|
FILOSOFIJOS PROBLEMATIKA IR METODAS |
 |
 |
 |
1. Įžanginės pastabos.
2. Priešmokslinis ir priešfilosofinis pažinimas.
3. Mokslas ir mokslinis metodas.
4. Filosofijos problematika ir metodas istorijos šviesoje.
5. Pagrindiniai filosofijos metodo elementai.
1. Tarp daugelio filosofinių klausimų dvi pagrindinai svarbios problemos negali būti abejingos ne tik mąstytojui, bet ir kiekvienam gilesniam inteligentui. Tai, būtent, iš vienos pusės filosofijos mokslo problematikos, o iš antros pusės filosofijos metodo klausimas. Tačiau nei filosofijos problematikos, nei filosofijos metodo klausimai nėra tiek ryškūs ir vienaprasmiški, kad autentiškesnis jų supratimas būtų dažnas sąmoningų inteligentų ir net kai kurių dabarties mąstytojų tarpe. Iš tikrųjų, jei mesime žvilgsnį į kai kuriuos dabarties filosofinius veikalus, labai nustebsime sužinoję, kaip nepateisinamai juose susiaurinta filosofijos problematika ir kaip radikaliai sužalotas filosofijos metodas.1 Turime rimtą pagrindą spręsti, kad šio filosofijos nuvertinimo priežastis slepiasi sumokslintame filosofinės problematikos nušvietime ir supozityvintoje filosofijos metodo sampratoje. Sužavėti atskirųjų mokslų tikslumu ir pažanga, nemažas skaičius dabarties autorių mano, kad tik grynai empirinio turinio problemos ir griežtai eksperimentinis metodas veda į aukštesnės rūšies pažinimą. Todėl ir nenuostabu, kad jie mielai supozityvina tikrai filosofines problemas, patikėdami jas tiksliam metodui, kuris pasižymi nepaprastu veiksmingumu ir našumu kitose tikrovės tyrinėjimo srityse. Bet tuo būdu veik visi gnoseologiniai klausimai pavedami eksperimentinei psichologijai, moralinės filosofijos problemos priskiriamos sociologijai, logika paverčiama monografine matematikos dalimi, o metafizikos klausimai visai išbraukiami iš problematikos sąrašo. Žinoma, toks išvedžiojimas nenusipelno nė klaidingos filosofijos vardo, nes iš tiesų tai nėra jokia filosofija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
CHRUŠČIOVO KOVA SU RELIGIJA |
|
|
|
Chruščiovas išverstas iš Kremliaus sosto. Šį faktą daugelis apgailestauja: tasai žmogus, sakoma, nenusipelnė tokio negarbingo galo. Kai sovietinė spauda diena iš dienos vis iškelia nuverstojo diktatoriaus naujus nusikaltimus bei klaidas, tai Vakaruose linksniuojama daugiau jo "nuopelnai", daugiau pozityvūs aspektai.
Tarp kitų, kiek tai liečia religijos sritį, Chruščiovo "nuopelnų" randama, kad jis 1954 m. pasmerkęs Staliną ir jo kovos su religija metodus, kad jis grįžęs prie Lenino mokslo, kad jis bandęs megzti ryšius su Vatikanu, kad jis paskelbęs "taikingo sambūvio" dėsnį, kad jis pasiuntęs stebėtojus į II Vatikano Susirinkimą, paleidęs iš Sibiro vergijos ukrainiečių metropolitą Slypi j, kad jis nevengęs savo kalbose minėti Dievo vardo ir cituoti Šv. Rašto. Visa tai rodą Chruščiovo skirtingą nuo Stalino nusistatymą religijos atžvilgiu. O ir šiaip santykiuose su Vakarais rodęsis ne žiaurus diktatorius, o tik "geras dėdė Nikita".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Nuo XVI a. vidurio įleidęs gilesnes šaknis Lietuvos mokyklose, 60 kartų Sarbievijaus skaitytasis centrinis romėnų ir visos Europos poetas Vergilijus XVIIIXDC a. sąvartoje buvo pirmą kartą prabilęs ir lietuviškai. D. Poška buvo lietuviškai atkūręs Enėjidę, Ks. Bogušas (Bagužis), veikiau Jurevičius ar kas kitas Georgikas, tik šie vertimai nebuvo spausdinti, o rankraščiai dingo. Kaip ši (584) keleto Bogušo veikale "O początkach..." cituotųjų Enėjidės IV giesmės eilučių
Jau pirma ant žiames naujas
barstieje svyiesibe
rodo,ir išlikę to meto vertimai nebepatenkintų šių dienų skaitytojų
skonio. Jie tebūtų įdomus filologų tyrimo objektas ir gyvai liudytų iš Vakarų į Lietuvą atbangavusio klasicizmo brandumą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LATVIŲ KULTŪROS KONGRESAS |
|
|
|
Latviai kas metai sausio, vasario ir kovo mėnesiais rengia kultūros dienas, kuriose nagrinėja jų kultūros, ypač mokyklų, klausimus, šias dienas rengia Latvių bendruomenės kultūros skyrius, šiemet sausio 9 ir 10 d. Čikagoje buvo sušauktas pirmasis latvių kultūros kongresas.
Kongresą rengė Latvių akademikų sąjunga, kuriai pirmininkauja dr. A. Karps. Sąjunga leidžia metraštį "Akademiska Dzive" (Akademinis gyvenimas), kurį taip pat redaguoja dr. A. Karps. Metrašty nagrinėjama latvių kultūros klausimai, apžvelgiamas akademinių organizacijų veikimas, latvių mokslininkų darbai tremtyje. Sąjunga išleido ir mūsų filosofo dr. J. Girniaus latviškai J. Zarinio išverstą knygą "Tauta ir tautinė ištikimybė", kuri latvių spaudoje buvo labai gerai įvertinta ir visa laida išpirkta. Dr. J. Girnių, kaip latviams gerai žinomą tos knygos autorių, kongreso rengimo komiteto pirm. dr. A. Karps kvietė skaityti paskaitą. Tačiau dr. J. Girnius dėl kitų to meto svarbių pareigų negalėjo sutikti, tad į jo vietą buvo pakviestas kun. dr. A. Baltinis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
