| |
|
|
7 rugsėjis
|
|
MŪSŲ TAUTINIAI ŠOKIAI IR ANTROJI TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė St. Daunys
|
Visos tautos ir visais amžiais šoko, šoka ir šoks. šokis amžinai gyvas, jaunas ir nemarus visuose kontinentuose. Visos tautos ypačiai didžiuojasi savaisiais tautiniais šokiais, rodančiais liaudies sukrautus ir išsaugotus tautinės kultūros lobius. Savo spalvingaisiais tautiniais šokiais pelnytai didžiuojamės ir mes.
Kokius šokius ir kodėl vadiname tautiniais šokiais? Tautinių šokių tyrinėtojai ir puoselėtojai norėtų didelę tautinių šokių dalį vadinti liaudies šokiais: jie sukurti mūsų krašte, mūsų sodžiuose, išsivystė iš atskiros žmonių grupės pergyvenimo, surišto su kasdieniu gyvenimu, papročiais, darbu, apeigomis ir daugiau ar mažiau nusistojusia forma plito po visą kraštą, iš dalies ir kito, bet išliko nesužaloti svetimybėmis. Kiti šokiai iš kitų kraštų per dvarą į mūsų žemę atkeliavo. Iš dvaro juos pasisavino sodžius, pritaikė savitą charakterį ir sulietuvino. Tokius šokius dera vadinti tautiniais šokiais, nes jie nėra surišti su kuria apylinke ar žmonių grupe — jie yra bendri visai tautai, šokami visur ir visų. Jie irgi yra mūsų tautinės kultūros dalis. Kai šiandien anapus geležinės uždangos liaudies sąvoka sužalota ir iškreipta, abi šokių grupes vadiname bendru tautinių šokių vardu.
O kaip seni mūsų tautiniai šokiai?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė K. Mockus
|
Bendruomenės veikla
JAV Lietuvių Bendruomenė sudaro visos PLB daugumą, todėl jos veikla ir reiškia visos bendruomenės pagrindą. Būta, o gal ir esama, nuomonių, kad toji veikla kaip reikiant neišsijudina, kad kitų kraštų negausios bendruomenės reiškiasi žymiai gyviau. Iš tikrųjų visaip būna ir tuose kituose kraštuose. JAV bendruomenės veikėjams nuo pat pradžios teko ir dabar tenka skaitytis su faktu, kad čia senesniųjų imigrantų ir jų vaikų yra susidariusi tam tikra organizacinė sistema, kuri, nors ir nerodo šiandien ypatingo gyvumo, vis dėlto negali ir neturi būti Ignoruojama. Bendruomenė apjungia ir apjungs daugiau tuos lietuvius, kurie paliko savo kraštą, traukdamiesi nuo komunistinės Rusijos invazijos II-jo pasaulinio karo pabaigoj. Mums yra reikalingos jėgos ir visų tų lietuvių, kurie atvyko čia prieš kelis dešimtmečius arba kurie išaugo jau naujame krašte. Jų tarpe esama nuostabiai puikių veikėjų, kurie, dabar jau dažniausiai sulaukę tikrai žilo plauko, dar rodo didelio intereso ir teikia daug paramos lietuviškam visuomeniniam gyvenimui, bet kurie yra susirišę su anksčiau čia prigijusiomis organizacinėmis formomis ir sunkiau gali sutapti su bendruomenės organizacija. Tenka veikti atsargiai ir jieškoti kelio apjungti visokių linkmių lietuvius, įskaitant ir tuos, kurie neįsijungė ir neįsijungs į bendruomenės veiklą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
STUDIJŲ SAVAIČIŲ SUKAKTIS EUROPOJE |
|
|
|
|
Parašė M. M.
|
Rugpjūčio 7-14 dienomis Koenigs-winteryje prie Bonnos, Vokietijoje, įvyko dešimtoji lietuvių studijų savaitė. Jos pagrindinė tema — "Tauta tėvynėje ir svetur". Paskirose paskaitose bei pranešimuose buvo nagrinėjami šie klausimai:
1. Tautiškumas: jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje (paskaitininkas — dr. K. J. Čeginskas iš Upsalos) ;
2. Lietuvis tarp kitataučių — tremtis, kaip uždavinys (prof. J. Eretas iš Bazelio);
3. Kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti (rašytojas R. Spalis iš Halifaxo);
4. Kultūrinė kūryba ir jos pavojai pavergtoje Lietuvoje (dr. J. Lingis iš Stockholmo);
5. Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur (kun. dr. A. Baltinis iš Čikagos) ;
6. Religinės bendruomenės vaidmuo tautiniu atžvilgiu (kun. dr. S. Matulis iš Londono);
7. Pranešimas apie studentų gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (pranešėjai — stud. V. Macaitytė ir stud. W. Toerneris, abu neseniai atvykę iš Vilniaus);
8. Pranešimas apie Vokiečių - Pabaltiečių draugijos veiklą Vokietijoje ir galimybes per ją veikti lietuvybei (pranešėjai A. Gruenbaum ir V. Banaitis, abu iš Miuncheno);
9. Lietuvybė Amerikoje (pranešėjai kun. dr. A. Baltinis, dr. J. Grinius iš Miuncheno Ir dr. P. Vileišis iš Jungt. Valstybių).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė J. Vaitkūnas
|
VYDŪNO 1918 LAIŠKAS LIETUVOS TARYBAI
Prieš 45 metus vasario 16 d. Lietuvos Tarybai deklaravus Lietuvos Nepriklausomybę, kovo 23 d. Lietuvą tada okupavusios Vokietijos kaizeris, kad ir su tam tikromis sąlygomis, nepriklausomybę Lietuvai pripažino. Ta proga Vydūnas parašė Lietuvos Tarybos pirmininkui laišką, reikšdamas savo giedras viltis dėl Lietuvos ateities ir gražiai pasidžiaugdamas, "kad mus likimas parinko gyventi Lietuvai", žemiau tą laišką perspausdiname iš "Lietuvos Aido" (1918.VII, Nr. 56), tuo drauge kad ir kukliai paminėdami Vydūno mirties (1953.11.20) dešimtmetį.
J. Vaitkūnas
|
|
Skaityti daugiau...
|
Pasaulio lietuvių bendruomenės antrasis seimas buvo Toronte rugpjūčio 30 - rugsėjo 1 d. Atidarė pirm. dr. J. Sungaila. Invokaciją atkalbėjo prel. J. Balkūnas. Į prezidiumą išrinkti po atstovą iš kiekvieno krašto — dr. P. Lukoševičius (Kanada), J. Jasaitis (JAV), kun. dr. J. Aviža (Vokietija), K. Čibiras (Urugvajus), F. Senkus (Anglijos įgaliotas), kun. J. Petrošius (Prancūzija), G. Procu-ta (N. Zelandija), Ign. Padvalskis (Argentina), prel. V. Balčiūnas (Italija), Z. Domeika (Venezuela), J. Ba-čiūnas (Australijos įgaliotas). Pirmininkavo pakaitom Lukoševičius, Jasaitis ir kun. dr. J. Aviža. Sekretoriate buvo A. šapokaitė, V. Judzinta-vičiūtė ir B. Birietienė. Sudarytos taip pat komisijos — revizijos, mandatų, nominacijos, rezoliucijų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
