| |
|
|
1 sausis
|
|
Parašė J. Aistis
|
Je viens a vous, Seigneur... Je dis que le tombeau qui sur
les morts se ferme Ouvre le firmament...
Victor Hugo, A Villequier.
(Stasys Santvaras: Aukos taurė,
penktoji lyrikos knyga. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla (Juozas Kapočius), 1962 Maironio metai. 152 psl., atspausdinta 600 egz., kaina nepažymėta.)
Penkios lyrikos knygos, apimačios keturiasdešimt su viršum poeto gyvenimo metų, rodo Santvarą esant santūraus produktingumo poetą. O Aukos taurė yra daugiau kaip penkiolikos metų kūrybos vaisius, šios knygos gera dalis, apie ketvirtadalis eilių 1959 paskelbta rintinėje lyrikos knygoje Atidari langai, bet to, po porą eilių yra buvusių šiose antologijose: Lietuvių poezijos antologija 1951, Gabija, 1954 ir Sauja derliaus, 1957. Tuo būdu Stasio Santvaro poezijos mėgėjai jau bus šiek tiek su šios knygos dvasia susipažinę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PENKTIEJI METAI ATSIMINIMŲ ĮVYKIŲ ŠVIESOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Pauliukonis
|
|
Bendros pastabos
1959 metais lietuvių išeivių literatūros rinkoje pasirodė didoka Kipro Bielinio atsiminimų knyga "Penktieji metai". Kadangi knygoje daug autoriaus tvirtinimų atrodė abejotinų, juos reikėjo patikrinti ano meto lietuvių spaudoje. Neturint po ranka reikalingų šaltinių, teko jų jieškoti. Kai atliekamo laiko mažai tėra, tad tenka pavėluotai atsiliepti apie išėjusį veikalą.
Kaip autorius prisipažįsta, knygos turinys nėra naujas: vieni skyriai buvo spausdinti Kaune ėjusio "Socialdemokrato" atkarpoje ir 1928 m. išleisti atskira knygele "Dėl Ateities II", kiti skyriai pasirodė Šiauliuose leistame "Kultūros" žurnale ir 1931 m. Spaudos Fondo atskirai išleisti "1905 metai. Atsiminimai ir dokumentai". Kai kurias vietas autorius papildęs JAV rastais dokumentais bei šaltiniais. Knygoje aprašomi įvykiai nėra vien gryni autoriaus asmens atsiminimai, bet ir paremti "kaikuriais ryškesniais stebėjimais" (7 p.).
Apie 1905 metų įvykius Lietuvoje ryšium su Didžiuoju Vilniaus seimu savo atsiminimus yra paskelbę E. Galvanauskas 1931 m. "Lietuvos Aide", buvusieji Vilniaus seimo sekretoriai Pranas Klimaitis 1931 m. "Židinio" 1-4 nr. ir J. Gabrys 1931 m. "Naujojoje Romuvoje", P. Leonas 1926 m. "Kultūroje" ir kt. Bet, žinoma, ne taip plačiai, kaip K. Bielinis knygoje "Penktieji metai", čia pateikta gausios medžiagos, daugiausia apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą revoliucijos metu Lietuvoje: LSDP steigimąsi, atsišaukimais ir prakalbomis gyventojų skatinimą priešintis caro valdžiai ir fabrikų bei ūkio darbininkų streikų organizavimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DĖL TAUTINIO STILIAUS ARCHITEKTŪROJE |
|
|
|
|
Parašė J. Vaitkūnas
|
Ryškus mūsų XX amžiaus pradžios kultūrinio gyvenimo naujųjų, srovių bruožas buvo tautinio stiliaus pradų jieškojimas tautosakoje bei tautodailėje ir drauge reikalavimas juos panaudoti meno kūryboje. Literatūrinėje kritikoje tuos šūkius savo įprastiniu triukšmingu stiliumi kėlė J.A. Herbačiauskas, o literatūrinėje kūryboje vykdė V. Krėvė savo Dainavos padavimais, L. Gira liaudiškais eilėraščiais-dainomis ir kiti. Muzikai (M. K. Čiurlionis, St. Šimkus ir kt) atkreipė dėmesį į liaudies dainų melodijas. Tautodailei jau nuo pat pirmųjų dailės parodų buvo skiriama didelė ir garbinga vieta. M. K. Čiurlionis vienos parodos proga tokiais entuziastingais žodžiais vertino tautodailę: "Liaudies menas turi būti mūsų meno pamatas, iš jo turi iškilti savotiškas lietuvių stilius, jis yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savyje, yra grynai savotiškas ir išimtinai lietuviškas."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
GYVOSIOS LIETUVYBĖS PAVYZDYS |
|
|
|
|
Parašė Ben. Babrauskas
|
Cicero lietuvių gyvenamoje vietovėje poros kvartalų atstume turime net tris R. Katalikų bažnyčias. Tai jau beveik panašu į Vilnių. Didžiausia, brangiausia ir iškiliausia jų yra šv. Antano parapijos bažnyčia, į-steigta 1911 m., o patsai dabartinio pavidalo pastatas išmūrytas 1925 m. ir pašventintas arkiv. Jurgio Matulaičio.
