|
Naujasis popiežius, Giovanni Battista Montini, yra gimęs 1897 m. rugsėjo 25 d. šiaurinėje Italijoje — Brescia provincijoj, Concessio vietovėj. Gimnazijos ir filosofijos bei teologijos mokslus išėjo Brescia mieste. Kunigu įšventintas 1920 m. Pasiųstas j Romą studijavo šv. Grigaliaus universitete ir bažnytinėje diplomatų akademijoje. Baigęs mokslą, kelis mėnesius dirbo Varšuvos nunciatūroje. Atšauktas iš ten dėl pablogėjusios sveikatos, paskirtas j Vatikano valstybės sekretoriatą, kur išbuvo virš 30 metų. 1954 m pakeltas Milano arkivyskupu ir kiek vėliau kardinolu. Popiežium išrinktas birželio 21 d., pasivadino Paulium Vl-ju. Naujasis popiežius išsiskiria intelektualiniais, diplomatiniais ir karitatyviniais polėkiais. Jam yra labai gerai žinomi Lietuvos reikalai.
|
|
|
ŠVENTARAGIS SUTINKA RAMUNĘ |
 |
 |
 |
|
Parašė Vyt. Alantas
|
Iš XIII amž. kronikos "Šventaragis"
Kaip pasibaigė medžioklė, Šventaragis nežinojo. Jis išjojo medžioti su savo broliais, šunys išbaidė šerną, jie ilgai vijosi, bet nudobti žvėries jiems nepasisekė: šernas kuitė į girią vis gilyn ir gilyn. Kiti medžiokliai atsiliko, tik vienas Šventaragis sekė žvėries pėdomis. Galop šernas dingo brūzgynuose, medžioklis sustojęs apsidairė ir nebežinojo, kur esąs. Jis papūtė savo ragą, balsas nuskardėjo per girią aidų aidais, bet niekas jam neatsiliepė. Tuomet jis leido savo žirgui eiti akimoju, nes ne kartą Žaibas jį buvo išnešęs iš klaidynių.
Taip jis jojo ilgą laiką. Medžiai ėmė keistis: tarp eglių, pušų ir ąžuolų vis dažniau įsiterpdavo liepos ir beržai. Galop visos kitos medžių atmainos išnyko, ir jis išjojo į erdvią liepų retmę. Didelės liepos skarojosi laisvai. Daiktais saulės spindulių pluoštai, prasiskverbę pro lapiją, šliaužiojo po žalią, kaip patiesalas lygią, samanų dangą. Liepynas atrodė kaip rami, baltais liepų žiedais iškaišyta sala girios glūdumoje. Čia buvo taip ramu ir taiku, kad, rodėsi, ir užklydęs žvėris turėjo pamiršti savo plėšrumą, ir kraugerys vanagas, pamatęs liepyną iš augšty-bių, turėjo jį aplenkti ir grobio j ieškoti kitur. Šventaragis sustabdė savo žirgą ir susižavėjęs klausėsi dūzgimo bičių, kurios triūsė liepų žieduose ir medžių drevėse. Oras kvepėjo liepų žiedais ir medumi. Nors diena buvo troški, bet liepyne slankiojo gaivi vėsumėlė. Po medžioklės įtampos liepų retmė raiteliui atrodė kaip užburta pasakos šalis. ..
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS
|
NERIMAS
Ši prieblanda rami,
Tik žvaigždės skrieja,
Tik upės ūžia,
Tik širdys virpa ...
Kas nors manys,
Kad gali būt ramybė
Ir nerime.
Tasai, kuris žvaigždes
Ir vandenis sustabdo —
Man širdį sustabdys.
Paliksiu Jums,
Žvaigždynai, savo nerimą
Jums, vandenys!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MŪSŲ POLITINES VIENYBES IR STRATEGIJOS KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė VACLOVAS CIŽIŪNAS
|
4.
Net ir mažiausiai politiškai išprusęs lietuvis išeivijoje supranta, kad jo tautos likimas yra glaudžiai susietas su viso pasaulio tautų likimu ypač šiais laikais, kai pasaulyje grumiamasi dėl būvio ir viešpatavimo dviejų iš esmės skirtingų pasaulėžiūrų. Tačiau vienoks ar kitoks tautos likimo objektyvavimasis vyksta pačioje Lietuvoje ir jos tiesioginėje kaimynystėje, tad mums be galo svarbu, kada ir kaip pati tauta (jos branduolys tėvynėje) ims į rankas savo laivelio vairą. Sunku šiandien pakankamai gerai suvokti, kokios visuomeninės jėgos iškils lemiamai kovai tėvynėje, tačiau jų buvimu ir brendimu tai kovai mes neabejojame. Suprantame ir įvertiname okupanto ir jo pakalikų nervingumą ir nuolatinį erzelį dėl indoktrinacijos ir niveliacijos nesėkmių. Išeivijai tad iškyla nei kiek nemažesni uždaviniai, negu jie buvę praeityje. Plačiausias ir pagrindinis uždavinys yra ir bus visais būdais lengvinti tautos kovą, talkinti jai visose srityse, kuriose ji, būdama šiuo metu izoliuota nuo laisvojo pasaulio, negali reikštis nei žodžiu nei veiksmu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS
|
NAKTIES ELEGIJA
Tyluma.
Tavo žodžiai užgeso. Nakties vidury
tyvuliuoja sutemę, liūdni ežerai.
Pražūties krantuose šešėliai juodi
ir bevilčiai veidai.
Tyluma.
Tavo akys išblėso. Krantuos
mirė saulių veidai ir viltis.
Į tave naktį žiūri žvaigždynai šalti
—Ir sustingsti tu tyruos nykiuos.
Tamsuma.
Tavo veidą apkrito
numirę lapai. Nakty
liko skausmas tik juodas. Kaip žvaigždė tamsi,
tavo rankose supas šalta nebūtis.
Gal balti beržai?
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
