Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 Vasaris


SŪDUVIŲ PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas

Sūduviai — ryčiausia ir skaičiumi gausiausia baltų kiltis, daugumo kalbininkų ir istorikų priskiriama prūsų giminei. Jie buvo beveik visai išnaikinti XIII a. gale Volinijos-Haličo kunigaikščių, mozūrų ir Vokiečių ordino. Istorija maža tėra palikusi apie juos žinių, todėl daugybė klausimų tebelaukia objektyvaus mokslininkų žodžio. Kadangi sūduviai istoriniuose rusų, lenkų, vokiečių ordino ir kituose šaltiniuose vadinami įvairiais vardais, vėlyvesnioje istoriografijoje atsirado apie juos įvairiai nuspalvintų sampratų, prielaidų bei spėliojimų, labai dažnai supainiotų ir klaidinančių. Tik XIX a. pasirodė darbų, kur moksliškai imta nagrinėti įvairias sūduvių praeities problemas.
Kokiais gi tat vardais sutinkami sūduviai rašto šaltiniuose?

 

Skaityti daugiau...
 
TAIP MAITINOSI MŪSŲ TĖVAI PDF Spausdinti El. paštas

Įžanginės pastabos
Žmonių mitybos čia aprašomų papročių vieta yra šiaurinė Plungės valsčiaus dalis, plotas tarp Plungės ir Alsėdžių, o laikas — tarp 1880 ir 1930 m. Savaime suprantama, nei laiko, nei vietos atžvilgiu neįmanoma nubrėžti aiškios papročių keitimosi ribos. Tačiau toje vietoje ir tuo laiku tie papročiai tikrai tokie buvo.

Ypač blanki laiko riba galėtų būti 1880-tieji metai, nes žmonių gyvenimas tais laikais buvo nusistojęs, ir papročiai labai palengva tesikeitė. Ryškesnis papročių keitimasis toje vietoje buvo apie 1930 metus. Žemės ūkio pažanga ir kartu vis didėjąs darbo jėgos trūkumas kaime vertė ūkininkus atsisakyti įsigalėjusių tradicijų. Be to, apie tą laiką prasidėjo ryškesnis kaimo susilietimas su miestu per ūkininkų vaikus, baigusius gimnaziją ir išvykstančius į Kauną studijuoti. Kaimas tais laikais keitėsi šuoliais. Pasikeitimai vyko žmonių gyvenimo, galvosenos bei papročių srityse, o taip pat ir jų mityboje.

 

Skaityti daugiau...
 
SUTARTINĖS VEIKLOS REIKALU PDF Spausdinti El. paštas



Sutartines veiklos reikalas katalikiškoje visuomenėje yra savaime aiškus dalykas. Jis turi ne tik praktinį, bet ir teologinį pagrindą. Tas naujas žmonijos pagrindas, kurį sudaro jos naujas sąlytis su Dievu, būtent Jėzus Kristus, yra kartu ir toli siekiančios vienybes centras. Užtenka prisiminti jo pareiškimą, jog norėtų, kad mes taip būtume viena su juo, kaip jis yra viena su Tėvu. Vienybę mūsų tarpe galime studijuoti Kristaus palyginime savęs vynmedžiui, o mūsų — vynmedžio šakelėmis. Taip pat galime prisiminti ir apaštalo Povilo mintį, kad mes sudarome vieną kūną su Kristumi. Kaip ranka negali sakyti kojai, man nerūpi tavo reikalai, taip mes negalime abejingai nusikreipti vienas nuo kito.

Tačiau praktika krikščioniškame gyvenime  yra  kita.   Esame  atskiri
įmones su savitais kultūriniais, politiniais ir meniniais palinkimais. Dėl to ta vienybė mums yra greičiau uždavinys, negu išeities taškas. Ir taip yra jau nuo pirmųjų krikščionių laikų. Jau ten turime pirmosios didelės kovos pradžią, kuri buvo iškilusi tarp Petro ir Povilo. Jų konflikto pobūdis buvo labai didelis — kultūriniai tautų skirtingumai. Ir jis buvo toli pažengęs abiejų apaštalų Ir jų šalininkų skirtingos krypties folklose. Konfliktui išspręsti   buvo sušauktas pirmas Bažnyčios susirinkimas Jeruzalėje, kur buvo sutarta vieninga kryptis.

 

Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS KATALIKYBĖ PDF Spausdinti El. paštas

Edward R. P. Sheehan, buvęs JAV ambasadorius Kaire ir Beirute, apibūdina amerikiečių katalikybę savo straipsnyje, išspausdintame "The Saturday Evening Post" žurnale, 1934 lapkričio 28.

Šiuo straipsniu autorius siūlo nebijoti savikritiškai pažvelgti į Katalikų Bažnyčios padėtį Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Kaip įžangą j Amerikos katalikybes apibūdinimą autorius pateikia nuomonę vieno žymaus italų arkivyskupo ir Vatikano pareigūno (kurio vardą nutyli), kuris, perskaitęs amerikiečių benediktino knygą apie modernišką Biblijos aiškinimą, išsitarė, kad amerikonai geri konjunktūristai, bet prasti teologai, nes Biblijoj pagal jų aiškinimą Dievo įkvėpimo (apreiškimo) beveik nesimato.

 

Skaityti daugiau...
 
KUN. DR. J. VAIŠNORAI 60 METŲ PDF Spausdinti El. paštas

Sausio mėnesio pusėje sukako 60 metų mūsų žurnalo nuolatiniam bendradarbiui kun. dr. J. Vaišnorai, M. I. C.

Gimė Puskelnių k. netoli (6 km.) Marijampolės. Pradžios mokslą pradėjo Anglijoje, Londono priemiestyje Silvertowne, kur tėvai buvo išvykę laimės ieškoti. Bet dar prieš pirmąjį pasaulinį karą vėl grįžo Lietuvon. Vidurinį mokslą ėjo Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė 1926 Rl. Nuo moksleivio dienų pasižymėjo visuomenme veikla: penkiolikametis savo gimtinėj suorganizavo Darbo Federacijos skyrių ir jam vadovavo ligi 1926 m.; taip pat kurį laiku vadovavo vietos pavasarininkams Ir talkino kitoms katalikiškoms organizacijoms. Pačioje gimnazijoje priklausė ateitininkams ir skautams. Metus vadovavo Marijampolės ateitininkų rajonui, kitus metus pirmininkavo Marijampolės pavasarininkų ii jonui. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1926 liepos 1 įstojo į marijonus. Atlikęs noviciatą, 1927 m. išvyko studijoms į Romą. Filosofijos studijas baigė daktaro laipsniu. Kunigu įšventintas 1932 liepos 24, toliau tęsė studijas ir, gilindamasis Bažnyčios istorijoje, įsigijo antrą — teologijos doktoratą. Studijuodamas Romoje, tarptautinėje marijonų kolegijoje ėjo studijų prefekto, namo vyresniojo, ekonomo pareigas.

 

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai