Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Andriui Baltinis - Antano Maceinos įnašas į mūsų kultūrą  ................ 1
Antanas Maceina - Krikščionybė ir filosofija ...................................... 5
Kazys Bradūnas — Eilėraščiai ........................................................... 12
Dr. Jonas Balys      Lituanistinio darbo dirvonai ............................... 14
Juozas Kėkštas — Eilėraščiai  ........................................................... 17
Vladas Jakubenas — "Mindaugas" ir "Maras"   ...........................  18
III Kultūros kongresas .......................................................................  24
Žvilgsnis į 1967 metus  ........................................................................ 31

IS MINTIES IR GYVENIMO
A. B. ir V. Vaitiekūnas — Išeivių santykiai su tauta ......................... 35
J. K. — Smetona — pripažintas pianistas .......................................... 39
Dalia Kolbaite — K. Zapkaus kūryba ...............................................  40
Mūsų buityje .......................................................................................  42

KNYGOS
Kęstutis Keblys — Duonos riekė jaunimui (G. Banaitytės-Ivaškienės
"Baltasis Stumbras") .........................................................................  44

Ž. Mikšys — Mūsų liaudies menas Kalifornijos universitete ........... 46
Vt. Vt. — R. Skipičio antroji atsiminimų knyga ................................  47
Dr. Romualdas Kriaučiūnas — Lyčių fiziologijos studija .................  47
Skaityti daugiau...
 
ANTANO MACEINOS ĮNAŠAS Į MŪSŲ KULTŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIUS BALTINIS   
1. Asmenybės bruožai

Antanui Maceinai jau šešiasdešimt metų . . . Kaip greitai prabėga laikas!
Sukakties proga norisi prisėsti valandėlę ir patikėti popieriui mintis, kurios ateina mąstant apie sukaktuvininko ypatingą, turiningą ir labai gilią asmenybę. Jo studentai Mūnsterio universitete Vokietijoje, be abejo, pažįsta tik labai išlavintą, aukšto intelektualinio lygio profesorių, statantį savo klausytojams didelius reikalavimus, kuris kaip labai turtingas žinių šaltinis išsilieja gražios iškalbos entuziastinga srove. Daugelis jo pažįstamųjų susiduria su truputį santūria, švelniai besišypsančia asmenybe, bet akademiškai nusiteikusia ir iki galo niekam neat-siskleidžiančia. Viešose paskaitose ne retai klausytojai stebisi, kad už šio žinių kalno staiga pateka šviesi šilta saulė, kuri įvairiaspalvėmis varsomis užlieja aplinką ir pasaulį, bet negali suprasti visų tų savybių darnos, kuri savyje suderina tokias tarsi prieštaraujančias kryptis. Antanas Maceina yra visa tai ir dar daug daugiau. Dalykiškai visa tai suminėti ir jį bent iš dalies įžvelgti gali tik tas, kurs jį pažįsta ilgesnį laiką ir yra sekęs jo brendimą įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais.
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONYBE IR FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Pratartis

Šio straipsnio1 uždavinys yra ne krikščio-ninti filosofiją ar filosofinti krikščionybę, o pasvarstyti tąjį santykį, kuris esmingai mezgasi tarp dviejų gyvenimo apraiškų: tarp filosofinio mąstymo ir krikščioniškojo tikėjimo. Juk filosofija yra daug senesnė negu krikščionybė. Kai Geroji Naujiena pradėjo sklisti Viduržemio jūros pakrantėse, šių pakrančių tautos jau buvo filosofavusios mažiausia penketą šimtų metų. Dar daugiau: filosofija šiom tautom reiškė ne tik protinį užsiėmimą, bet kartu ir gyvenimo būdą. Kaip tad pažiūrėjo krikščionybė kaip gyvenimo būdas (ji tokia pirmoje eilėje ir yra!) į filosofiją irgi kaip į gyvenimo būdą? Iš paviršiaus atrodo, kad šis klausimas esąs jau seniai išspręstas. Juk argi ne Bažnyčia perėmė filosofiją iš senovės, ją toliau ugdė, tobulino ir taip įtvirtino Vakarų sąmonėje, kad be jos šiandien yra neįmanomas joks gilesnis pažinimas? Argi ne Bažnyčia pavertė filosofiją nepakeičiama kultūros dalimi, be kurios dabar neapsieina jokia tauta? Maždaug pusantro tūkstančio metų krikščionybė yra buvusi tikras filosofijos prieglobstis.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
EMAUS

Mes valgėme prie vieno stalo
Iš deginto molio dubens.
Tu užsigėrei vandens —
Ir man gomurys apsalo
Troškuliu artėjančios tiesos . .
O vis labiau temo ir temo,
Ir nieks neįjungė šviesos . . .
Mes valgėme prie vieno stalo,
Prie begalinės ribos,
Pritrūkę kalbos . . .



RENDEZ-VOUS SU ŽALČIU

Jo aš laukiu vidurnaktį kopose,
Į juodą jūrą žvelgiu . ..
Tai ne pasaka . . . Neužkaposiu
Niekad žalčio dalgiu.

O ir jeigu .. . Būtų savižudybė,
Būtų, ko akis nematys —
Per visą sielos platybę
Blizgėdamas neria žaltys.

Jo aš raudu vidurnakty kopose,
Į juodą gelmę žvelgiu . ..
Nesugausiu, neužkaposiu
Niekad žalčio dalgiu.
Skaityti daugiau...
 
LITUANISTINIO DARBO DIRVONAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS BALYS   
Lituanistikos Instituto prezidentas dr. J. Balys kalba šio
instituto suvažiavime (1967.V.6)    Nuotr. V. Noreikos

Visi gerai suprantame, kad išeivijoje sąlygos lituanistinėms studijoms nėra palankios. Daugelis lituanistų turi dirbti darbą, kuris su jų specialybe ir lietuviškais reikalais neturi nieko bendra. Net ir tie laimingieji, kurie gali dirbti šio krašto kolegijose bei universitetuose, dažnai apkrauti įvairiomis pareigomis, primestiniais darbais, kurie su lietuviškomis studijomis mažai arba visiškai nesutampa. Ar gali būti nuostabu, jei tokiose sąlygose grynai lituanistinė studija yra retas dalykas? Sunku dėl laiko ir šaltinių stokos jas parašyti, pagaliau, ir parašius stambesnį darbą, nelengva jį išleisti. Trumpesni kelių ar keliolikos puslapių straipsniai nėra sunku paskelbti amerikiečių arba lietuvių žurnaluose, kaip Lituanistikos Instituto ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos metraščiai, "Tautos praeitis", "Aidai" ar "Karys". Paskum iš jų kartais padaromi atspaudai. Su stambesnio masto darbais jau žymiai sunkiau.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kėkštas   
MELANCHOLIJA

Stebėti žalią medžio viršūnę,
o matyt joje tik juodvarnius
siūbuojant.
Praverti platų langą,
klausyt lakštingalų suokimo,
o girdėti žvirblius čirškiant.
Klausyti sambos, rumbos, tango,
o girdėti laidotuvių maršą.
Žingsniuot keliu, bet niekur nebeeiti.
Sustingti gluosniu paupy.
Tykų šlamėjimą panerti vandeny
ir niekad neišplaukti į paviršių . . .

Užmigti.

Be sapnų.
Be praeities. Be ateities.
Be nūdienos.
Kietai nutūpt mėnulyje
per galutinį žemės užtemimą.

Iškrisi iš klumpių.
Skaityti daugiau...
 
"MINDAUGAS" IR "MARAS" D. Lapinsko naujų veikalu premjeros PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS   
III Kultūros kongresas buvo sietas su žymiu muzikiniu draminiu įvykiu — premjeromis dviejų naujų Dariaus Lapinsko kūrinių: kantatos "Mindaugas" ir vienaveiksmės operos "Maras", kurioms tekstą parašė Kazys Bradūnas.

Darius Lapinskas, ilgesnį laiką Vokietijoje dirbęs Stuttgarto operoje dirigento padėjėju, prieš porą metų sugrįžo Amerikon ir pasirodė lietuvių tarpe su radikaliai naujoviškais pastatymais, kuriuose moderninės muzikos priemonės jungėsi su mūsų scenoje taip pat naujais sceniškais efektais. Abu anksčiau Čikagoj girdėti veikalai: "Cantata declamata" (A. Mackaus žodžiai) ir vienveiksmė opera "Lokys" (Jaunimo kongrese) parodė autoriaus palinkimą prie drastiškai siaubingų, su mirtimi susietų temų. Abiejuose pastatymuose jaunas kompozitorius parodė ne tik muzikinį kūrybos talentą, bet ir sceninį išradingumą.
Skaityti daugiau...
 
III KULTŪROS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas

LRD premijos įteikimas. LRD pirmininkas Al. Baronas skaito jury komisijos aktą, viduryje — laureatas A. Gustaitis,
salia jo Dr. A. Razma, Lietuvių Fondo valdybos pirm.    Nuotr. A. Kezio, S.J.

JAV ir Kanados lietuvių III Kultūros kongresas vyko Čikagoj lapkričio 23-26 Jaunimo centre. Kaip ir pirmuosius du kongresus (1956 ir 1962 toj pačioj Čikagoj), rengė abiejų kraštų LB centro valdybos. JAV LB centro valdybai vadovavo J. Jasaitis, kuris kongreso darbe bendradarbiavo, ir pirmininko pareigas perėmus inž. Br. Nainiui. Kanados LB centro valdybos pirmininkas — A. Rinkūnas. Paskaitų ir sekcijų programą šiam kongresui planavo PLB Kultūros taryba, vadovaujama dr. J. Puzino. Techninius rengimo darbus vykdė M. Rudienės pirmininkaujamas komitetas: P. Aleksa, Al. Baronas, Z. Dailidka, A. Gintneris, J. Ignatonis, J. Jasaitis, J. Jurkūnas, V. Kleiza, J. Pačtukas, V. Radžius, A. Rūgytė, J. Vaidelys, M. Šimkus.

Du uždaviniai teikiami šiems mūsų kultūros kongresams: 1. parodyti mūsų kūrybinių pasiekimų literatūroj, muzikoj, dailėj, 2. pasvarstyti mūsų kultūrinius rūpesčius bei paieškoti jiems sprendimų. Suprantama, plačiąją visuomenę labiau domina pirmoji kongreso dalis — parengimai, o ne "kalbos". Bet neabejojamai savo prasmę turi ir antroji kongreso dalis — kultūrinio gyvenimo bendrųjų ir atskirų sričių problemų iškėlimas ir, kiek įmanoma, išdisku-tavimas. žinoma, būtų galima rengti ir atskirus meno festivalius, atsietus nuo kultūrinių klausimų nagrinėjimo paskaitose bei simpoziumuose. Bet tada šiam reikalui tektų šaukti atskirus suvažiavimus. Kaip būtų geriau, galima svarstyti. Bet čia šį kartą svarbu ne aplamai dėl kultūros kongresų pasisakyti, o konkrečiai pažvelgti į praėjusį III Kultūros kongresą.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į 1967 METUS PDF Spausdinti El. paštas
Pora metų šią apžvalgą pradėdavome visuo-meniniu-politiniu gyvenimu. Šiemet vėl grįžtame prie senosios tradicijos — pirmiausia žvelgiame į kultūrinį gyvenimą. Ne dėl to, kad būtų pasisekę kultūriniame gyvenime išsimušti iš rutinos, bet kad vis dėlto pernai į kultūrinius rūpesčius buvo daugiau dėmesio atkreipta. Tiesa, daugiau į juos dėmesį kreipė ne tiek individualūs kūrybiniai pasiekimai, o labiau organizaciniai susitelkimai.
Lituanistikos Instituto suvažiavimas

Anksčiausias toks organizacinis susitelkimas buvo gegužės 6-7 Filadelfijoj įvykęs Lituanistikos Instituto antrasis suvažiavimas. Lituanistikos Institutas yra labai reikšminga institucija, nes jam yra skirta sutelkti mūsų lituanistines pajėgas. Nors jis buvo įkurtas dar 1951 m., vos tik spėjus iš Vokietijos persikelti į JAV, tačiau savo veikla negalėjo daug pasigirti. Tik prieš trejus metus instituto prezidento pareigas perėmus dr. J. Baliui, pavyko suintensyvinti veiklą bent ta prasme, kad pagaliau po 15 metų (1966) buvo išleistas pirmasis metraštis "Lituanistikos Darbai" (227 psl.). Tai buvo pirmasis instituto narių kolektyvus pasireiškimas, nors kuklus, bet teikęs vilčių. Ir narių skaičiumi buvo sustiprėta — nuo 24 pašokta į 50 (šį rudenį dar 4 tikrieji nariai prisidėjo; be to, dar yra 5 nariai talkininkai). Iš jų suvažiavime dalyvavo per pusę — 26, apie tiek pat buvo ir svečių. Gražiai pavyko paskaitos (jų buvo 4) ir literatūros vakaras, bet susipainiota statutinėse diskusijose. Ir rezultatas buvo toks, kad nebeliko kvorumo nutarimams daryti ("reikėjo 26 narių, atėjo 24, diskusijoms liko 18, vėliau beliko 9"), ir buvo išsiskirstyta "nei šiokioj, nei tokioj" nuotaikoj.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIŲ SANTYKIAI SU TAUTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. B.   

Viena iš likiminių mūsų tautos problemų yra išeivijos santykiai su tauta. Jie gali būti įvairūs: normalūs, kada išeiviai gali palaikyti ryšius, kokius tik nori — gali lankyti gimtąjį kraštą, kiek tik nori Ir kada nori, gali grįžti gyventi ir t.t.; ir nenormalūs, kada lankymasis ar grįžimas suvaržytas ar kada neįmanomas laisvas pasidalinimas spauda, literatūra, net laisvas laiškų rašymas. Tokia kaip tik yra mūsų situacija.

Šitokioje situacijoje iškyla ir dar vienas svarbus momentas — naujų kartų ryšiai su tėvų žemo. Anksčiau, pirmame pokario dešimtmetyje, šita problema mums dar nebuvo labai aktuali dėl to, kad pabėgėlių ryšiai su tėvyne buvo savaime pakankamai tvirti, kad išliktų visam laikui. Jie nenutruks nei su giminėmis, nei su draugais. Tačiau padėtis kinta, praleidus išeivijoje jau daugiau negu du dešimtmečius. Senoji karta, kuri tremtin išėjo su mažais vaikais, Jau pamažu traukiasi iš aktyvaus gyvenimo ir išmiršta. Jau užaugo nauja karta ir kaskart vis daugiau priauga tokių, kurie Lietuvos nėra matę. Jų santykiai su tėvų žeme jau visai kitokie nei jų tėvų. Pirmųjų santykiai yra savaime suprantami — tai giminių ar draugų santykiai. Pastarieji nepažįsta savo giminių Lietuvoje, o draugų ten irgi jokių neturi.
Skaityti daugiau...
 
KELETAS PASTABŲ DĖL "IŠEIVIŲ SANTYKIAI SU TAUTA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   
Autorius teisingai primena, kad esamomis Lietuvos sąlygomis išeivijos bendravimas su savo tauta yra nenormalus. Teisinga autoriaus mintis, kad bendravimo su tauta ypač reikalingas jaunimas. Tik autoriaus paminėtas vadinamų JAV sportininkų bendravimo pavyzdys buvo tokio pobūdžio, tokių intencijų ir tokio organizavimo būdo, kad ir labai liberaliai interpretuojant bendravimo galimybes, vis tiek jį tenka skirti į tuos bendravimo pavyzdžius, kurių neturėtų būti. Neaišku taip pat, kodėl autorius tėvų gimines nebelaiko jau jų vaikų gininėmis. Yra faktų, kur vaikų giminiavimasis pasidarė daug glaudesnis nei tėvų buvo.

Teisingai autorius pabrėžia bendravimui drąsos reikalą, nes kiekvienas, įsėdęs į sovietų lėktuvą, negali būt tikras, ar laisvas grįš namo. Tik neteisingai autorius nutyli apdairumo reikalą, kad bendravimu nebūtų daugiau patarnauta okupantui, kaip savo tautai ir išeivijai.
Skaityti daugiau...
 
SMETONA — PRIPAŽINTAS PIANISTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. K.   
Pianistas Antanas Smetona vis labiau garsėja Amerikoje ir Europoje, nors jo vardas mūsų spaudoje palyginamai gan retai minimas, šis jaunas menininkas (g. 1939), atrodo, į tarptautinį pripažinimą yra pasirinkęs vienintelį tikrą kelią — laimėti savo paties pastangomis, ištvermingu darbu ir turimu talentu.

Antanas Smetona pirmąsias piano studijas pradėjo pas savo motiną pianistę Birutę Nasvytytę -Smetonienę. Vėliau šešerius metus, gavęs specialią stipendiją, mokėsi pas develando muzikos mokyklos piano klasės vedėją prof. Leonardą Shure, per kurį, kaip vokiečių muzikos kritikai nuolat pastebi, Smetona pasisavino garsiojo austrų kompozitoriaus ir pianisto Ar-thuro Schnabelio muzikines tradicijas (L. Shure ilgą laiką buvo prof. A. Schnabelio asistentas).
Skaityti daugiau...
 
K. ZAPKAUS KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dalia Kolbaitė   
ši K. Zapkaus kūrybos apybraiža pateikiama ryšium su dailininko paroda, įvykusia šių metų gegužės mėnesį, K. Kazimir Galerijoj, Čikagoje.
Jei Amerikoj pirmojoj šio šimtmečio pusėj menas pasižymi dvasiniu ekspansyvumu, jausmo ir intuicijos vyravimu   prieš   protą, tai antrojoj pusėj jis yra pasukęs visai priešinga kryptimi: jausmai tartum išsekę, vaizduotės polėkiai apriboti intelekto diktavimo. Pirmajai pusei atstovauja tokie abstraktūs ekspresionistai, kaip De-Kooning ir Pollock, kurių darbuose sąmoningai atsisakoma vaizduoti tikrovės objektus, iškeičiant juos į vidinio pergyvenimo, impulso atvaizdavimą spalvų neapgalvotame, Intuityviame išdėstyme, teptuko pakreipime, dažo sluoksny. Antrojoje šio šimtmečio pusėj, paliekant nuošaliau Pop, Op meną ir t.t., randame, jog Newman, Noland, Davis, Stella kūryboj atspindi šių dienų pagrindiniai siekiai. Jų darbuose atsisakoma daugumos tradicinės   tapybos   dėsnių   vardan apsišvarinimo" ir galutinio meno išvadavimo ne tik nuo vaizdinės tikrovės atvaizdavimo, bet ir nuo bet kokio subjektyvumo bei impulso "išsikišimo", čia randame grynaiJ formalių estetinių problemų sprendimą,   paveikslo   komponentais esant patiems pagrindiniausiems plastiniams elementams — tapybinėms plokštumoms, linijoms bei spalvoms. Matiniai paviršiai, nuasmeninti teptuko brūkšniai liudija šios "grynos" tapybos objektyvumą.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
—    JAV viceprezidentas Hubert H. Humphrey XI 1.6 priėmė ALTo delegaciją, kuriai vadovavo inž. A. Rudis (kiti dalyviai: T. Blinstrubas, P. Dargis, kun. Pr. Garšva, dr. P. Grigaitis, J. Kapočius, M. Rudienė, dr. J. Stukas, L. šimutis ir M. Vaidy-la). JAV vyriausybė paprašyta nepriklausomos Lietuvos atstatymo 50 metų sukakties proga pakartoti savo nusistatymą, nepripažįstantį sovietinės okupacijos, ir išleisti tai sukakčiai paminėti JAV pašto ženklą. Viceprezidentas savo atsakyme pabrėžė: "Jungtinių Valstybių vyriausybė patvariai atsisako pripažinti prievartinį Lietuvos įjungimą į Sovietų Sąjungą ir tebepalaiko visų Baltijos tautų apsisprendimo reikalą".

    Ateitininkų Federacijos nauju vadu korespondenciniuose rinkimuose išrinktas prof. dr. Justinas Pikū-nas. Gimęs 1920, jis baigė Marijampolės marijonų gimnaziją 1940, studijavo Vytauto D. universitete 1941-43, psichologijos studijas tęsė Mūn-cheno universitete ir jas baigė daktaro laipsniu 1949. Atvykęs į JAV, nuo 1951 profesoriauja Detroito universitete ir išleido kelius psichologijos vadovėlinius veikalus. — Tuose pačiuose rinkimuose Ateitininkų Federacijos kontrolės komisijon išrinkti dr. A. Razma, A. Skrupskelienė ir prof. B. Vitkus.
Skaityti daugiau...
 
DUONOS RIEKĖ JAUNIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   

Mūsų egziliui prailgstant, esame išradę visokių būdų kovai už laisvę savo kraštui ir už tautybės išlaikymą svetur. Bene mėgstamiausias iš jų yra aimanavimas. Tokių apraudotinų dalykų sąraše nepaskutinėje vietoje įbrėžta ir vaikų literatūra.

Nenoriu čia paneigti fakto, kad išeivijos lietuviukai, jiems skirtų knygų atžvilgiu, ilgus metus kentė badą. Net ir dabar negalime girtis vaikų knygų perteklium. Tačiau reikia pripažinti, kad kelių pastarųjų metų bėgyje šioj srity j jau esame kiek pažengę pirmyn. Mūsų patys mažieji skaitytojai, pirmo - ketvirto skyriaus vaikai, jau turi visą krūvą jiems pritaikytų knygelių. Gal jų dar nėra tiek daug ir gal jos dar nėra taip tobulos, kad priverstų mus visai baigti savo aimanas. Bet remdamiesi tuo, ką jau turime, galėtume bent ketvirtadaliu savo aimanavimą pritildyti. Ir nereikėtų baimintis, kad, va, čia prarasim vieną svarbų skundimosi objektą. Savo verksmus galime perkelti labai artimon sritin ir visai pagrįstai aimanuoti dėl paaugliams skirtos literatūros trūkumo. Po R. Spalio "Gatvės berniuko nuotykiai" ir "Ant ribos" mūsų vyresniems vaikams tinkamų knygų kaip ir nepasirodė. Jų lietuviška skaityba yra priversta   ribotis   neįdomiais apsakymėliais lituanistinių mokyklų vadovėliuose. Užtat naują Gintarės Banaitytės - Ivaškienės knygą "Baltąjį Stumbrą", istorinę apysaką, skirtą jaunimui (aišku, ne jaunimui susispietusiam apie "Metmenis" ir ne tiems, kurie organizavo Jaunimo kongresą), tenka pasitikti kaip retą ir lauktiną svečią mūsų knygų lentynoje. Banaitytės debiutinė knyga buvo atžymėta premija JAV LB švietimo tarybos surengtame apysakų jaunimui konkurse. JAV LB Kultūros fondas ją gražiai išleido 1966 m. data, faktiškai išėjo tik šiemet. Knygą iliustravo dail. Janina Marks (Monkutė).
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ LIAUDIES MENAS KALIFORNIJOS UNIVERSITETE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ž. Mikšys   
Lithuanian Folk Art, an exhibition presented by the Museum and Laboratories of Ethnic Arts and Technology at the University of California, Los Angeles. UCLA Ethnic Art Galleries November 21, 1966 — January 15, 1967. Tai 1966.XI.20 — 1967.II.5 Kalifornijos universitete buvusios lietuvių liaudies meno parodos 79 puslapių didelio formato ir gausiai iliustruotas katalogas.

Šitą parodą, kaip minima padėkos žodžiuose, parengė, tvarkė ir katalogą jai parašė Viktorija Fel-don, dr. M. Gimbutienės prižiūrima. Kataloge, be V. Feldon pratarmės, yra dr. M. Gimbutienės įvadas, supažindinantis su lietuvių liaudies menu: "Lithuanian Folk Art: Its Sources and Chief Characteristics". (Tame įvade, be labai gerai iš dr. M. Gimbutienės žinomų dalykų, išgirstame ir niekur negirdėtų "lootings by retreating German soldiers in 1944" — pareiškimas, iš kurio dar kartą matyti, kaip dr. M. Gimbutienė nesismulkina savo tvirtinimais).
Skaityti daugiau...
 
R. SKIPIČIO ANTROJI ATSIMINIMŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vt. Vt.   
R. Skipičio pirmoji atsiminimų knyga "Nepriklausomą Lietuvą statant" išėjo 1961. Joje buvo autoriaus atsiminimų nuo grįžimo iš karo tremties Rusijoje į Lietuvą 1918 pavasarį iki 1926 karinio perversmo. Antrojoj knygoj Nepriklausoma Lietuva (Čikaga 1967, 477 psl., kaina 7 dol.) yra atsiminimų nuo 1905 iki 1938. Pats autorius pastebi, kad "abu tomai didele dalimi aprašo tą patį Lietuvos laikotarpį", nors aprašomi įvykiai ir žmonės, išskyrus kai kūnuos atvejus, nėra tie patys.

Antroji  knyga,  nors  pavadinta "Nepriklausoma Lietuva", pradedama Didžiuoju Vilniaus Seimu 1905, o baigiama autoriaus apsilankymu tų Amerikoje 1938. Pats autorius knygos turinio nėra paskirstęs atskiromis dalimis, bet iš turinio aiškėja, kad apie 1/8 knygos skirta karo  tremtinių  lietuvių  politinei veiklai   Rusijoje,   carą   nuvertus, epie  1/10   poperversminei   Lietuvai, apie 1/4 — demokratinės ir poperversminės Lietuvos laimėjimams tautinio susipratimo, administracinio ir teisminio susitvarkymu, ūkinės ir kultūrinės pažangos srityse, apie 1/3 — lietuvių išeivijai ir apie 1/8 — prof. P. Leono ir St. Šilingo apybraižoms.
Skaityti daugiau...
 
LYČIŲ FIZIOLOGIJOS STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Romualdas Kriaučiūnas   
Vien Amerikoje metų bėgyje pasirodo tūkstančiai mokslinių studijų bei veikalų. Tokių knygų paklausa esti ribota, kaip kad ir būna pramatyta. Jos esti specialistų išstudijuojamos, kartais sukritikuojamos, ilgainiui užimdamos savo vietą apdulkėjusių knygų lentynose. Tačiau, jei mokslinė studija liečia lytinius santykius, iš palyginti netolimos praeities jau galima vesti taisyklę, kad tokios knygos paklausa toli prašoks srities specialistų gretas. Tokio pasisekimo susilaukė Havelock Ellis kelių tomų lyčių  psichologijos studija pereito šimtmečio gale, Sigmund Freudo raštai, Alfred Kinsey ir jo kolegų veikalai ir t.t.

Vėliausias indėlis į lytinių studijų vilkstinę yra 1966 pavasarį pasirodžiusi ginekologo W. H. Masters ir psichologės V. E. Johnson knyga Human Sexual Response (Boston: Little Brown and Co., 1966, kaina 11 dol.). Knygos populiarumas, regis, prašoko leidėjų viltis, nes bent pusmetį knyga figūravo dešimties labiausiai perkamų knygų sąraše. Nekyla klausimo, kad knyga buvo skirta specialistams, o ne erotinės literatūros gaudytojams. Nors knyga yra apie lytinį aktą, ji nėra lytiška kasdieninės vartosenos prasme. Autoriai sąmoningai knygos kalbą sumokslino, prikaišiodami eiliniam piliečiui neįkandamos terminologijos atbaidyti smalsuoliams. Autorių negalima būtų kaltinti sensacijų ieškojimu. Ne autoriai, o tema yra kalta už tiražinį pasisekimą.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
25 dol. — Marytė šalinskienė, Woodhaven, N.Y.; 18 dol. — Simas Rutkauskas, Chicago, 111.; 17 dol. — dr. Z. Brinkis, Los Angeles, Calif.; 16 dol. — dr. Jurgis Gimbutas, Boston, Mass.; kun. Kęstutis žemaitis, Cleveland, Ohio; 12 dol. — Alg. Jurkus, Ottawa, Ont. Canada.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai