Baigusi 85 amžiaus metus, 1964 spalio 26 Vakarų Vokietijoje mirė vokiečių rašytoja Agnės Miegel. Gimusi, augusi ir veikusi Karaliaučiuje, karo audros buvo išblokšta iš Rytprūsių ir priversta gyvenimą baigti daline tremtine. Kaip savo laidotuvinėj kalboj pastebėjo pastorius B. Flies, ją atsisveikino "daugybė viso pasaulio žmonių, tarp kurių visų pirma tie, su kuriais ji dalijosi ir kentėjo iš tėviškės išvarymo likimą".

Agnės Miegel yra žinoma vokiečių rašytoja, kuri mylėjo Mažąją Lietuvą ir savo raštuose lietė lietuvių tautą ir jos istoriją. Ji gimė 1879 kovo 9 d. Karaliaučiaus mieste. Jos tėvai ir protėviai buvo kilę iš Marko, Elsasso ir Salzburgo apylinkių. Mokyklas ji lankė Karaliaučiuje, VVeimare ir Berlyne. Savo akademinį išsilavinimą ji papildė įvairiomis kelionėmis į Šveicariją, Prancūziją, Angliją, Olandiją ir Italiją. Po tėvų mirties ji dirbo kaip žurnalistė prie "Ostpreussische Zeitung". Pradedant 1906 metais, jos poetiniai kūriniai pamažu užsitarnavo žymią vietą Vokietijos literatūriniame gyvenime. 200 metų Immanuelio Kanto gimimo sukaktuvių proga Karaliaučiaus universitetas 1924 m. ją apdovanojo garbės doktorato laipsniu (Dr. phil. h. c). Vėliau jos literatūriniai nuopelnai buvo atžymėti eile kitų žymių premijų, kaip Kleist - Preis, Herder - Preis, Goethe - Preis der Stadt Frankfurt, Preis der Bayerischen Akademieder schoenen Kuens-te, Kulturpreis der Landsmannschaft Westpreussen ir t.t. Visi jos raštai 6 tomais išleisti 1953 - 1955. Po Karaliaučiaus palikimo (1945) tremties likimas ją atvedė į Bad Nenndorfą prie Deisterio (Hannoverio) kur ji ir baigė savo gyvenimą.

Smulkmenos lieka smulkmenos. Paprastai nėra ko dėl jų "smulkinus". Bet gal būt kartais ir smulkmenos yra vertos bent kuklaus dėmesio. Kartais ir smulkmenos turi šį tą pasakyti, šį kartą patraukė dėmesį pora smulkmenų.

Pirma smulkmena. "Lietuvių Dienos" savo pereitų metų lapkričio numeryje aprašo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimą. Rimtą suvažiavimą rimtai aprašo rimtas autorius. "Besismulkinant" akis užkliuvo tik už sakinio, jog "paskaitas skaitė vyresnieji, vidurinio amžiaus ir jaunieji mokslininkai". Pats šis sakinys nieko dėtas ir visiškai teisingas. Dalykas susipainioja, kai nuo jo autorius pereina į vardus. Vyresniosios kartos mokslininkų gimimo datos prasideda 1894 Ir 1896 m., toliau persimeta jau į S) šimtmetį (1900, 1902 etc), pasiekia 1910 bei 1911 m. ir baigiasi L915 m. Kadangi visos kartų datos v ra daugiau mažiau reliatyvios, galima jau vyresniojon karton rikiuoti Ir 1915 m. gimimo vyrus. Leidžiamės toliau viduriniojon karton, Lietuvių Enciklopedijoje pasitikrindami išvarini! u šios kartos vyrų pasauly atsiradimo datas: 1912 (paties straipsnio gimimo metai), 1913, 1915 ir 1918(?). čia jau ir susimaišome: kuo 1912 m. "viduresni" už 1915 m.? Su jaunosios kartos datomis jau sunkiau, nes nebe visas galima rasti ir Lietuvių Enciklopedijoje. Kiek šias datas nustačiau, jos sukasi apie 1930 m., bet tarp tos pačios "jauniausios kartos" atstovų randame ir 1914 m. gimimo mokslininką. Taigi, summa summarum, 1915 m. žmogus priskirtas vyresniajai kartai, 1912 m.