|
MUZIKOS PEDAGOGAS JUOZAS BERTULIS |
|
|
|
Parašė J. Žilevičius
|
Juozas Bertulis š. m. sausio 1 d. sulaukė 70 metų amžiaus, šia proga pateikiame iš jo pedagoginės veiklos žinių. Muzikos srity pradėjo mokytojauti 1910 m. Jis tuo laiku Žagarėje su choru vakarėlyje pasirodė pirmą kartą scenoje. Kai 1916 m. buvo Tryškių pradžios mokyklos vedėju, šalia kitų dalykų mokė ir dainavimo. Nuo to laiko visą savo gyvenimą pašventė jaunimui, mokydamas muzikos meno. Paskutiniais laikais jį randame dirbantį Čikagoje su įvairiais lituanistiniais sambūriais, ansambliais ar duodant privačias pamokas. 1917 metais tose pat pareigose kaip Tryškiuose jau dirbo Jurbarke.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, jis muziką ir dainavimą dėstė (1918 -1919 m.) Šiaulių gimnazijoje. Stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn, Anykščių vid. mokykloje protarpiais mokytojavo. 1921-24 m. mokytojavo Ukmergės gimnazijoje ir greta dėstė muziką lenkų gimnazijoje, žydų vid. mokykloje ir pradžios mokyklos mokytojams vasariniuose kursuose muziką ir choro praktiką.
|
Skaityti daugiau...
|
|
BOSTONO SPAUDA APIE IZ. VASYLIŪNO SMUIKO KONCERTĄ |
|
|
|
Parašė P. B.
|
Smuikininkas Izidorius Vasyliūnas vasario keturioliktą Jordan Hall Bostone davė savo koncertą, kurio programoje buvo Mozarto, Brahmso ir J. Gruodžio sonatos. Prie pianino talkino Vytenis Vasyliūnas. Rytojaus dieną "Christian Science Monitor", rašydamas apie koncertą, pažymėjo, kad "Izidorius Vasyliūnas . . . yra gabus specialistas, su plačios apimties nuotaikomis". Recenzentas William Saunders nurodė, kad Mozarto sonatos andante dalyje Vasyliūno smuikas "dainavo sodriu, skaidriu tonu". Brahmso sonatoje Vasyliūnas, kaip rašo Monitor, "grojo su pagavimu ir mostu, subtiliai atskleisdamas Brahmso melancholiškos introspekcijos nuotaikas". Juozo Gruodžio sonatos pateikimas, anot Monitor recenzento, buvo kerintis.
|
Skaityti daugiau...
|
KAI KURIOS PASTABOS RYŠIUM SU VATIKANO ANTRUOJU BAŽNYČIOS SUSIRINKIMU |
|
|
|
Parašė Dr. P. Varnaitis
|
Pasaulio spauda daug dėmesio kreipė ir kreipia Bažnyčios susirinkimui. Reikia tik džiaugtis. Gaila, kad nevisada spaudos pranešimai yra teisingi. Yra paskleista visa eilė žinių, padaryta prielaidų ir išvadų, kurios neturi pagrindo. Iš kitos pusės būtų buvę pageidautina, kad užuot kreipę tiek dėmesio į kai kuriuos palyginti nedidelės reikšmės klausimus, žurnalistai būtų giliau pažvelgę į eilę tikrai reikšmingų faktų, susijusių su Bažnyčios susirinkimu.
1. Spaudos dėmesį labiausiai patraukė tariamieji nesutarimai tarp susirinkimo Tėvų, grupinis pasidalinimas ir panašiai. Šiuo klausimu tikrai perdaug kalbėta ir daugiausia neteisybės pasakyta. Pravartu yra šį klausimą teisingai nušviesti.
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIAM REIKŠMINGA PROGA |
|
|
|
Yra didelių darbų, kuriuos padaryti pasitaiko tik viena trumpo laiko proga. Ta proga nepasinaudojus — daugiau ji niekad nesugrįš. Tokia vienkartinė ir trumpo laiko proga yra dabar Amerikos lietuviams. Mums duota proga įamžinti lietuvių vardą Amerikos sostinėje Vašingtone, visos Amerikos globėjos — Nekaltai Pradėtos Švč. Marijos šventovėje.
šventovės administracija, kurią sudaro visų Amerikos vyskupų išrinkta kelių kardinolų ir vyskupų taryba, lietuviams parodė ypatingą pasitikėjimą ir duoda pirmenybę prieš eilę kitų prašančių tos progos — leisdama įrengti lietuvių paminklinę koplyčią pačioje šventovės širdyje— viršutinės bažnyčios viduryje dešinėje pusėje.
|
Skaityti daugiau...
|
SAULĖČIAUSIO KRAŠTO LIETUVIAI METRAŠTYJE |
|
|
|
Parašė J. Tininis
|
Australijoje gyvena apie dešimt tūkstančių lietuvių. Daugiausia jie susispietę didžiuosiuose miestuose: Sidnėjuje, Melburne, Adelaidėje, Bris-banėje, Perte. Tik ką išėjęs iš spaudos 'Australijos lietuvių metraštis" yra lyg koks veidrodis, kuriame taip ryškiai atsispindi ten įsikūrusių mūsų tautiečių gyvenimas. Jame atvaizduota saulėčiausio pasauly žemyno lietuvių kultūrinė ir materialinė veikla: organizacijos, spauda, literatūra, menas, klubai, muzika, teatras, chorai, skautija, religinis gyvenimas, ekonominės įstaigos ir kt.
šį nepaprastai gražų, didelio formato (8x12) ir beveik trijų šimtų puslapių metraštį suredagavo keturi asmenys: žurnalistas J. Veteikis, poetas JA. Jūragis, kun. P. Butkus ir dailininkas V. Ratas. Veteikis suredagavo pirmuosius aštuonis lankus, o likusius dešimt lankų — Jūragis, kuris taip pat suredagavo ir visą literatūrinį metraščio skyrių. Religinio gyvenimo skyrių redagavo kun. Butkus, o meno — grafikas Ratas. Daugiausia darbo į metraščio redagavymą įdėjo poetas Jūragis.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |