Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1965 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas

Juozas Girnius — Žvelgiant į ateitį ....................................................................... 1
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Vyno stebuklas, Vaiduoklis pasitinka grį-
žusį iš tremties, Barbarai, Vienatvė, Epitafija (eil.) .............................................. 10-11

Ina Užgiriene — Kūrybingumo klausimu .............................................................. 12
Algirdas Landsbergis — Pokalbis su mėnuliu ....................................................... 19
Julius Kaupas — Dėdė Anzelmas ........................................................................... 20
V. Vizgirda — Juozas Mikėnas ............................................................................... 26
A. R.-D. — Iš pernykštės lietuvių veiklo: .............................................................. 29

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Girnius — Sveikinant naują vyskupn .........................................................37
J. G. — Prof. Steponą Kairį palydint ...................................................................... 39
K. V. Cukuras — Rahner — dabarties teologas ................................................... 39
J. Girnius — Vakarų "maištininkas" — Nobelio laureatą, .................................. 41
Kun. dr. P. Celiesius — Bažnyčios prigimties konstitucija .................................... 43
J. Gimbutas — Privengiama architektūros tema ................................................... 44
Mūsų buityje ............................................................................................................ 45


KNYGOS
Andrius Sietynas — Pakeliui į naują prozos žod; ................................................... 47
K. V. Cukuras — Žilio "Gyvenimo šaltiniai" ......................................................... 48
Numerio bendradarbiai .............................................................................................48

Skaityti daugiau...
 
ŽVELGIANT Į ATEITĮ PDF Spausdinti El. paštas


 1.
Įžengėme į 1965 metus. Šiemet sukaks 20 metų, kai baigėsi antrasis pasaulinis karas. Ši sukaktis bus iškilmingai minima laisvajame pasaulyje. Tačiau ištisai eilei kraštų antrojo pasaulinio karo pabaiga ne taiką atnešė, o vergiją įtvirtino. Nėra taikos vergijoje, nėra taikos be laisvės. Kaip nedaloma laisvė, taip nedaloma ir taika. Kol ištisi kraštai kenčia vergiją, tol nėra pasaulyje tikros taikos. Kai bus jubiliejiškai džiaugiamasi prieš 20 metų pasiekta taika, bus džiaugiamasi tik savo pačių laime. O kad šio džiaugsmo nebūtų drumsčiama, bus atkakliai vengiama pažvelgti į pavergtųjų pusę. Pagrįstai bus vengiama, nes antraip tektų nebe taiką švęsti, o susirūpinti tais, kurie šaukiasi laisvės ir tuo pačiu taikos.

Antrojo pasaulinio karo laimėtojai išdavė Atlanto chartą, skelbusią tautų laisvę šio karo idėjiniu pagrindu. Sovietai nesivaržė komunizmui pavergti ištisus kraštus, o vakariečiai pus-tyliai nusilenkė šiam tautų laisvės išdavimui. Milijonus žmonių palikus sovietinėj vergijoj, pasaulio taika lieka tik ironiškas žodis.

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
VYNO STEBUKLAS

Vanduo žinojo visa, bet tylėjo;
Sunku jam buvo išlaikyti
Beprasmio džiaugsmo paslaptį,
Neleidusią atskleisti
Savęs, tik būti savimi: ištikimybė gamtai
Ir prieblandai, ir tylai
Ir išsipildymo šviesos pilniems namams.

Patriarchalinėj tamsoj, ant apverstos amforos
Virpėjo žvakė, pridengta sugrubusiais delnais,
Ir šypsena, norėjusi paslėpti
Smaragdą, degantį ant rankos
Užmiršusios krūtis, ir lūpas
Nebeatsimenančias lūpų:
Ir ji žinojo visa, bet tylėjo,
Tiktai vestuvių eisenos ir ženklo laukiančiai
šokėjai,

Nežinančiai ir nenorėjusiai žinoti, bet gyventi,
Prisiminė lankstus liemuo,
Šilta kaip žemė drobė ir ugnies
Įkaitinta keista daina.