Lietuviškas įrašas bažnyčios sienoje "Lietuvių R. Katalikų Dievo namai" neabejotinai rodo, kieno ir kam ji statyta, šalia bažnyčios įbestas ąžuolinis lietuviškas kryžius su tvorele yra kitas aiškus lietuviškas žymuo, o virš parapinės mokyklos durų, pėdos didumo raidėmis vien lietuviškai iškalta iškaba "Šv. Antano parapijos mokykla" kiekvienam lietuviui rodo tų visų pastatų statytojų tvirtas lietuviškas intencijas.
Šiuo metu bent trečdalis mokinių, einančių į šią mokyklą, gal nė nepastebi ar nesupranta to vienintele kalba pažymėto įrašo, tačiau po metų kitų, kasdien turėdami po pusvalandį privalomos lietuvių kalbos, visi, net ir nelietuviai, pramoksta lietuviškai ir skaityti, ir rašyti, ir dainuoti ir giedoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PERNAI METŲ VEIKLOJE PASIDAIRIUS |
|
|
|
|
Parašė A.R.-D.
|
1. Kultūrinėje srityje
Į pernai metus lietuviai įžengė su Maironiu vėliava. Maironis buvo minimas ir tokiuose kontinentuose, kur vargiai jisai kada besvajojo, kad ten jo vardas skambės. Minėjimų proga netrūko paskaitų, atsiminimų, koncertų, programų. — Australijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstybėse, įvairiuose Europos miestuose. Pasirodė nemaža straipsnių ir straipsnelių. Gera dalis iš jų tebuvo proginiai, o trūko svaresnių studijų, taip pat ir Maironio raštų išleidimo. Būtų buvę natūralu paskelbti studija apie Maironį "Commentationes Balticae", tačiau pastaruoju laiku lietuviai tenai mažiau rodėsi, užleisdami vietą latviams ir estams. Kuklų indėlį buvo suplanavę "Aidai", tačiau išėjo taip, kad šio žurnalo specialus numeris pavirto stambiausiu įnašu į maironinius metus, kai kiti neištesėjo. Numerį kai kas pasitiko nepalankiai: esą, jame nieko naujo. Kiti jo visai nepastebėjo, darydami maironinių metų sąmatą (žr. "Draugas", antroji dalis, 1962 m. gruodžio 29 d.). Objektyviau pažvelgė "Margutis", gruodžio nr. taip išsireikšdamas: "Iš viso, kas buvo padaryta Maironio šimtmečiui paminėti, ar ne pats prasmingiausias įnašas ir bus 'Aidų' numeris . . ., nors ir tai, kas ten paskelbta, tėra tik medžiaga išsamiom Maironio studijom". Nuo savęs galėtume pridurti, kad tame numeryje buvo pora vertingų studijų. Kitas naudingas bruožas bus įvairių kartų poetų liudijimai apie Maironį. Pro juos literatūros istorikas ateityje negalės tylomis praeiti. Pagaliau nereikia pro pirštus žiūrėti ir į kai kuriuos autentiškus atsiminimus, vietomis Maironį gražiau atskleidžiančius negu teoretiniai samprotavimai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
