Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis


Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ROMAS KINKA   
JUDO MEDIS

Takas,
Kalva,
Miręs medis.
Į erdvę mintis kilo,
Lyg rasa,
Žaibas trenkė atgal žemyn.

Mintis: pabučiavimas
Norėta panaikinti.

Pavasaris,
Neviltis,
Purpuro žiedų medis.
Skaityti daugiau...
 
JUOZO AKSTINO ATMINIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Vasarvietė stovėjo kylančios kalvos atšlaitėj. Didžiulės, sumitusios eglės dengė ją nuo vėtrų ir vieškelio, kuriuo valkatauja Mirtis.

Mirties pirštų nuospaudos buvo šeimininko paliktam raštely ant telefono stalelio.
"Skambino iš Montrealio — Ketvirtadienį (liepos 19) mirė J. Akstinas. Laidotuvės rytoj."

Šeimininkai, svečiai, artimieji pažinojo Akstiną iš pavardės — kaip aktorių, dailininką. Užuojautose šeimai, nekrologuos jis buvo pavadintas "visuomenininku, kultūrininku, tauriu lietuviu" —
Visa tai tiesa.
Skaityti daugiau...
 
DAILIDŽIŲ SUPRASLIO KULTŪRA lietuviškumo ir rusiškumo perspektyvoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
KUN. DR. JONAS MATUSAS, miręs birželio 29 d. New Yorke. Keletas jo mokslinių straipsnių yra "Aidų" redakcijoje, čia spausdinamas vienas iš jų.

Supraslio miestelis yra Gardnio apygardoje, Balstogės apskrityje ir turi bendrą vardą su Supraslės upe. (įtekančia į Narevą), ant kurios ir guli. Ji minima jau 1358 m., nustatant sieną tarp Lietuvos ir Mozūrijos. Lietuvoje daug vietovardžių nuo amžių susiję su upių ar ežerų vardais: Seinai-Seina, Seirijai-Seira, Vilka-viškis-Vilkauja, Pilviškiai-Pilvė, Slavikai-Šla-vikė, Merkinė-Merkys, Nemunaitis ir Nemaniū-nai-Nemunas. Esama net vietovių, raidė į raidę sutampančių su čia pat esančių vandenų vardais: Vištytis, Vilnius (svetimomis kalbomis nuo senovės Vilna, Wilna) — Vilnelės upelis (senovėje rašyta, kaip pats miestas), Širvinta ir Širvintos — upelis Širvinta, Dotnuva — upelis Dotnuva, Dotnuvėlė. Gardino apygarda, į kurią Su-praslis įėjo, XVI-e amž. žymia dalimi buvo lietuviška. Pats Supraslis priklausė valsčiui vardu Dailidės (rašyta Doilidy). Lietuviško vardo Kazim. Bačiuta, Gardino pakamarys ir Semeliškių laikytojas, buvo kilęs netoli Supraslio, kame XVI-e amž. paliudyta vietovė Bačiutai (Baciuty). Šį klausimą esame nagrinėję specialiuose straipsniuose 1960 m. "Drauge" ir "Aiduose" Ašmena — upelis Ašmena, Vištytis — ežeras (čia Kapčiamiesčio atveju).

Supraslis garsus savo pravoslaviniu-orto-doksiniu vienuolynu (Blagoveščenskij, t.y., Marijos Apreiškimo). Jįjį 1498 m. prie Grodeko pilies (ties Supraslės upelio ištaka) įsteigė Naugarduko karvedys, Vilkijos ir Astrinos dvarų laikytojas Aleksandras Chodkevičius (1549 m., Litovskaja Metrika, 1903, p. 151). Bet vienuoliai greit persikėlė į Supraslį prie tos pačios upės.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTAS ALANTAS TARP TAUTINĖS IDEOLOGIJOS KŪRĖJŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Tarp kelių rašytojų, kuriems šiemet sukanka 60 metų, yra Vytautas Alantas (Jakševičius), gimęs Sida-bravoj 1902 m. birželio 18 d. Baigęs Šiaulių gimnaziją 1923 m., augštuo-sius mokslus jis ėjo Kauno un-to Humanitarinių mokslų fakultete, o juos baigė Prancūzijos Montpellier universitete 1929 m. Be vienerių metų mokytojo darbo Plungės gimnazijoj (1924-25 m.), V. Alantas daug laiko dirbo žurnalistu ("Eltos" redaktorium 1929-34 m., dienraščio "Lietuvos Aido" vyriausiu redaktorium 1934-39 m., ketvertą metų buvo Vilniaus teatro direktorium (1941-1944 m.) ir paraše įvairių žanrų veikalų — novelių, dramų, komedijų, romanų, biografijų, publicistinių straipsnių. Tik pavienėmis knygomis išleistų raštų susidarytų visas sąrašas, o jame žymią dalj užimtų dramos, pjesės-komedijos; šių V. Alantas yra parašęs apie 11, nors jos ir nevisos išspausdintos. Tai reiškia, kad V. Alantas yra vienas pro-duktingiausių dabartinių lietuvių rašytojų, nors pats ir nusiskundžia, kad dailiajai literatūrai nieko negalėjęs duoti tuo laiku, kai dirbo "Lietuvos Aido" vyr. redaktorium. Todėl trumpo straipsnio rėmuose nėra įmanoma apžvelgti visų V. Alanto raštų. Reikia pasitenkinti vienu aspektu, kuris matyti daugely jo darbų, būtent, pastangomis surasti ir sukurti tautinę ideologiją, arba gal net pasaulėžiūrą, kuria lietuviai galėtų vadovautis savo rizikingo gyvenimo įvairiose srityse.
Skaityti daugiau...
 
UKRAINIEČIŲ NOVELIŲ RINKINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Kovalenko   

(Blauer November. Ukrainische Er-zaehler unseres Jahrhunderts. Wolfgang Rithe Verlag, Heidelberg. Ue-bertragen von Anna - Halja Hor-batsch)
Ukrainiečių literatūros istorijoje yra du laikotarpiai, kurie turi daug bendra. Pirmasis apima XIX-ąjį šimtmetį ligi baudžiavos panaikinimo, kada, net carizmo jungui slegiant, kovos už ukrainietišką kultūrą arenoje pasirodė tokie milžinai, kaip Taras ševčenko, Panko Kuliš, Mikola Kostomarov, Marko Vovčok ir kiti.

Antrasis peri jodas prasidėjo tuoj po 1917 metų tautines revoliucijos, kada vyresnioji karta kritiko A.' Nikovskio asmenyje sveikino naująją kartą, Povilo Tyčynos asmeny, su jo nepalyginamu ir visiškai nauju muzikiniu priėjimu prie poezijos.

Po Tyčynos ukrainiečių poezijoje prasidėjo tikras sprogimas, talentų išsiveržimas tarsi iš ugniakalnio, kas dar kartą įrodė, kad jokie persekiojimai negali nužudyti tautos savitos kultūros. Tačiau revoliucija, netekusi savo tautinio charakterio, palaipsniui pražudė savo poetus. Kai kurie buvo fiziškai sunaikinti, o kiti — kaip tas pat Tyčyna — moraliai, — tiek, kad dabar jų poezija skamba, kaip parodija iš savęs pačių.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai