| |
|
|
4 balandis
|
|
Parašė A. BALTARAGIS
|
JO SOVIETINIO TRAKTAVIMO RAIDA
Maironis yra vienas iš tų mūsų literatūros klasikų, su kuriais sovietiniam kritikui ir, apskritai, režimui, ypač sunku susidoroti. Jo kūryba ir tautinis vaidmuo taip įaugę į lietuvių kultūrą ir istoriją, kad ir prie geriausių norų Maironio patyliukais neapeisi, lengva ranka nenurašysi: jau vien jo vardas tautoje perdaug gyvas ir reikšmingas, dažnai ne be simbolinės reikšmės. Tyla šiuo atveju būtų menka byla. Tad susidoroti — vienaip ar kitaip — reikia. Jeigu Maironis būtų, pavyzdžiui, Jakštas, jo traktavimas sovietiniam kritikui būtų gana lengvas uždavinys.1 Tačiau Maironis — ne Jakštas. Todėl tenka jį dėti ant sovietinių kultūrinio palikimo svarstyklių ir, pasitelkus partinę dialektiką, sverti atsargiai ir apsukriai, atseikėti tai, kas atmestina, ir nustatyti savišką svorį bei interpretaciją tam, kas priimtina bei toleruotina. Žodžiu, nurodyti, kuo "Maironis vertingas šiandien, tarybinei visuomenei".2
I
Pradžioje pravartu trumpai pažvelgti, kaip Maironis buvo aptariamas ir vertinamas tam tikros marksistinės kritikos pačioje Lietuvoje ir lietuvių komunistų Sovietų Sąjungoje dar prieš pirmąjį bolševikmetį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LITERATŪRINIŲ PREMIJŲ METAI |
 |
 |
 |
|
Parašė L. A.
|
 šie keli paskutiniai metai liks garsūs gausiomis literatūrinėmis premijomis, čia sustosime tik prie pačių vėliausiųjų — Lietuvių Rašytojų Draugijos (500 dol.), "Draugo" (1,000 dol.) ir Maironio metų (1,000 dol.) premijų.
LRD 1962 m. premiją laimėjo dr. Jonas Grinius už dramą "Gulbės giesmė". Premijos įteikimo iškilmės buvo Los Angeles mieste šiemet vasario 10 d. (mecenatai — kun. J. Kučingis, B. Bugdinas, K. Gailiūnas, J. Ramanauskas, B. Strazdienė, aukoję po 100 dol.). "Draugo" premija paskirta Vaciui Kavaliūnui už romaną "Kalnų giesmė".
Mecenatas — J. Tumosa. Maironio metų poezijos premija suteikta Kotrynai Grigaitytei -Graudienei už eilių rinkinį "Rudens sapnai". Visi premijuotieji, išskyrus gal Vincą Kavaliūną, skaitančiai visuomenei gerai pažįstami. Ir V. Kavaliūnas jau yra reiškęsis mūsų spaudoje, bet su didesniu literatūriniu veikalu lig šiol nepasirodęs. "Kalnų giesmė" yra pirmas jo žymesnis kūrinys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KOMUNIZMO KOVA SU RELIGIJA LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė DR. V. MAR
|
Įžanga
Markso pasakymas, kad religija yra liaudies opuimas, apsprendžia visą komunizmo santykį su religija. Be to, komunizmas, stovėdamas ant materializmo pagrindų, niekad negali sutikti, kad šalia jo būtų kokia nors dvasinio gyvenimo pasaulėžiūra. Todėl kova su Dievu, su religija, su Bažnyčia yra vienas svarbiausių ir esminių komunizmo pažymių.
Komunizmui religija yra neteisinga ir atsiekusi kapitalistinės santvarkos priekaba, liekana. Ideologinėje plotmėje religija esąs kvailas aiškinimas gamtos jėgų ir paslapčių. Juo labiau pažengiąs mokslas, tuo labiau blankstanti religija; juo labiau žmogus apsišvietęs, mokytas, tuo mažiau jis religingas. Ekonominėje srityje religija, pagal komunizmo sampratą, yra troškimas tikrovės, kurios siekia išnaudojamieji, silpnieji, pavergti stipresniųjų ir išnaudotojų. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus norįs būti laimingas ant šios žemės. Bet dėl neteisingos ekonominės Santvarkos didesnė žmonių dalis neturinti šios žemės gėrybių ir netenkanti net vilties kada nors jų įsigyti. Tada savo beviltiškoje padėtyje imogus ima svajoti apie laimę bent po mirties. šią tų nelaimingųjų nuotaiką sistemingai išnaudoja turtingieji, kurie, siekdami išlaikyti ir padauginti savo turtus vargšų sąskaita, nukreipia pastarųjų dėmesį nuo šios žemės problemų ir moką vargšus, kad jie laimę ir teisybę surasią pomirtiniame gyvenime. Dėl to komunizmas kovojąs su religija "mokslo ir socialinio teisingumo" vardu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
