| |
|
|
6 Birželis
|
Gegužės mėnesį turėjome dvi išskirtines sukaktis. Vysk. V. Brizgys minėjo 25 vyskupavimo metų sukaktį gegužės 19. O gegužės 31 sukako 70 amžiaus metų kan. F. Kapočiui, pokario metais Vokietijoje ėjusiam ganytojo pareigas kaip Tautiniam popiežiaus misijos delegatui.
Vyskupas Vincentas Brizgys gimė 1903 lapkričio 10 Plynių k., Liudvinavo (anksčiau Padovinio) vis., Marijampolės aps. Baigęs Daukšių pradžios mokyklą, mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir 1921 stojo į Seinų, vėlinu Vilkaviškio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1927 birželio 5, tris metus vikaravo Suvalkų Kalvarijoje. 1930 išvyko į Romą, kur Gregorianume po penkių stu<iini metų įsigijo filosofijos ir kanonų teisės doktoratus. Grįžęs iš užsienio, 1936 buvo pakviestas pro• oriauti Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1940 balandžio 2 buvo nominuotas Kauno arkivyskupo vyskupu pagelbininku (augziliaru) ir tų pat metų gegužės 19 Kauno arkivyskupijos bazilikoje konsekruotas. Sovietinės okupacijos metu Kauno, Vilkaviškio ir Telšių kunigų seminarijas sujungus į vieną, 1040-41 vysk. V. Brizgys buvo Kaune šios seminarijos rektorius. Vėliau, 1941-44, jis buvo Vytauto D. univ. teologijos fakulteto dekanas. 1944 vasarą karo įvykių nublokštas į Vokietiją, gyveno Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1951 atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoj šv. Kazimiero seserų vienuolijos globoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MINTIM į KAZĮ BORUTĄ SUGRĮŽTANT |
 |
 |
 |
 Mūsų laikais dažniau ir vis dažniau pasikartoja valanda, kada, ilgų dešimtmečių atitverti nuo kitame krante palikusių gyvųjų, sugrįžtame senoviškai bendrauti su jais tiktai numirusiais.
O kartais būna dargi tragiškiau. Kada nuo gyvojo gyvos širdies mes šiurkščiai nusikreipiame, o su mivėl susitinkame broliškoje meilėje ir draugystėje. Nesgi mirusieji jau tik atminimų tolimi šešėliai, kurie neprieštarauja pasilikusiųjų pažiūroms, negundo revoliucijų ir neverčia įsišaknijusių valdžių, kurie negali nieko beištart daugiau, negu yra pasakę. Šiandien ir Kazys Boruta yra jau mirusiųjų karalystėj. Todėl dabar, gal būt, atleis jam tie, kurie kadaise jo nekentė, nors niekada nepažino, ir tie, kurie jį skaudžiai baudė savo rykštėmis ir kurių jisai pats gal buvo priešas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS STUDENTAI BRUZDA |
|
|
|
Amerikos universiteto gyvenimo skonis savitas, gerokai skirtingas nuo Vokietijos ir Anglijos universitetų, kurių įtakoje jis yra išaugęs. Pavyzdžiui, svetimšalis sunkiai supras stipendijas krepšinio žaidėjams, kurie universitete studijuoja krepšinį.
Sunkoka kalbėti ir apie studentiško gyvenimo tradicijas, nes pati studentų visuomenė nėra vienalytė: ji susideda iš daugelio bendruomenių, kurios nedažnai susitinka, štai kiekviename universitete rasi būrį studentų, kurie visą savo dieną praleidžia studentų kavinėje bekortuodami; savo pasaulyje gyvena universiteto graikiškų vardų korporacijos — čia sportas, elegancija ir pažintis visi svarbesni už mokslą; savo kampą turi ir barzdoti radikalai, kurie gyvena kava ir rotatoriaus rašalu; veikėjų kasta — žmonės, kurie turi daug planų, bet maža pasekėjų; studentai, kurie atvažiuoja ryte į universitetą iš miesto, praleidžia visą dieną klasėse ir bibliotekoje, ir vėl dingsta, universiteto gyvenime žymės nepalikę; vyrai, kurie atrodo labai studentiškai, tačiau prieš penkis metus yra iš kolegijos iškritę ir tik vis nuo studento gyvenimo negali atsitraukti. Kurie iš jų atstovauja studentams? Iš tikrųjų nė vieni, nes universiteto kaleidoskopui visi yra reikalingi. Universitetas labai jautrus srvėms, kurios prasiveržia visuomenės gyvenime. Studentai įvykiams reaguoja jautriau, dramatiškiau, negu pilietis gatvėje. Universitete yra išbandomos mintys, kurios gali pakeisti pasaulį, žvelgdami į universiteto gyvenimą, matysime ne tik ryškiomis spalvomis nupieštus visuomenės rūpesčius, bet taip pat rodykles į ateitį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1963 m. laimėjęs didžiąją tarptautinę poezijos premiją, Leopoldas Sedaras Senghoras (gim. 1906 m.), vienas iš dvidešimt keturių turtingo Senegalijos negro dvarininko vaikų, — buvo išauklėtas prancūzų vienuolių ir ruošėsi būti kunigu, bet dėl pašaukimo stokos buvo atleistas iš seminarijos ir Paryžiuje baigė aukštąjį mokslą. Senghoras buvo pirmas afrikietis, tapęs prancūzų profesorium ir dėstęs įvairiose aukštosiose mokyklose. Prasidėjus antram pasauliniam karui, buvo mobilizuotas, tačiau pairus prancūzų frontui, jis pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo kilnojamas po įvairias koncentracijos stovyklas, kurias jo sveikata atlaikė. 1943 m. Senghoras sugrįžo j profesūrą. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas į Prancūzijos steigiamąjį parlamentą Senegalijos atstovu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mirtys. — Balandžio 8 Lenkijoje mirė geologas ir paleontologas Česlovas Pakuckas. Buvo gimęs 1898 gruodžio 20 Taurušiškių k., Punsko par., Seinų aps. Kaune baigęs gimnaziją eksternu 1922, studijas pradėjo Muensterio univ.. po metų persikėle į Vienos univ., kurį baigė daktaro laipsniu 1927. Pakviestas į Vytauto D. univ. asistentu 1930, ha-bilitavosi 1933 ir docento titulu dėstė istorinę geologiją ir palentologiją. 1940-44 naujai sukurtos Geologinės Tarnybos viršininkas ir drauge nuo 1942 Vilniaus univ. geologijos katedros vedėjas. 1944 rudenį atsidūręs Vokietijon, ilgėdamasis šeimos, po poros metų grįžo į gimtinę Lenkijos ribose. 1946-54 dirbo Breslavo univ., nuo 1954 buvo Liublino univ. geologijos katedros vedėjas. VDU Matematikos - Gamtos Fakulteto Darbuose, Kosme ir kt. paskelbė apie 20 originalių mokslo darbų ir antra tiek referatinių straipsnių. Jo mokslo darbai liečia triaso, juros, kreidos ir kvartero periodus. Su dr. VI. Viliamu 1938 išspausdino vadovėlį "Geologija ir fizinė geografija". Visuomeniškai reiškėsi ateitininkuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
