| |
|
|
2 vasaris
|
Redaguoja — Antancs Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
KULTŪROS KONGRESO ATIDARYMO KALBA |
 |
 |
 |
|
Parašė P.Gaučys
|
Iš kairės sėdi: Petras Maldeikis, sekr. Leonas Balzaras, pirm. Povilas Gaučys, vicepirm. Benys Babrauskas, Jonas švedas. Stovi: Juozas Kreivėnas, Vincentas Liulevičius, Donatas Bielskus, Juozas Tamulis, Balys Vitkus, Jonas Vaidelys. Nuotraukoje trūksta komiteto narių: Vlado Jakubėno, Vytauto K. Jonyno, Broniaus Keturakio, Jono Muloko, kun. Juozo Prunskio, Prano Skardžiaus. VI. Juknevičiaus nuotr.
Šią iškilmingą valandą, atidarant antrąjį Kultūros Kongresą, iš kurio laukiame naujų ir stiprių impulsų mūsų tautinei kultūrai kurti ir ugdyti, o iš plačiosios visuomenės didesnio nei ligi šiol ja susidomėjimo ir ryžto sukurtąsias kultūrines vertybes branginti bei jomis naudotis, pravartu pažymėti, kad beveik visi sutardami dėl išeivijoje gyvenančių lietuvių pagrindinių uždavinių ir pareigų: lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, gal kiek daugiau skiriamės dėl priemonių, tų tikslų besiekiant. Vieni mūsų labiau linksta naudotis politinėmis, o kiti kultūrinėmis priemonėmis. Lietuvių Charta įsakmiai iš mūsų reikalauja sudaryti sąlygas tautinei kultūrai puoselėti ir ugdyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KULTŪRINIO VEIKIMO GAIRĖS |
|
|
|
|
Parašė Dr. JONAS GRINIUS
|
PASKAITA PLENUMO POSĖDY
Antrą kartą susirenkame į Kultūros Kongresą apsvarstyti lietuvių kultūros reikalų. Susirinkome tokiu laiku, kai lietuvių kultūrą prievarta naikina klastingas sovietinis okupantas Lietuvoje, o Vakarų pasaulis kėsinasi ją tyliai paskandinti savo laisvose bangose. Tačiau niekas mūsų nenori paskęsti svetimoj jūroj ir mirti be garso ir be aido. Mes visi norime likti kultūriškai gyvi, nes mes visi su savo vaikais norime būti pilnaverčiai asmenys bei prisidėti prie Lietuvos prisikėlimo ir prie kultūrinės gerovės tų kraštų, kuriuose gyvename. Todėl ir šios paskaitos žodžiai pirmiausia skiriami tiems lietuviams, kurie savo tautinio paveldėjimo bei lietuvių tautos ateities neketina parduoti nei už raudonos sagutės iliuzijas, nei už trupinį aukso, nei už gardaus valgio šaukštą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JONAS BALYS
|
V.Ignas Tremtiniai (aliejus)
PASKAITA LITUANISTINIŲ MOKSLŲ SEKCIJOJE
1. Tradicinės mūsų dainos buvo sukurtos ir išlaikytos šimtmečių bėgyje mūsų lietuviško kaimo žmonių. Jos yra vertingiausia ir turtingiausia mūsų tautosakos rūšis. Tačiau ne visos mūsų dainos yra gražios ir vertingos. Jų yra visokių, grynų perlų ir tikrų šiukšlių. Yra dainų, pasiimtų iš kitų tautų, yra dainų klajūnių, kurios žinomos beveik visoje Europoje. Dar yra mums primestų "burliokų" dainų, yra trivialių dainų, kurios tinka nebent vadinamom "stag parties". Todėl ne viskas, kas gali būti pavadinta "liaudies daina", jau yra neginčijama vertybė. Reikalinga yra daryti atranka, atskirti pelenus nuo perlų.
2. Kaip daina buvo sukurta? Ar buvo vienas kūrėjas, ar kūrė bendruomenė arba kolektyvas? Šiandie vyrauja nuomonė, kad ne liaudis, kaip kolektyvas, kūrė dainas, bet atskiri gabūs jos atstovai. Bendruomenė tik priimdavo jų kūrinį, jeigu jis jai patiko, laikui bėgant kiek pakeitė, pritaikė laiko ir vietos sąlygoms, kartais kiek pataisė, bet dažniau sugadino dėl užsimiršimo, nesupratimo ar pasikeitusio skonio. Tokiu būdu atsirado daugybė tos pačios dainos atmainų arba variantų. Kartais dvi skirtingos dainos esti sujungiamos į vieną, daina pailgėja arba nutrupa, bet vistiek galima utpažinti jos pagrindas arba pradinė forma. Bendruomenė kūrybiniam darbui netinka. Būrys žmonių gali pridaryti triukšmo, gali ir didelius pastatus sugriauti, bet didelį meno kūrini sukurti gali tik vienas asmuo — kūrėjas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J. Kajecko, LIETUVOS ATSTOVO, KALBA |
|
|
|
|
Parašė J. Kajeckas
|
 "Per skausmus į garbę". Taip, maironiškai tariant, galima būtų būtų nusakyti šio antro Kultūros Kongreso komiteto pastangas šį kongresą realizuoti. Jo ruošos kelias buvo erškėčiuotas, bet garbingas. Šiandien tų pastangų kelio galas. Į jį dabar atkreiptas savųjų ir svetimųjų, laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių dėmesys. Tat svarbu, kad jis būtų sėkmingas, kad duotų teigiamų rezultatų. Toje dvasioje šį Kongresą sveikinu ir nuoširdžiai linkiu jam geriausios sėkmės.
Džiugu kongreso komiteto priešakyje matyti P. Gaučį, kadaise bendradarbį iš Lietuvos diplomatinės tarnybos. Jo kultūrinė veikla ne vakarykščios dienos. Jos daugiau jau kaip 40 metų! Jis buvo kultūrininkas, Lietuvos tarnyboj būdamas. Jis tokiu paliko ir tremtyje. Jis ne tik Lietuvos saulėtų dienų, bet ir jos laisvės sutemų darbininkas. Jis tuo pasekė pėdomis gausių Lietuvos diplomatijos veteranų, kurių tarpe apsčiai kultūrininkų būta. Garbė jam už tai.
Kasgi toji kultūra, kurios svarstyti susirinkome? Mano nuomone, tiksliausias jos aptarimas, tai pažinimas to, kas geriausio ligšiol pasakyta, parašyta, mintyta ar nuveikta. Anot van Dyke, kultūrėti, tai tenkintis tuo, kas yra geriausio. Taip aptarta kultūra šlifuoja ir protą ir būdą. Ji kultivuoja skonį gėriui ir grožiui. Ji — kelias į pažangą.
Kultūra yra religija ir mokslas, literatūra ir menas, daina ir muzika, švietimas ir spauda, kalba ir dar daugiau. Visa tai naudinga išeivijai. Visa tai naudinga ir būsimam Lietuvos prisikėlimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