Staiga vanduo užsidegė vynu,
Ir sutemos, išsišakoję milžiniškais medžiais,
Apraizgė kūnus; dantyse ir gomury
Nubudo prarastojo rojaus atminimas; rankos
Prisiminė krūties stangrumą; lūpos
Pajuto vynuoges, ir kaip nuvytęs žiedas
Į dulkes krito amžinybės ilgesys.

Skaityti daugiau...
 
KŪRYBINGUMO KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Kūrybingumo sąvoka yra visiems intuityviai suprantama, bet gal kaip tik todėl ji lieka galutinai nenusakoma, įgalinanti įvairiausius jos aiškinimus. Trumpas šios sąvokos čia svarstymas negali suteikti tikslaus supratimo, o tik išryškinti kūrybingumo klausimą.

Kūrybingumas — dažnai vartojamas žodis, paskutiniu metu pasidaręs tiesiog populiarus. Laikraščiuose rašomi straipsniai, kaip vykdant dešimtį patarimo punktų pasidaryti kūrybingu, kaip kūrybingai dekoruoti namus, praleisti atostogas ar net patiekti valgį. Ruošiamos diskusijos apie kūrybingą vadovavimą verslui, kūrybingą vaikų mokymą ir t.t. Pedagogikos žurnalai irgi pilni straipsnių apie kūrybingus uždavinius trečio skyriaus mokinukams, kūrybingas geografijos pamokas ar apie kūrybingumo puoselėjimą vaikų darželyje. Šitoks kūrybingumo sąvokos vartojimas padaro ją visiškai bereikšme, nes prilygina paprastam sėkmingumui ar įdomumui. Turiu pripažinti, kad dėl tokio kūrybingumo sąvokos nuvalkiojimo gal didelė kaltės dalis priklauso psichologams, kurie pradėjo moksliškai kūrybingumą tyrinėti ir tuo pačiu lyg pažadėjo atidengti mūzų stropiai saugotą paslaptį, padarydami ligi šiol brangią kūrybingumo dovaną visiems suprantama ir prieinama.
Skaityti daugiau...
 
POKALBIS SU MENULIU PDF Spausdinti El. paštas
(Ištrauka iš dramos "Penki stulpai" naujos versijos. Antanas, buvęs skulptorius, septynerius metus partizanų būrio vadas miškuose, atvyksta į apskrities miestą su ypatingu uždaviniu ir slapčia aplanko pašiūrę, kurioje paslėptos jo statulos.)

Iš tamsos išnyra pašiūrės vidus. Mėnesienos srovelė teka pro langelį palubyje. Kelios statulos. ANTANAS atsargiai įeina pašiūrėn, dar sykį žvelgia laukan, pamažu uždaro duris. Akimirką svyruoja. Lėtai žengia prie statulų, iš už vienos ištraukia seną lagaminą, atidaro jį, išima suglamžytą purviną chalatą, skulptoriaus plaktuką, skaptą. Jis apžiūri juos atsargiai ir su nuostaba, lyg jie būtų nepaprastai trapūs. Jo akys nuslysta prie mėnesienos apsemtų statulų.
Skaityti daugiau...
 
DĖDĖ ANZELMAS PDF Spausdinti El. paštas
— Negali būti! — šūktelėjo mama. Jonukas nesuprato kaip, bet iš mamos matėsi, kad tikrai taip galėjo būti. Jonukas nujautė, kad įvyko kažkas svarbaus. Jis nutrenkė meškiuką į kampą ir nudundėjo į salioną.
Tėvas rimtai vilkosi ir kabino paltą.
— Taip, serga. Daktaras Malonius paskambino man į darbą. Kažkas su širdim. Dekompensacija.
— Bet Anzelmas visuomet atrodė toks sveikas, — negalėjo įtikėti mama. — Keliautojas, sportininkas, medžiotojas, kas tik nori. Na, tai dabar!
— Anksti rytą greitoji pagalba nuvežė į ligoninę.Viskas skambėjo taip baisiai ir grėsmingai, ir Jonukas pasislėpė už tėvo palto rankovės.

Pietūs buvo gatavi, ir visi susėdo prie stalo. Jonukas maišė šaukštu sriubą.
— Čia didelis ežeras, — murmėjo jis sau. — O čia plaukia laivas su žmonėmis — ir jis stūmė žirnių prisėdusį šaukštą sriubos paviršiumi. — Bžžž! Bumpt į krantą!
— Nežaisk, valgydamas, — barėsi tėvas. Žiūrėk, išlaistei sriubą! . . .
Jonukas patempė lūpą ir nuleido galvą. Jis žinojo, kad jei taip padarys, daugiau barti nebegaus.
Jis prisiminė vasarą.

Dėdė Anzelmas pamažu irklavo. Spindintys vandens lašai varvėjo nuo irklų ant lygaus ežero paviršiaus. Jonukas vilko rykštę per tamsų vandenį. Tarp ajarų skraidė mėlyni perkūno oželiai. Šiluma virpėjo tarp pušų spyglių.

— Reikėtų užvažiuoti į ligoninę aplankyti,
— tarė tėvas.
— Aš irgi, — pridūrė Jonukas.
— Būtinai reikia. Vienas gyveno, kažin, ar jis iš viso kokių draugų turi be mūsų.
— Brisius jo draugas! — džiaugsmingu balsu šūktelėjo Jonukas.
— Brisius! — šyptelėjo tėvas ir ėmė rimtai aiškinti. — Brisius — šuo, sūneli. Tik žmonės gali būti geri draugai.
Mama nusijuokė:
— Bet ir Jonuko teisybė. Nemačiau geresnių už Anzelmą ir Brisiu. Žiūrėk, nuolat kartu, rudenį medžioja, eina pasivaikščioti. Gal ir gerai viengungiui toks šuo — vis ne vienas.
Brisius didelis ir rudas. Dėdė puft! su šautuvu į ančių būrį, aidas nuskamba per mišką, ir antis pliumpt į vandenį. Brisius nedelsdamas pūkšt į ežerą, ištyška vanduo, ir žiūrėk — jau parplaukia su antimi dantyse.
— Reiktų nuvežti ką nors, — tęsė mama.
— Gal saldainių dėžę.
— Nemanau, —- tarė tėvas, — man rodos, jis ant dietos.
— Ant dietos? Nuvešiu gėlių, reikia nunešti, kaip įprasta, — tarė mama.
Jonukas krūptelėjo. Tur būt dėdė labai serga, jei net saldainių negali valgyti? Jis pakabino šaukštu sriubos:
— Čia ateina didelis milžinas ir niam! niam! visą laivą su žmonėmis ėmė ir prarijo! O čia kitas laivas plaukia per ežerą, — vėl stūmė jis šaukštą per lėkštę.
Skaityti daugiau...
 
JUOZAS MIKĖNAS PDF Spausdinti El. paštas

J. MIKĖNAS
Vaikas su balandžiu (1935)

Kai rudeniniai saulės spinduliai dar kaitino Vilniaus kalveles, tavo šaltą kūną draugai jau nunešė į kapus. Jau daug, daug laiko praėjo, o aš ir nepagalvojau, kada mums buvo lemta paskutinį kartą atsiskirti. Ir aš gal būt jau niekad nematysiu tavo kapo, bet tavo vaizdas yra gyvas mano širdyje.

Skulptorius Juozas Mikėnas mirė 1964 m. spalio 23 d. Vilniuje. Tai jau žengia į kapus "Jaunoji dailininkų karta". Tas vardas buvo duotas dailininkams, kada jie iš tikrųjų dar buvo jauni.

Skaityti daugiau...
 
IŠ PERNYKŠTES LIETUVIŲ VEIKLOS PDF Spausdinti El. paštas

1. Kultūrinė apžvalga
Šešiasdešimt ketvirtieji laisvojo pasaulio lietuvių darbuose buvo našesni, įdomesni ir įvairesni, negu eilė ankstesnių metų. Ne dažnai pasitaiko tokių įvykių, kaip Lietuvių Diena pasaulinėje parodoje, krepšininkų laimėjimai Australijoje ar Kristijono Donelaičio minėjimas. Buvo tai prasiveržimai, kurie pasiliks lietuviškųjų užsimojimų kronikose.

Skaityti daugiau...
 
SVEIKINANT NAUJĄ VYSKUPĄ PDF Spausdinti El. paštas


Gruodžio 28 telegrama iš Romos pranešė džiugią žinią, kad Marijonų kongregacijos vicegenerolas kun. dr. Pranas Brazys nominuotas vyskupu. Paskirtas tituliniu Zellos vyskupu ir pavestas rūpintis už tėvynės ribų Europoje esančiais lietuviais. Konsekracija įvyks vasario 14 Romoje Maria Maggiore bazilikoje.

Pranas Brazys gimė 1918 vasario 18 Balsupių k., Marijampolės vis. ir aps. Mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje, kurią baigė 1935 m., dar mokslo metais įstojęs pas marijonus (1932.VIII.15). Išsiųstas Romon studijuoti filosofijos Angelicume, 1937 m. įsigijo filosofijos licenciatą. Grįžęs Lietuvon, dėstė eksperimentinę psichologiją ir įvairias filosofines disciplinas Kauno marijonų filosofijos institute. 1939 m. redagavo Marijampolėje marijonų leistą savaitrašti "šaltinį". 1939-40 m. studijavo teologiją Kaune. 1940-41 m. dėstė etiką Varšuvos marijonų seminarijoje. 1942.XII.19 įšventintas kunigu, teologijos studijoms gilinti išvyko į Prahos vokiečių universitetą, kurį baigė 1944 m. Vienerius metus (1944-45) teologiją dar studijavo Wuerzburgo universitete. 1946 ičvyko Romon, kur buvo marijonų tarptautinės kolegijos studijų prefektu (1946) ir marijonų noviciato vedėju (1947-18). Drauge Romoje tęsė studijas Angelicume: 1946 m. įsigijo teologijos doktoratą (disertacija De adoptione divi-na), 1948 m. gavo filosofijos doktoratą (disertacija De ideologia se-cundum modernos et secundum significationem "ideae" apud S. Thomam). 1948 m. išvyko dirbti tarp Argentinos lietuvių Buenos Aires, Avellanedoj. Nuo 1949 m. ten buvo marijonų noviciato vedėjas ir drauge nuo 1952 m. ten pat marijonų viršininkas ir Aušros Vartų parapijos klebonas. Įsteigė ir redagavo Argentinos lietuvių laikraštį "Laiką", kuris iš pradžių ėjo kas mėnesį (nuo 1948.IX.1), o vėliau virto dvisavaitiniu (nuo 1950 pradžios). "Laiką" jis redagavo ligi 1952 vasario mėn., kada gavo kitas aukščiau minėtas vienuolyno viršininko ir parapijos klebono pareigas. Stokojant bendradarbių, jam teko ne tik "Laiką" redaguoti, bet ir daug pačiam įvairių straipsnių prirašyti. Perėmęs naujas pareigas, toliau rūpinosi lietuviškąja spauda ir 1952 m. gale įsteigė modernišką lietuvių marijonų spaustuvę. Vėliau dar trumpą laiką buvo Rosario marijonų viršininku ir šv.Kazimiero parapijos klebonu. 1957 m. buvo išrinktas marijonų vienuolijos vicegenerolu ir persikėlė į Romą. Toms pačioms pareigoms buvo perrinktas 1963 m.

Skaityti daugiau...
 
PROF. STEPONĄ KAIRĮ PALYDINT PDF Spausdinti El. paštas

1964 gruodžio 16 Niujorke mirė prof. Steponas Kairys, Lietuvos nepriklausomybes akto signataras ir Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmasis pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos vienas iš pačių pagrindinių vadų.

Gimė 1878 gruodžio 20 (senuoju stiliumi) Užunvėžių k., Kurklių vis., Ukmergės aps. 1894 m. baigė Palangos progimnaziją ir 1898 m. Šiaulių gimnaziją. Inžinerijos studijas ėjo Petrapilio technologijos institute, kurį baigė 1908 m. Nuo 1911 m. rudens apsigyveno Vilniuje, kur iki 1916 m. vasaros dirbo Vilniaus savivaldybės kanalizacijos skyriuje, ruošė projektus ir pirmasis pradėjo kanalizacijos darbus Vilniuje — kanalo statybą Didžiojoje gatvėje. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923-38 m. vadovavo Kauno m. savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyriui — sukanalizavo Kauną ir jame įvedė vandentiekį. Be to, jis suprojektavo Šiaulių vandentiekį ir buvo ekspertas ruošiant Marijampolės, Vilkaviškio ir Panevėžio kanalizacijos projektus.
Drauge nuo 1923 m. dėstė kanalizacijos ir vandentiekio kursą Vytauto D. universitete ir išspausdino stambų mokslini veikalą "Miestu kanalizacija" (1939).

Skaityti daugiau...
 
RAHNER —DABARTIES TEOLOGAS PDF Spausdinti El. paštas

Sekę pirmąsias dabartinio Vatikano visuotinio susirinkimo sesijas galėjo pastebėti, kaip pamažu išryškėjo nauja teologinė mintis, uždegdama ir tarsi gaivalinga, laisvinanti srovė savin įjungdama vis didesnį skaičių dalyvaujančių vyskupų. Kelių iškiliausių Vakarų Europos teologų tarpe, kurie kaip patarėjai - ekspertai suvaidino lemiamą vaidmenį šiai minties srovei išsiplėsti, centrinę vietą užima vokiečių teologas jėzuitas Kari Rahner. Jau pačios pirmosios sesijos gale jo įtaka buvo taip akivaizdžiai juntama, kad vadinamos tradicinės teologijos atstovų sluoksniuose kilo susijaudinimas, virtęs nervišku pareikalavimu Rahnerį iš Romos išsiųsti. Tačiau popiežius Paulius VI 1963 lapkričio mėn.

Skaityti daugiau...
 
VAKARŲ "MAISTININKAS" — NOBELIO LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas

1964 m. Nobelio literatūros premija paskirta prancūzų autoriui Jean-Paul Sartre'ui, kuris jos atsisakė (vienų akimis — galantiškai, kitų arogantiškai). Ne kartą naujas Nobelio literatūros laureatas plačiajai visuomenei būdavo naujas vardas, šį kartą netenka šokti domėtis, kas yra naujai apvainikuotasis literatūrinio nemirtingumo ženklu. Sartre'o vardas nuo seniau jau tiek plačiai žinomas, kad tikrai buvo galima sau leisti ir atsisakymą.Sartre lygiai žinomas kaip filosofas ir kaip rašytojas. Tarp Nobelio laureatų jis yra pirmasis, kuris lygiu titulu atstovauja ir literatūrai, ir filosofijai. Tiesa, pas mus tur būt nedaug kam tėra žinoma, kad kitur ir filosofai yra atžymimi literatūros premijomis. Nors netenka filosofijos laikyti "literatūra", bet ir filosofijoje žodis turi esmingą reikšmę ir dėl to pakyla ligi meninio lygio pačiu savo kūrybiškumu. Ir tarp Nobelio literatūros laureatų sutinkame tris "grynus" filosofus, kurie nėra ėmęsi prozinės literatūros kūrimo. Tai vokietis R. Euckenas (Nobelio literatūros pre-iiją gavo 1908 m.), prancūzas H. Bergsonas (1927) ir anglas B. Russellis (1950). Artimai su filosofija susiję ir tokie Nobelio literatūros laureatai, kaip indų rašytojas R. Ta-gore (1913) ir prancūzų rašytojas bei esejistas A. Camus (1957). Tačiau tik Sartre tarp Nobelio literatūros laureatų turi lygiai reikšmingą poziciją tiek filosofijoje, tiek literatūroje.

Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS PRIGIMTIES KONSTITUCIJA PDF Spausdinti El. paštas

Bažnyčios visuotinio Vatikano II susirinkimo trečiojoj sesijoj 1964 lapkričio 21 d. iškilmingai paskelbta konstitucija apie Bažnyčios prigimtį yra pati svarbiausia šio suvažiavimo nutarimų dalis, nes ji atbaigia Vatikano I susirinkimo pradėtą spręsti Bažnyčios sampratos doktriną, šios konstitucijos aštuoni skyriai pateikia visus elementus, kurie sudaro Visuotinę Bažnyčią. Tik žinant pilną Bažnyčios vidinę struktūrą, galima suvokti ir jos misiją pasaulyje.

Skaityti daugiau...
 
PRIVENGIAMA ARCHITEKTŪROS TEMA PDF Spausdinti El. paštas

Nuo 1956-57 m. Lietuvoje paskelbta knygų ir straipsnių monumentaliosios mūro architektūros ir senojo kaimo namotyros klausimais. Atlikta ir naujų tyrinėjimų. Betgi vienos temos aiškiai privengiama: tai medinės bažnyčios, koplyčios, varpinės ir kryžiai. Kryžiai ir koplytėlės nepriklausomoje Lietuvoje ir anksčiau buvo gana gausiai registruoti, fotografuoti ir panagrinėti literatūroje.

Tačiau medinės bažnyčios ir koplyčios niekad nesusilaukė išsamesnio tyrinėjimo, inventorizacijos (matavimų), ir dėl to nėra nė vieno veikalo, išskyrus po kelis puslapius bendrose liaudies meno ar architektūros knygose. Specialistų pripažinta, kad lietuviškosios medinės bažnyčios ir varpinės, ypatingai statytos XVII -XVIII a., yra originalios ir meniškos.

Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas

M i r t y s . 1964 gruodžio 3 pavergtojoj Lietuvoj mirė Aleksandras Kupstas, ilgalaikis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, daugiausia vaidinęs charakterinius vaidmenis.

1964 gruodžio 16 Niujorke mirė prof. Steponas Kairys, žr. atskirai šiame pat numeryje.

1964 gruodžio 18 pavergtojoj Lietuvoj Kaune mirė prof. prel. Pranas Kuraitis, vienas iš pagrindinių lietuvių filosofų, ilgametis teologijos - filosofijos fakulteto dekanas, vienas iš ateitininkijos kūrėjų ir ilgametis Ateitininkų Federacijos dvasios vadas, jaunosios katalikų akademikų kartos ugdytojas ir globėjas. Jo gyvenimą, asmenybę ir darbu įvertinsime vėliau atskiru straipsniu.

Skaityti daugiau...
 
PAKELIUI Į NAUJĄ PROZOS ŽODĮ PDF Spausdinti El. paštas

Pas mus jau senokai tapo banalu skųstis laikraštinės (o kartais ir rimtų žurnalų) kritikos bei jury komisijų nesugebėjimu atskirti grūdų nuo pelų ir pragaištinga tendencija pompastiškiausiais žodžiais kelti pseudoliteratūros "šedevrus", tuo pačiu metu nerodant nė mažiausio dėmesio aukščiau šios sub-literatūros stovintiems (tiesa, gana retiems) bandymams išlaikyti normalios kritikos terminais vertintinos literatūros lygį.

