| |
|
|
9 lapkritis
|
|
TAUTŲ KAPINYNAS SIBIRO TUNDROJE |
 |
 |
 |
|
Parašė K. Milius
|
Mūsų literatūra apie sovietų ištremtų lietuvių vargą ir kančias Sibire nėra gausi. Todėl iki šiol dar neturime pilno vaizdo, kaip sovietinis okupantas naikino bei tebenaiki-na lietuvių tautą. Maža dalį lietuvių tremtinių kančių Sibire atidengia savo knygutėje H. Tautvaišienė, kuri buvo ištremta pirmosios sovietų okupacijos metais — 1941 m. birželio 14 d. ir penkiolika metų buvo išlaikyta įvairiose Sibiro vietose. Kely iš Lietuvos ji buvo atskirta nuo vyro ir nugabenta į Predgorny sovchozą Staro Bardinsko rajone Altajuje, o 1942 m. birželio mėn. ji kartu su kitais lietuviais pro Krasnojarską, Taišetą, Ceremchovą, Brats-ką, Osetrovą ir toliau Lenos upe buvo nugabenta į Trofimovską Lenos upės žiotyse, kur iki 1943 m. birželio mėn. turėjo dirbti žuvies apdorojimo įmonės statyboj bei žuvininkystėj. Po to ji buvo perkelta į Sagilacho salą toje pačioje srityje, kur vergavo iki 1947 metų, kada su būreliu lietuvių moterų buvo išsiųsta į Jakutską. 1956 metais jai buvo leista sugrįžti tėvų žemėn.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŠILUVOS GARSAS LAISVAME PASAULYJE |
|
|
|
|
Parašė Viktoras Gidžiūnas
|
(P. J. Vaišnora, M.I.C., MOMENTUI! APPARITIONIS B. V. MA-RIAE IN ŠILUVA AD RESTAU-RANDAM FIDEM CATHOLICAM IN LITUANIA. SAEC. XVII. Atspaudas iš popiežiškosios tarptautines Marijos akademijos veikalų rinkinio Maria et Ecclesia, Actą con-gressus Mariologici — Mariani in civitate Lourdes anno 1958 celebrati, vol. IX, Maria et propagatio ac consolidatio Ecclesiae, Romae, Via Merulana 124, 1962, 195-207 p.)
Tai moksliškai parašyta dr. J. Vaišnoros, generalinio marijonų prokuratoriaus Romoje, paskaita: 'Palaimintosios Mergelės Marijos Šiluvoje apsireiškimo reikšmė tikėjimo atnaujinime Lietuvoje XVII a". Autorius ją skaitė 1958 m. mariologi-niame Liurdo kongrese Prancūzijoje. Studija išleista moderniškiausia-me mariologinių studijų rinkinyje, kurio paruošimu rūpinasi popiežiškoji tarptautinė Marijos akademija. Ji, be to, organizuoja tarptautinius mariologinius kongresus. Tokio kongreso Liurde proga ir J. Vaišnora buvo pakviestas skaityti minėtą paskaitą. Pastebėtina taip pat, kad ši akademija Romoje S. Maria Maggio-re bazilikoje kas mėnesį už tylinčią-ją Bažnyčią r |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vietoj atsakymo recenzentui A. G. Giedraičiui |
|
|
|
|
Parašė Ignas Malėnas
|
Objektyvioji recenzija turi nurodyti knygos silpnąsias puses ir teigiamąsias savybes. Tada skaitytojas gauna tikrąjį knygos vaizdą ir pagal tai renkasi pačią knygą. Jeigu recenzentas tenkinasi tik viena puse, tai jo recenzija laikoma šališka. Nesvarbu, ar jis knygą giria, ar peikia — jis objektyviai jos nevertina, žinoma, čia gali būti kaltas ir recenzento neišmanymas, ar stačiai neapdairumas, kas kartais pasitaiko, kai recenzuojama ne savo specialybės knyga. Toksai įspūdis man peršasi paskaičius A. G. Giedraičio manojo Ė vertinimą. Recenzento nenoriu į-tarti pikta valia, taip pat ir visišku dalyko nepažinimu. Tačiau jam vis dėlto kažko trūko. Pabaigoje recenzentas net pats savęs klausia: "kodėl nieko nepagyriau toje knygoje?"
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Petronėlė Orintaitė: DAUBIŠKĖS INTELIGENTAI. Romanas, I t. 171 p., II t. 173 p. Išleido Nidos Knygų Klubas, Londonas, 1962 m. Tomo kaina 1 dol.
Alf. Vambutas: TRYS SAKALAI. Pasakos ir padavimai. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Čikaga, 1962. 1961. Kaina $2.00
Jonas Grinius: GULBĖS GIESMĖ, šešių veiksmų istoriška drama. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1982 m. 222 p. Kaina $3.00.
Alė Rūta: PRIESAIKA. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1962 m. 309 p. Kaina $3.25
Algirdas Gustaitis, ALGIS TRA-KYS IR TAKSIUKAS ŠLEIVYS. Nutikimai Lietuvos kaime. (JJ dalis: Užpuola bitės). Dailininkas Vytautas Stasiūnaitis. Didelio formato, gerame popieriuje, spalvotas leidinys. Išleido "Lietuvių Dienos", 4364 Sunset Blvd., Hollywood 29, Calif., 1962. $2.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANTANO TAMOŠAIČIO DAILĖS PARODA |
|
|
|
|
Parašė J. Mieliulis
|
šiemet rugsėjo mėn. 22-30 dienomis Čiurlionio Galerijoj įvykusi Antano Tamošaičio tapybos paroda Čikagos publikai buvo savotiška staigmena, nes šis dailininkas lietuvių visuomenei daugiau yra žinomas kaip pedagogas ir audinių specialistas.
H. Nagys A. Tamošaičio kūrybą vadina lietuviškuoju modernizmu. Ir sakyčiau, šia labai liberalia apybraiža turime pasitenkinti, nes jo kūrybą yra sunku įrikiuoti į bet kurią oficialią stilistinę apraišką. Savo kūryboje jis yra individualistas siekiąs savęs realizavimo. Pasirinkta tematika, kuri semiama iš liet. liaudies meno šaltinių, yra visa širdimi pamilta. A. Tamošaitis yra lietuvių liaudies meno žinovas, todėl nenuostabu, kad jo kūryba yra persunkta ta dvasia, kuri trykšta iš tautodailės šaltinių. Bet būtų netikslu tvirtinti, kad jo kūryba yra tiktai į akademinį lygį iškeltas liaudies menas. Ji yra originalus jo dvasios produktas. Liaudies menas yra tiktai tas dirvožemis, iš kurio jis savo kūrybinėmis šaknimis traukia medžiagą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
