama A. Juškos žodynininko veiklą; būtų gerai, kad kas kritiškai ir naujai ištirtų visus abejotinus A. Juškos žodyne duotuosius žodžius ir nurodytų, kas jo buvo tikrai klaidingai ar dirbtinai padaryta. Pvz. B. Tolutienė (153 psl.) nurodo, kaip iš tariamos mažybinės lyties bakūžė buvo dirbtinai jo atstatyta baka "chata (nędzna)", bet šis žodis vėliau žodynuose nebepasirodė. Arba štai vėl J. Jablonskis savo pranešime Mokslų Akademijai mano, kad tokie žodžiai kaip gudas "įprotis, įpratimas" ir gudas, -a "įgudęs; paprastas, įprastinis" esą ne kas kita, kaip A. Juškos naujadarai arba tiesiog nesusipratimai; bet dabartiniame didžiajame lietuvių kalbos žodyne tie žodžiai duodami vien iš A. Juškos žodyno be jokios kritikos ir pastabos, su visais net dirbtiniais pavyzdžiais, kaip antai: gudas karklas vadinasi gudkarklis ir kt. Kad čia šaknis gud- būtų susijusi su gundu, gusti "prasti", dabar turbūt niekas iš kalbininkų nebetikės; plg. E. Fraenkel, Lit. etym Wb. 174 psl. Yra galimas daiktas, kad yra ir daugiau tokių A. Juškos žodyno žodžių, kurių gyvoji žmonių kalba visai nepaliudija, bet kuriuos mūsų žodynai toliau kartoja. Šitos rūšies išsamus tyrinėjimas, kaip reikiant paremtas paties A. Juškos žodyno palikimu ir gyvosios žmonių kalbos duomenimis, būtų tikrai didelė paslauga mūsų kalbos žodžių darybos ir jų istorijos tyrinėtojams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŽEMAIČIŲ IR LIETUVOS APŽVALGA 1890—1896 m. |
|
|
|
|
Parašė PR. PAULIUKONIS
|
Prabėgo jau septynios dešimtys su viršum metų, kai Tilžėje pradėjo eiti tautiškas lietuvių katalikų laikraštis "žemaičių ir Lietuvos Apžvalga", sutrumpintai "Apžvalga" vadinamas. Manau būsią ne pro šalį prisiminti vieną iš pirmųjų draudžiamojo lietuviškos spaudos laikotarpio ir lietuvių tautinio atgimimo laikraščių. Tuo labiau, kad pastaruoju metu vyresnės kartos veikėjai savo atsiminimuose ar savo politinės partijos veiklos apžvalgose ne visai objektyvai nušviečia "Apžvalgos" vaidmenį lietuvių tautiniam susipratimui, kovoje su Rusijos caro valdžia, šiandien kai Lietuva vėl Maskvos okupantų rusinama ir naikinama taip pat naudinga pažinti anų laikų kovos būdai su rusifikatoriais.
Apie "Apžvalgą" kiek plačiau yra rašęs vienas uoliausių jos bendradarbių docentas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas: "Apžvalga" ir apžvalgininkai", Kaunas, 1925 m. Tai išspausdintos jo paskaitos, skaitytos Lietuvos Universitete, Humanitarinių Mokslų fakultete. Šiek tiek tuo reikalu yra rašęs ir buvęs jos redaktorius Dėdė Atanazas (kun. Kaz. Pakalniškis) "Viltyje" 1910 m. 7 nr. Lietuvių literatūros istorijos vadovėliuose trumpai užsimenama apie "Apžvalgą", tik ne visur teisingai ji vertinama. Visas "Apžvalgos" turinys paduotas Vacl. Biržiškos redaguotoje "Lietuvių bibliografijoje" III dalyje, 1929 m. (796, 853, 889, 960, 925 ir 1000 p.) ir t0 paties autoriaus "Bibliografijos Žiniose" 1932 m. 5 nr. rašyta apie "Apžvalgą". Apie jos redaktorių kun. K. Pakalniškį yra A. Merkelio "Židinyje" XVIII t. ir mano str. "Tėvynės Sarge" 1959 m. 2-3 nr. .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KALBOS APIE JIEŠKOJIMŲ DVASIĄ OKUPUOTOS LIETUVOS LITERATŪRINIAME GYVENIME |
|
|
|
|
Parašė K. Milius
|
Okupuotos Lietuvos rašytojai pastaruoju metu daugiau kaip bet kada vėl ėmė kalbėti apie jieškojimus bei novatoriškumą literatūroje. Tam proga tariamai sudarė sovietų kompartijos naujoji programa, priimta XXII suvažiavime, bei asmenybės kulto pasmerkimas. Tokių balsų apie didesnę rašytojų laisvę buvo pasigirdę ir po XX sovietų kompartijos suvažiavimo, kuriame Chruščiovas pirmą kartą pasmerkė Staliną. Tačiau šis palaisvėjimas neilgai truko. Nežinia kiek dabar ilgai bus leista okupuotos Lietuvos rašytojams bent kalbėti apie jieškojimus, nerimą, tiesos vaizdavimą ir kitus sovietų režime neįmanomus dalykus.
Šios naujosios okupuotos Lietuvos rašytojų nuotaikos gana ryškiai atsispindėjo ir pastarajame jų suvažiavime, kuris įvyko Vilniuje vasario 6 d. Net A. Venclova atidaromoje kalboje užsiminė apie reikalą "kurti naują, prasmingą ir įvairią savo žanrais ir stiliais literatūrą". Savo skatinimus jis, žinoma, remė kompartijos programą. Taigi, anot jo, "komunistų partijos programa ragina jieškoti naujo, ragina drąsiai gilintis į naujas tikrovės sritis, ir tai yra vienintelis teisingas kelias, kuriuo eidamas rašytojas tars novatorišką žodį".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