 Paskutinė aukščiau minėto nesugebėjimo auka buvo jauno rafiytojo Vytauto Janavičiaus trumpo metražo romanas Pakeliui į Atėnus (Vytautas Janavičius. Pakeliui I Atėnus. Iliustravo Eva Kubbos. Išleido Henrikas Šalkauskas. Sydney, Australija, 1962). Per dvejus metus nuo šios rimto dėmesio vertos knygos išleidimo mūsų periodinėje spaudoje tepasirodė viena kita trumpa recenzija, tuo tarpu kai sub-literatūros stovintiems (tiesa, gana retiems) naudojosi ištisais laikraščių puslapiais su ilgiausiais pristatymais, pseudoidėjų nagrinėjimais, groteskiškai išpūsto stiliaus pasikalbėjimais ("Iš literatūros istorijos žinome, jog Schilleriui kūrybinį impulsą žadindavęs supuvusių obuolių kvapas. Mūsų skaitytojams būtų įdomu patirti, ar Jūs savo kūrybinėje praktikoje nepatebėjote kokio nors specialaus faktoriaus, sukeliančio įkvėpimo būseną?" etc). Tas šios gerokai pavėluotos recenzijos tikslas yra priminti skaitytojui šią dabartinėmis mūsų literatūros sąlygomis tikrai neeilinę knygą, tuo bent iš dalies atlyginant abejingumo skriaudą jaunam rašytojui.

Skaityti daugiau...
 
ŽILIO "GYVENIMO ŠALTINIAI" PDF Spausdinti El. paštas

Jau kuris laikas lietuviškos knygos mylėtojas dairėsi ir laukė, kada pasirodys knyga, kurioj būtų galima rasti religinę tikrovę giliau paliečiančių minčių, pateiktų naujai ir patraukliai, šio meto žmogui suprantama kalba. Iki šiol pasirodžiusios kelios religinio turinio knygelės nepakilo aukščiau proginių pamokslėlių lygio, tenkinosi tik kai kuriomis momento padiktuotomis temomis arba pačių autorių asmeninių refleksijų vinjetėmis.

Vatikano susirinkimo išjudintas krikščionių religinio gyvenimo ir sąžinės pagrindinis perkvotimas palietė ir lietuvių tikinčiųjų sluoksnius. Iš ten jau kuris laikas girdimas balsas šaukte šaukėsi, kad ir mūsų tarpe šitoks gilesnis tikėjimo pagrindų permąstymas būtų atliekamas, kad būtų duodama medžiagos, spausdinto žodžio, kuris vadovautų tai dvasinei kelionei į gelmes.

Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas

Savo negausioje lietuviškosios išeivijos bendruomenėje savieji autoriai aplamai buvo gerai skaitytojams pažįstami. Tačiau laiko bėgyje sulaukiame naujų bendradarbių, kurie daugumai ar bent daliai skaitytojų gali būti pirmą kartą sutinkami vardai. Antra vertus, ir skaitytojuose sulaukiame jaunosios kartos žmonių, kuriems ir žinomieji vardai jau nebėra tiek žinomi (ne visuose namuose yra ir "Lietuvių Enciklopedija" pasiinformuoti). Todėl ir iškyla reikalas šioje vietoje įvesti naują skyrelį "numerio bendradarbiai". Pirmiausia jį skiriame supažindinti su tais bendradarbiais, kurie pirmą kartą pasirodo šiame žurnale. Eet taip pat jį panaudosime informacijai ir apie senuosius žurnalo bendradarbius, visų pirma aktualiomis žiniomis.

Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas

F. Kudirka, S. J. Paltus, Vincas Tuskenis, Los Angeles, Calif.; S. Makarevičius, Long Beach, Calif.; kun. Alg. Olšauskas, Venice, Calif.; J. Prakapas, Bakersfield, Calif.; St. Rudys, Pacific Grove, Calif.; Berta Starkienė, Santa Monica, Calif.; kun. dr. V. Cukuras, Putnam, Conn.; A.J. Rygelis, Monroe, Conn.; A. Ivaška, Stratford, Conn.; A. Paleckis, St. Petersburg, Fla.; dr. Vikt. Jasaitis, Lewistown, Idaho; L. Barmus, Z. Dailit-ka, V. Indrulėnas. Augustė Jonkutė, kun. K. Juršėnas, Jonas Juodvalkis, M. Kapacins-kienė, Mečys Krasauskas, Onutė Mironaitė, A. Orvidas, Konstancija Petrulytė, S. Rutkauskas, Aušrelė Skirmuntaitė, St. Stravinskis, Juozas žemaitis, St. Žilevičius, Chicago, III.; prel. Ig. Albavičius, A. Kindurys, J. Končius, Kaz. Račiūnas, Cicero, III.; prel. A. Deksnys, East St. Louis, III.; A. Lipskis, M.D., La Grange, III.; J. Matiukas, Hinsdale, III.; A. Razma, M.D., Wilmington, III.; P.J. Spetyla, Springsfield, III.; Alg. Tiškus, Buffalo Grove, III.; Stepas Karvelis, E. Chicago, Ind.; kun. dr. Ig. Urbonas, Gary, Ind.; Eug. Jankus, Aldona Leščinskienė, Jonas Rugienius, Kaz. Škėma, J. A. Steponaitis, Detroit, Mich.; L. Bajorūnas, Southfield, Mich.; vysk. J. Rancans, Grand Rapids, Mich.; Ant. Girnius, Jamaica Plain, Mass.; VI. Kulbokas, prel. Pr. Virmauskis, So. Boston, Mass.; Juozas Jusys, Worcester, Mass.; dr. Juozas Vydas, Bangor, Me.; kun. J. Tautkus, Omaha, Nebr.; kun. Vyt. Bitinas, Portsmouth, N. H.; kun. VI. Karalevičius, Pr. Kudulis, Elizabeth, N.J.; K. Jankūnas, Lodi, N.J.; kun. J. Kinta, Paterson, N.J.; kun. dr. J. Starkus, Bayonne, N.J.; kun. St. Aleksiejus, Deming, N. Mex.; dr. A. Gylys, Kings Park, N.Y.; Juoz. Gruodis, Monticello, N.Y.; J. Kazickas, New Rochelle, N.Y.; Ig. Kazlauskas, Jackson Hts., N.Y.; J. Matyckas, Richmond Hill, N.Y.; kun. dr. A. Rubšys, Bronx, N.Y.; Ona Kaunienė, W. Koppas, kun. V. Pikturna, kun. A. Račkauskas, Brooklyn, N.Y.; Zigmas Jankus, J. Mikonis, Cleveland, Ohio; Fr. Joga, Akron, Ohio; J. S. Kriaučiūnas, M.D., Toledo, Ohio; kun. Em. Paukštis, Chester, Pa.; Chas. P. Baltrukonis, Kaz. Valaitis, Philadelphia, Pa.; Karolis Lembertas, Pottstown, Pa.; prel. Fel. Bartkus, Dallas, Texas; Domas Jurkus, dr. Jonas Mališka, Montreal, Que.; Rimantas Jurkus, Manic-Deux, Que.; dr. Ag. Šidlauskaitė, Carp, Ont.; A. A. Tamošaitis, Kingston, Ont.; Alg. Jurkus, Ottawa, Ont.; A. Bertulis, dr. J. Sungaila, Toronto, Ont. Canada; Regina Jarmolevičiūtė, Caracas, Venezuela, S.A.
"AIDŲ" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
 

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai