Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 Birželis


VAKARŲ PERGALES TAMSIOJI PUSĖ PDF Spausdinti El. paštas
Vakarų pasaulis ir Sovietų Sąjunga šiomis dienomis iškilmingai minėjo Vokietijos kapituliacijos 20 metų sukaktį. Sovietai turi visą pagrindą tai sukakčiai minėti: nežiūrint to, kad karo eigoje jie turėjo didžiausių pralaimėjimų, kokie buvo įvykę Rusijos istorijoje, jie išsilaikė dėka milžiniškos sąjungininkų pagalbos ir užvaldė pusę Europos. Bet sąjungininkams atsiminimas apie karo užbaigą turėtų būti gerokai kartus. Jų pergalė kare prieš Hitlerį, viena svarbiausių pasaulio karinių pergalių, buvo sovietų paversta didžiausiu politiniumoraliniu pralaimėjimu. Visos Vakarų pastangos bei aukos, padėtos Europai nuo Hitlerio viešpatavimo išlaisvinti ir tarptautinei tvarkai atstatyti, neapsaugojo 100 milijonų žmonių Rytų ir Vidurio Europoje nuo sovietų priespaudos. Sovietų Sąjunga sunaikino 9 valstybių nepriklausomybę bei laisvę, būtent: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Albanijos, smurtu primesdama joms, kaip lygiai Vokietijos daliai ir Jugoslavijai, komunistinę santvarką. Bet sovietų okupacija nebuvo aprėžta vien tik Europa. Nepaprastas sovietų politinės įtakos sustiprinimas, įgalintas jų sąjungos su Vakarais, ir ligi šiolei reiškiasi visame pasaulyje. Nuo Vietnamo ligi Kubos, nuo Pietų Amerikos ligi Afrikos, — visur, kur žmonių ir tautų laisvei gresia nuolatinis komunizmo veržimasis pirmyn.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETINIO KOLONIALIZMO 25 METAI PDF Spausdinti El. paštas
Dvidešimt penkeri metai yra ilgas laiko tarpas ne tik žmogaus, bet ir tautos gyvenime. Ypačiai ilgi tie dvidešimt penkeri metai buvo Lietuvai ir kitoms dviem Pabaltijo valstybėms nuo nepriklausomybės praradimo (194065). Buvo jie ilgi labiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma, jie išsitempė toliau nei pats paskutinis nepriklausomybės laikotarpis. Antra, vienas tų metų dešimtmetis (194052) buvo tur būt pats kruviniausias visoje ilgoje Lietuvos istorijoje. Niekad, gal tik išskyrus gamtines nelaimes, mūsų tauta nebuvo taip nukentėjusi biologiškai, kaip šiuo metu. Pagaliau, tai buvo laikotarpis radikalių politinių, ekonominių, socialinių ir kt. pasikeitimų, kuriuos užmetė Lietuvai, Latvijai ir Estijai svetimšalis okupantas. Vargu kada tautos bendruomeninė sąranga, jos ekonominė sistema, jos kultūriniai ir ideologiniai įsitikinimai buvo taip radikaliai sunaikinti ir perorganizuoti. Niekad naujos institucijos nebuvo įvedamos su tokia brutalia ir aistringa prievarta, prievartos instrumentą vartojant taip rafinuotais būdais ir tiesiog su orgastišku, gelmišku įtikėjimu į prievartos išganomąsias savybes.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

TAIKOS MALDA

I
Viešpatie Dieve, atleisk baltajai Europai!
Teisybė, Viešpatie, kad per keturis šviesos šimtmečius ji sėjo neapykantą ir šunimis lodino mano šalį,
ir krikščionys, atsižadėdami Tavo šviesos ir Tavo širdies nuolankumo,
savo stovyklas apšvietė mano pergamentais, kankino mano žynius, trėmė mano gydytojus ir mokytojus.
Jų parakas, žaibais sprogdamas, griovė sutvirtinimų ir lygumų išdidumą,
ir jų šaudmenys skrodė karalijos, plačias kaip šviesi diena, nuo Vakarų Rago ligi Rytų horizonto,
ir kaip medžioklės lauką, jie padegė neliečiamus miškus, tampydami Prosenolių ir dievybių ramias barzdas,
ir ]ų paslaptis jie pavertė savo lunatiškų buržujų sekmadieniniu pasilinksminimu.
Viešpatie, atleisk tiems, kurie juoduosius vadus padarė slapukais, o mano princus puskarininkiais,
mano šeimyną tarnais, mano ūkininkus kumečiais, o mano tautą proletarais.
Tu privalai atleisti tiems, kurie medžiojo mano vaikus kaip laukinius dramblius.
Ir jie botagų kirčiais juos išmiklino, ir iš jų padarė juodas rankas tiem, kurių rankos buvo baltos.
Tu privalai užmiršti tuos, kurie išvežė dešimtį milijonų mano vaikų savo laivų pūdyklose, kurie sunaikino du šimtus milijonų.
Ir jie paliko mane vienumoje senti mano naktų miškuose ir mano dienų savanose.
Viešpatie, mano akių stiklas apsitraukia garais,
ir štai, neapykantos gyvatė kelia galvą į mano širdį, ta gyvatė, kurią aš laikiau nugaišusia .. .
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS KIRČIAVIMO SENUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių kalba nuo pat žilosios senovės ligi šių dienų yra išlaikiusi ne tik laisvą, kilnojamą kirčio vietą, bet ir priegaidžių skirtumą, ir tuo būdu ji išsiskiria iš daugelio kitų indoeuropiečių kalbų, kuriose šie dalykai yra arba jau išnykę, arba vienur kitur tik iš dalies bepažįstami. Todėl, suprantama, daugelis įvairių kraštų kalbininkų yra apsčiai dėmesio kreipę ir tebekreipia į lietuvių kalbos kirčiavimą, ypač į jo senovę ir tolimesnę raidą.

To kirčiavimo praeičiai tirti pirmiausias šaltinis yra pati lietuvių kalba, jos tarmės ir senesni kirčiuotieji šaltiniai; pvz. M. Daukšos kalba ir dabartinės tarmės dar aiškiai rodo, kad seniau būdvardžiai, panašiai kaip ir daiktavardžiai, yra irgi skyrę keturias kirčiuotes, kaip antai: lygus, -aus, drąsus, -aus, gardūs, -aūs, gardų ir platūs, -aūs, platų. Bet iš vienos lietuvių kalbos negalime patirti labai tolimos senovės: seniausi jos rašytiniai šaltiniai siekia tik XVI amžiaus, o dabartinės tarmės daugiausia tėra tik vėlyvesnių kirčiavimo atmainų liudininkės.
Skaityti daugiau...
 
ŽINIA PDF Spausdinti El. paštas
Taip, buvo čia troba, tikrai stovėjo; kas buvo jos savininkas, nežinau, tačiau gyveno čia Šiaudelis.

Ne, ne jo pavardė buvo ta, kaip ir ne jo trobelė; jis tik buvo pramintas už juokingus dalykus, net nežinau, kaip jis iš tikrųjų vadinosi, bet kaip nors turėjo būti vadinamas, nors ir buvo mergos vaikas.

Tai motinos vardu vadino? O ji turėjo turėti pavardę, visada mergautinę — nežinau, ji mirė tada, kai jis buvo kelerių metų, ir jį užaugino kažkas, visada kas nors užaugina tokiais atvejais.

Ir jau naudos turėjo iš to vadinamo gero darbo, ir labai anksti: kai visai mažas, varė ubagauti, kai paaugo — išvedė į piemenis, tačiau neilgam, nes iš kiekvienos vietos išvarydavo ir dar be algos — perilgus nagus iškišdavo, ir pagaliau niekas nebenorėjo jo samdyti, nors buvo guvus ir sveikas.

Kur jis galėjo sugrįžti po tokių išvarymų? Ten, kur augino. Kartais jis gaudavo pripuolamo darbo: žydams vandens atnešti, malkas pakapoti, tačiau ir tenai neiškęsdavo nenušvilpęs šabasinio pyrago, o kitur tokią česnakuotą dešrą, kad net išsiginti nemėgino —buvo aprėktas ir išmestas ir iš tokio darbo. Net iš tokio.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai