Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 spalis


Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
APIE DAIKTUS

Nors daiktai sensta,
nors kėdės nugarėlė išsišeria,
nors išgverusios durys girgžda,
nors tinkas
trupa ir krinta žemyn nuo lubų,
tačiau nei vienas
iš šių augščiau suminėtų daiktų
savo senatvės nepastebi,
nes jie gyvena tik esamajam laike,
nes jų pasaulyje
nėra nei buvusio laiko, nei būsimo laiko.
Saldžią malonę
slepia daiktai nebylioj ir pusiau ištrupėjusioj
būtent, [savo širdy,
malonę
užsimiršt ir užmiršti,
malonę
nemokėti palygint,
malonę
nemokėti atskirti
šiandienykštės dienos
nuo dienos,
kuri kartą yra praėjusi.
Skaityti daugiau...
 
ŽYGIMANTO VAZOS "AUKSINES LĖKŠTELES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS K. KARYS   
I.
Nė vienas istorinės Lietuvos valdovas nėra mušdinęs tiek auksinių monetų, kiek jų mušdino Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaikštis (1587-1632). Be to, jo auksinės monetos, vienos muš-dintos Lenkijos pinigų kalyklose Lenkijai, kitos — Vilniuje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, arba ir tos su "mišraus pobūdžio" legendomis (vienodai tikusios apyvartai abejose susijungusiose valstybėse), pasižymėjo nepaprastu dailumu bei retai menišku aniems laikams štampų išgraviravimu. Mušdino Vaza ir smulkesnių auksinukų, koki vyravo jo pirmatakų (Žygim. Augusto, Stepono Batoro) laikais, tačiau stambiausios 10 dukatų vertės monetos — "portugalai" — visas kitas tiesiog masiškai nu svėrė.

Gausa mušdintų auksinių pinigų turėtų kaip ir liudyti, jog XVII a. pradžioje Lenkijos ir .„Lietuvos valstybės stovėjo ant stiprių ekonominių pagrindų. Bet tai gryna iliuzija. Valdovo dvarui, bajorams, stambiems pirkliams, augštiesiems valdininkams, tiesa, niekad nieko nestigo; bet masės gyventojų, miestiečių ir valstiečių, įvairiais mokesčiais sunkiai apkrautos, vos besilaikė ir, apie ką kita nekalbant,, mito pelų duona, lapais ir dilgėlėm ... Beveik nenutrūkstama grandine vykę karai su švedais. Maskva, Padnieprio kazokais, turkais rijo "paskutinius jungtinio krašto'" ūkio išteklius; bajorų "rokošai", religinės kovos tarp katalikų, protestantų, stačiatikių, dažni badmečiai, savos ir svetimų kariuomenių sauvaliavimai1 etc. laikė "rzeczpospolitos" vidaus politiką savotiškame paralyžiuje. Baudžiavinis ūkis davė valstybės iždui tiktai "bado pajamas", kiek nuo tuščio skilvio buvo įmanoma atimti. O tie, kas galėjo mokėti, mokesčius, galėjo jų ir išvengti. Ir tas p(ats. "valstybės iždas", Žygimanto Vazos laikais yos pradėjęs atsiskirti nuo senojo, kone valdovo asmeninio iždo, kaip paprastai turėjo skylių, pro kurias nemaža pinigo nubirdavo toli gražu ne svarbiesiems valstybės, bet asmeniniams valdančiųjų reikalams.
Skaityti daugiau...
 
WILLIAM FAULKNER (I 897 - 1962) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. V   

Vienų metų būvyje amerikiečių literatūra neteko dviejų savo stambiausių dabarties beletristų. Pernai liepos pradžioje tragiškai savo gyvenimą baigė Ernest Hemingway, o šiemet, širdies priepuolio ištiktas, atsiskyrė Faulkneris, kitas šiandienines amerikiečių prozos milžinas.

Kadaise jisai kalbėjo:
"Ką mes esame padarę, niekada neatitiko ir nebeatitiks pavidalo, to tobulybes sapno, kurį mes paveldė-jome gimdami ir kuris verčia mus ir visada vers siekti, net ir po kiekvienos naujos nesėkmes, kol pagaliau nerimas mus paliks ir ranka nusileis nurimusi".

Ranka, kuri paraše šiuos žodžius, pagaliau nusileido nurimusi. Willia-mas Faulkneris mirė liepos 6 dieną, paryčiu, savo mažame Misisip-pės valstybes miestelyje — Oksforde. Tačiau jo sukurtame kosmose, kurį jis pavadino indėnų žodžiu Yok-napatawpha apskritimi, tebėra gyvybė, nesiliaujantis, antlaikinis judesys.
Skaityti daugiau...
 
MEA CULPA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Myk. Biržiška   

1956.1.3 Vaclovui Biržiškai pasimirus, kelių jo paliktų ir labiau ar mažiau spaudai parengtų veikalų išleidimas, tikriau rūpinimasis jų likimu visų pirma teko man, jo broliui, kaip ne tiek tebesančiam, kiek tik jau buvusiam lietuvių literatūros istorikui, tad giminingam brolio bibliografijai, seniai jau jam virtusiai biobibliografija. Ne tik biografiniai bet ir biobibliografiniai veikalai, kad ir kaip būtų jie mums svarbūs ir reikalingi, plačiai visuomenei, suprantama, nėra patrauklūs, tad ir nelengva gauti jiems leidėjų. Kas gi šoks į aiškiai nepelningą, tikriau net į nuostolingą biznį! Kad ne Lituanistikos Instituto pirmininko Petro Joniko sumanumas ir Kultūros Fondo materialinis ir moralinis leidimo parėmimas, svarbiausias brolio Vaclovo veikalas "Aleksandrynas" (šiuo tarpu I dalis) nebūtų galėjęs pasirodyti. Tačiau ir populiaresni jo veikalai gauna pasirodyti tik bičiulišku parėmimu, kaip štai 1953-1957 m. "Senųjų lietuviškų knygų istorijos" 2 dalys Čikagos Lietuvių Literatūros Draugijos leidiniu arba 1960 m. "Praeities pabiros" "Kario" leidėjų, tebeatsimenančių jų autorių kadaise buvus kariu.
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANINIS KARAS GINTARO PAKRANTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Milius   
Iš pavadinimo kai kas gali pamanyti, jog tai yra knyga, panaši į J. Daumanto "Partizanus už Geležinės Uždangos". Tačiau tai nėra vien tiktai partizaninio lietuvių pasipriešinimo prieš sovietus aprašymas. Pirmajame skyrely (6-11 pp.) duodamos pagrindinės žinios apie kraštą ir trumpai suminimi svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai nuo seniausių laikų iki antrojo pasaulinio karo. Toliau dviejuose skyreliuose (12-31 pp.) pavaizduojama, kaip Lietuva tapo nacių-sovietų sąmokslo auka bei kaip ji priešinosi sovietų kėslams ją prisijungti; taip pat trumpai aprašomas Lietuvos nepriklausomybės atstatymas 1941 metais ir lietuvių priešinimasis nacių užmačioms. Tiktai po to (32-105 pp.) imama pasakoti apie Lietuvos Laisvės Armijos susidarymą bei jos žygius prieš sovietinius okupantus ir jų pakalikus. Tai yra atliekama ne chronologine tvarka, bet pavaizduojant, kaip Lietuvos Laisvės Armija laikėsi prieš NKVD bei komunistų aktyvistus, kaip ji kovojo prieš masines lietuvių deportacijas bei rusų kolonistų įkurdinimą Lietuvoj ir tt. Po to nušviečiamos sovietų pastangos sunaikinti Lietuvos Laisvės Armiją ir jos ryšius su Vakarais. Paskutiniuose dviejuose skyreliuose iškeliamas tolimesnis pasyvus lietuvių priešinimasis ir įspėjami kiti kraštai, kad juos gali ištikti panašus likimas.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai