Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
1918 Vasario 16  ........................................................................................................  49
Algirdas J. Kasulaitis — Valstybingumas politinės emigracijos fone  ..................... 50
Leonardas Andriekus — Eilėraščiai  ......................................................................... 55
Kalpas Uoginius — Kūrėjus-savanorius prisimenant ............................................... 58
Kipras Petrauskas ...................................................................................................... 60
Juozas Brazaitis — Nepriklausomos Lietuvos literatūra ......................................... 62
Paulius Rabikauskas — Gedimino laiškai  ............................................................... 69
Dr. Pr. Skardžius — Dėl kai kurių mūsų tikrinių vardų aiškinimo .......................... 74
Kęstutis Gaidziūnas — Eilėraščiai ............................................................................ 77
žvilgsnis į 1967 metus ................................................................................................. 78

IS MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Kojelis — Lietuvos laisvės kovos metai  ...................................................... 84
Juozas Girnius — Kun. St. Yla — gyvenimo teologas .............................................. 85
S. Makaityte — Įspūdžiai iš studentų suvažiavimo .................................................. 87
Rimvydas Šliažas — Hochhutho drama apie Churchillį ........................................... 88
Mūsų buityje ............................................................................................................... 89

KNYGOS
Andrius Sietynas — Trečioji Pradalgė .....................................................................  91
Alaušius — Iš memuarinių knygų ............................................................................  94
Dr. P. Rėklaitis — Nauji vokiečių pasakojimai iš netolimos Lietuvos
praeities (E. Josephi ir W. Scheu) ............................................................................  95

Skaityti daugiau...
 
1918 VASARIO 16 PDF Spausdinti El. paštas

Minime nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 50 metų, nors daugiau negu amžiaus ketvirtį esame vėl netekę nepriklausomybės. Iš šalies gali atrodyti beprasmiška minėti pralaimėtą laimėjimą. Taip ima atrodyti ir mūsų pačių tiems, kurie savo mąstymą riboja dabartimi ir temato šiandieną.

Be abejo, skaudu, kad taip trumpai mūsų tauta galėjo džiaugtis laisve. Tačiau nieku būdu 1918 Vasario 16 nenuvertina tai, kad taip trumpai truko mūsų nepriklausomybė. Nepaisant jos trumpumo, ji turėjo, gal būt, tiesiog lemiamos reikšmės mūsų tautos istorijoje.
Skaityti daugiau...
 
VALSTYBINGUMAS POLITINES EMIGRACIJOS FONE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS J. KASULAITIS   
1. Politinės emigracijos pobūdis

Valstybingumo tema savyje kaupia daug klausimų. Galima kalbėti apie valstybingumo realizavimą — Lietuvos valstybės atstatymą, apie valstybingumo idėjos sunykimą ir jos atstatymą, apie Lietuvos valstybingumo atstatymo vyksmą — būdus, priemones, metodus. Čia į valstybingumo klausimą bus žvelgiama iš emigracinės būsenos.

Daugelis problemų yra emigracijos jei ne apspręstos, tai labai stipriai sąlygojamos. Ar norime ar ne, emigracinė padėtis yra mūsų būsena. Ji mūsų neišsemia, bet ji yra realus mūsų gyvenimo ir veiklos veiksnys. Emigracinės būsenos pobūdžio tikslesnė samprata įprasmintų mūsų minties, žodžio ir veiksmo sferą. Tai sakau, nes tikiu, kad daugelis emigrantų, sąmoningai ar ne, nesuvokia mūsų gyvenamosios emigracinės būsenos esminio pobūdžio. Emigracijų yra visokių: duoninių, mokslinių, religinių ir kitokių. Jos visos turi savo specifinę charakteristiką, specifinius tikslus ir net būdingą filosofiją. Kokią emigraciją emigrantas pasirenka, tokia jį formuoja, įtakoja ir perkeičia. Duoninis - ekonominis emigrantas į pačią emigraciją ir jos klausimus žiūrės kitaip negu, pvz., religinis emigrantas. Pirmajam sprendžiamuoju veiksniu tarnaus ekonominės - socialinės sąlygos, antrajam religinės laisvės galimybės. Visi kiti veiksniai, tiesa, vaidins tam tikrą vaidmenį, bet tik antraeilį.
Skaityti daugiau...
 
Atsišaukimai PDF Spausdinti El. paštas
Naudodamies laisve ir turėdami pareigą byloti ir veikti už pavergtą savo tautą, privalome Laisvės Kovos metais pasirūpinti, —
1)    kad pavergtuosiuose lietuviuose Lietuvos nepriklausomybės samprotis savo vaiskumu įstengtų praskrosti okupanto brukamąją priklausomumo tamsą, o laisvės kovos ryžtas visada išliktų stingrus, ištvermė priespaudoje kieta ir tikėjimas Lietuvos nepriklausomybe tvirtas;
2)    kad laisvieji lietuviai, bendraudami su pavergtaisiais lietuviais, savo santykiavimą apspręstų tautine drausme, juomi stiprintų nepriklausomybės samprotį, bet vengtų tokių veiksmų, kurie pažeistų nepriklausomos Lietuvos tęstinumą; ir
3)    kad ilgaamžis Lietuvos valstybingumas būtų išryškintas, iškeltas į reikiamą aukštumą ir išgarsintas laisvajame pasaulyje.
Skaityti daugiau...
 
KELIAUJU SU PAVASARIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   

PO TĖVO MIRTIES

Brangūs palaikai sudeginti —
Žirgas, sakalas ir kardas virto pelenais;
Virto pelenais visa karališka didybė,
Karalystė — Užpūsta ugniavietė.

Rūpestingos rankos
Pelenus susėmė,
Žemė - motina juos meiliai priėmė;
Žemė - motina jau tapo begalinė urna
Kankinio karaliaus
Pelenams.
Skaityti daugiau...
 
Kūrejus-savanorius prisimenant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KALPAS UOGINIUS   
Savanorio mintys

Jei kasmet, švęsdami Vasario 16-tąją, pagarbiai minime mūsų kariuomenės kūrėjus - savanorius, tai juo labiau tinka juos prisiminti, minint nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 50 metų sukaktį.

Tai pravartu ir dėl to, kad ir naujųjų ateivių jaunesnioji karta mažai bežino apie mūsų nepriklausomybės kovų laiką, o tuo pačiu ir apie savanorius. Begriaunant "mitus", nebe-paisoma faktų. Pvz., A. Merkelis knygoj "Antanas Smetona" (679 psl.) citavo dr. V. Kavolio žodžius (iš "Santarvės" 1958 Nr. 2), jog "1918 m. savanorius dar reikėjo ir mobilizuoti". Kilusiame ginče ir istorikas dr. J. Jakštas teigė: "savanorių vis dėlto nedaug atsirado, kad vasario 13 jau reikėjo skelbti pirmąją mobilizaciją" (Draugas, 1966 Nr. 254). Iš tikrųjų, skelbiant pirmąjį naujokų šaukimą (ne mobilizaciją!) savanorių kariuomenėje buvo jau per 6000 vyrų. Iš jų jau buvo sudaryti 10 pėstininkų pulkų, 4 artilerijos baterijų, 2 kavalerijos pulkų, aviacijos bataliono ir apskričių komendantūrų branduoliai, be to, sanitarijos, intendantūros tarnybų ir karo mokyklos užuomazga.

Taigi, savanoriai iš tikro padėjo pagrindą mūsų nepriklausomos valstybės kariuomenei. Jų ryžtis išreiškė visos tautos ryžtį išsikovoti laisvę ir Vasario 16-tosios aktą tikrai įkūnyti. Paskelbusi nepriklausomybę, Lietuvos taryba visai nebuvo tikra, ar Vasario 16-tosios aktas taps nepriklausomos Lietuvos teisiniu pagrindu. Ištartas žodis atitiko lietuvių tautos valią bei siekimus, bet liko klausimas, ar bus įmanoma juos realizuoti. Tai priklausė dar nuo daugelio veiksnių, kurie galėjo jį pakeisti ar visai panaikinti. Kad su Vasario 16-tosios aktu taip neatsitiko ir kad jis tapo istoriniu nutarimu, daug nulėmė savanoriai.
Skaityti daugiau...
 
KIPRAS PETRAUSKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Kipro Petrausko (1885. XI. 22 - 1968.I.17) žemiškieji palaikai jau ilsisi Vilniaus Rasų kalnely, bet mūsų tautos istorijoj jo palikimas yra neužmirštamas. Ir tėvynėje, ir čia lygiai nuoširdžiai gedime mūsų tautos didžiojo dainininko. Tariant jo bendradarbio A.  Sodeikos  žodžiais,

"Kipras Petrauskas — ištisa mūsų muzikinės kultūros epocha. Be jo mes tiesiog negalime įsivaizduoti mūsų operos meno kelio".

Savo dainininko karjerą Kipras Petrauskas pradėjo carinėj Rusijoj (1911 Petrapilio Marijos teatre) ir baigė vėl rusų bolševikų okupuotoj Lietuvoj. Tačiau visa kūrybine jėga savo talentą jis išplėtojo nepriklausomybės metais. Mūsų operoj Kipras Petrauskas viešpatavo be konkurencijos. Bet šis viešpatavimas ne gožė kitas mūsų operos pajėgas, o sudarė joms atramą. Savo lygiu Kipras Petrauskas ir visą mūsų operą kėlė aukštyn, ir užkariavo jai mūsų visuomenę. Tikrai jį galima vadinti mūsų operos kūrėju.
Skaityti daugiau...
 
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   
Literatūros stebėtojo žvilgsnis atgalios: Keliai ir keleiviai nepriklausomoje žemėje

Nepriklausomybės atgavimas nebuvo riba, nuo kurios literatūrinis gyvenimas būtų tuojau pasikeitęs. Pasikeisti galėjo tik pamažu — naujose sąlygose išaugant naujiems žmonėms su naujais literatūriniais siekimais.
Nepriklausomos Lietuvos literatūroje pilnai pasireiškė trys rašytojų generacijos: (a) Maironio, Vaižganto . . ., (b) Sruogos, Putino, Krėvės, Vienuolio . . ., (c) Miškinio, Aisčio, Brazdžionio, Grušo . . . Per pirmą nepriklausomos valstybės dešimtmetį vyravo pirmos ir antros generacijos rašytojai, per antrą — antros ir trečios, o taip pat augo jau ketvirta generacija (Mačernis, Bradūnas, Nagys, Nyka-Niliūnas, Mazalaitė, Baronas . . .), kuri iškils jau pokario metais.

I. Pirmoji generacija

1.    Literatūriniai siekimai. — Maironio generacijos rašytojai savo literatūrines pažiūras buvo susidarę tautinio atgimimo metu, prieš spaudos atgavimą. Jiems literatūra turėjo visuomeninį - patriotinį uždavinį: prašnekti į lietuvių tautą, pažadinti joje meilę savo kraštui ir žmonėms, sukelti veržimąsi į mokslą, kultūrą, žmoniškumą, lietuvių vienybę. Su tokiais siekimais suaugusi ir su jais pasireiškusi savo kūryboje spaudos draudimo metu, ši generacija ir nepriklausomoje Lietuvoje nepakeitė savo kūrybinio veido.
Skaityti daugiau...
 
GEDIMINO LAIŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS   
Tokia antrašte Lietuvoje prieš metus pasirodė knyga, kuri domina ne tik mūsų praeities tyrinėtojus, bet ir kiekvieną lietuvi, kuriam brangi savoji tauta, jos žmonės, jos valdovai, nors jie būtų gyvenę ir prieš daug šimtmečių. Tuoj pat verta pabrėžti, kad tai kruopštus, dailus ir, galima sakyti, išradingai originalus istorinių šaltinių leidinys. Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietijoje, leidžiant knygas, dažnai jų apipavidalinimui buvo neskiriama didesnio rūpesčio. Bet lietuvio savigarbos jausmas neleido jam tūnoti apkiautusiam po okupantų primestais neestetiškais šablonais; jis pradėjo, kad ir nedrąsiai, ieškoti savitos išraiškos. Pastarajame dešimtmetyje nemažas skaičius Lietuvoje leistų knygų ėmė tolti nuo rusiškųjų šablonų, taip kad kai kuriomis tikrai gali visi pasigėrėti. Pavyzdžiui, paminėsiu bent vieną: Irenos Kostkevičiūtės "Vincas Svirskis" (1966). Ir pats formatas, ir viršelis, ir spausdinimas, ir iliustracijos bei jų per visą knygą išdėstymas įdomūs, patrauklūs, naujoviški, gabaus dail. Rimt. Gibavičiaus paruošti.
Skaityti daugiau...
 
Aloyzas Stasiulevičius - paveikslai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aloyzas Stasiulevičius   

Aloyzas Stasiulevičius yra vienas iš ryškesnių Lietuvos naujosios kartos dailininkų. Gimė 1931 ir baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą 1956. Daugiausia reiškiasi peizažo srityje. Jo kūrybos pagrindinė tema yra Lietuvos amžinosios sostinės Vilniaus architektūra.
Skaityti daugiau...
 
DĖL KAI KURIŲ MŪSŲ TIKRINIU VARDU AIŠKINIMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. P. SKARDŽIUS   
Lig šiol mūsų tikriniai vardai, ypač vietovardžiai ir vandenvardžiai, nuosekliau ir sistemingiau beveik netyrinėti. K. Būga savo darbuose tai tik iš dalies tėra palietęs, bet jų darybos ir kilmės ištisai nėra nagrinėjęs; to vėliau ir kiti nėra darę. Taip pat vis dar neturime ir pilno mokslinio tikrinių vardų žodyno. 1963 pasirodęs "Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas" yra pirmas rimtesnis šios srities žygis, bet jis dar nėra ganėtinas: būdamas iš dalies praktinis, normuojamas darbas, jis duoda tik ribotą vardų skaičių, ir daugelio dalykų jame visai nerandame. Pastaruoju laiku (1966) A. Vanagas yra parašęs savo kandidatinę disertaciją "Lietuvos TSR upių vardų daryba", bet šis darbas dar vis tebėra taisomas, papildomas ir tuo tarpu dar nespausdinamas. Todėl nenuostabu, kad tiek mums patiems, tiek kitataučiams, rašantiems apie mūsų kalbos onomastikos ar hidronimikos dalykus, tenka susidurti su įvairių įvairiausiomis sunkenybėmis, kurių vieną kitą čia noriu iškelti aikštėn.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS GAIDŽIŪNAS   
RUDUO

Lapai nukrito — vargšas medis.
Vakar buvo gražus;
Šiandien tik paprastas

LIKIMAS

Taip jau turi būti —
Gimei kalbėti šia kalba,
Gimei šiai tautai,

Kaip kiti prieš tave
Gimė žengti procesijoje
Sinagogon, giedodami.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į 1967 METUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Teatras

Pereitų metų teatriniame gyvenime kaip dramaturgas vyravo A. Landsbergis. Jo "Penkis stulpus" Los Angeles pastatė režisierė D. Mackialienė. Vienaveiksmė "Barzda" suvaidinta Čikagoj (režisavo A. Dikinis) ir New Yorke (režisavo V. Valiukas). Vienaveiksmis "Sudiev, mano karaliau" (išspausdintas pereitais metais mūsų žurnalo gegužės numery) suvaidintas Čikagoj (režisavo B. Pūkelevičiūtė) ir Bostone (režisavo B. Kerbelienė) K. Ostrausko vienaveiksmę "Pypkę" New Yorke pastatė D. Juknevičiūtė. Iš rankraščio Los Angeles pirmą kartą suvaidinta J. Gliaudos trijų veiksmų drama "M. K. Čiurlionis" (režisavo D. Mackialienė).

Bostono dramos sambūris, vadovaujamas Gustaičių, pernai pastatė P. Vaičiūno "Nuodėmingą angelą" ir su juo gastroliavo Filadelfijoj, Elizabethe, New Yorke ir Waterbury.

Čikagos scenos mylėtojų sąjunga pastatė aukščiau minėtus A. Landsbergio vienaveiksmius. Be K. Almeno išblėsus Antrojo Kaimo kolektyvui, D. Lapinskas su A. Giedraičiu "teatre Avantgarde" vardu pastatė tris vienaveiksmius (A. de Saint Exupery, J. C. van Itallie ir L. Ferlinghetti). Šauliai dramos mėgėjai suvaidino Žemaitės komediją "Trys mylimos" (režisavo A. Brinką).
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS METAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   

1967 spalio 21-22 Vašingtone įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties konferencija, kuri pademonstravo pačią didžiausią iki šiol parodytą tradicinių laisvinimo veiksnių vienybę. Be nuolatinių laisvinimo veiksnių klubo narių — Vliko, Bendruomenės, Alto ir Lietuvos Laisvės Komiteto — šioje konferencijoje lygiateisiais nariais dalyvavo Lietuvos diplomatinės bei konsularinės tarnybos atstovai ir kai kurių laikraščių ir žurnalų redaktoriai. Konferencijoje priimtas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties manifestas, pasirašytas visų veiksnių atstovų, 1968-sius metus skelbia Lietuvos laisvės kovos metais.

Reikšmingiausia šio manifesto pastraipa, be kurios visas manifestas, o gal ir pati konferencija, netektų prasmės, yra ši: "Nors Lietuvos laisvės kova eina nuo pat pirmųjų sovietinės okupacijos dienų, Lietuvos laisvės kovos metai turi ypatingai suveiksminti visų laisvųjų lietuvių jėgas Vasario Šešioliktosios Akto galiai atstatyti. Lietuvių tautos laisvės kova prieš caristinės Rusijos priespaudą buvo vainikuota Vasario šešioliktosios Aktu.  Lietuvių  tautos  sutelktinės jėgos prieš sovietinės Rusijos okupaciją laimės Lietuvai Vasario Šešioliktosios Akto galios atstatymą".
Skaityti daugiau...
 
KUN. STASYS YLA —GYVENIMO TEOLOGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Kun. St. Yla
Nuotr. V. Valaičio

Pereitą mėnesį, sausio 5, į šešiasdešimtinius sukaktuvininkus įsirikiavo ir kun. Stasys Yla. Netenka jo lyg iš užmiršties ar nežinios "iškasti", nes niekada jis ir nebuvo nei "pasislėpęs", nei užmirštas. Visi laiką jis veikliai reiškiasi mūsų tarpe ir dėl to yra pažįstamas visų, kurie tik patys nėra iš mūsų gyvenimo pasitraukę. Bet dera šia datine proga bent trumpai mesti žvilgsnį į jo atliktus darbus ir juos įvertinti.

Kun. St. Ylos biografiniai duomenys yra gana paprasti. Rytų aukštaitis — gimė Luciūnų k., Kurklių vis., Ukmergės aps. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje (1920 -25) ir Kauno kunigų seminarijoj (1925-32). Kunigu įšventintas 1932, pora metų mokytojavo Kaune, drauge Vytauto D. universitete studijavo pedagogiką bei psichologiją ir įsigijo teologijos licenciato laipsnį. 1935 buvo pakviestas teologijos-filosofijos fakultete dėstyti pastoralinę teologiją (vyr. asistento titulu). Pirmąjį bolševikmetį praleidęs Vokietijoj (Berlyne), vėl grįžo į akademinį darbą (katedros vedėjas adjunkto titulu). Tačiau neilgam — 1943 kovo mėn. buvo nacių areštuotas ir išgabentas į Stutt-hofo kacetą. Laimingai gyvas išlikęs, Vokietijoj 1946-50 dirbo Lietuvių tautinėj delegatūroj. Gi 1950 atvyko į JAV ir nuo to laiko yra Putnamo seserų vienuolyno kapelionas.
Skaityti daugiau...
 
ĮSPŪDŽIAI IŠ STUDENTŲ SUVAŽIAVIMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Makaitytė   
Į šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimą (1967 gruodžio 29-31 Baltimorėje) atvyko beveik 200 studentų iš JAV ir Kanados. Tai nemažas skaičius, atsižvelgus į įvairias studentų finansines ir geografines aplinkybes. Bet iš šių 200 oficialiai užsiregistravo ir susimokėjo nario mokestį mažiau negu 90. Dar menkesnis vaizdas gaunasi apskaičiavus, kiek studentų dalyvavo paskaitose bei diskusijų būreliuose. Į kai kurias diskusijas atvyko vos 15 studentų, o Jeigu į pagrindines paskaitas atvykdavo 20-30, buvo gerai. Gausiau studentų dalyvavo tik uždaromajame simpoziume ir susirinkime, žinoma, čia nieko nuostabaus. Dauguma studentų, ypač jaunesnio amžiaus, atvažiavo į Baltimo-rę visų pirma pasilinksminti, ir turime džiaugtis, kad jie dar nori su lietuviais linksmintis. Tur būt, jei pažvelgtumėme į vyresniosios kartos organizacijas bei lietuvių bendruomenę apskritai, ne-rastumėme didesnio nuošimčio sąmoningai pasišventusių lietuviškam darbui, kaip šiame studentų BU važiavime. Visos organizacijos turi aktyvistų branduolį ir daug gausesnį skaičių mažiau aktyvių ar visai neaktyvių narių.
Skaityti daugiau...
 
HOCHHUTHO DRAMA APIE CHURCHILLĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Rimvydas Šliažas   
1966 nr. 6 buvome informavę apie R. Hochhutho pjesę, teisusią Pijų XII. šiame numery informuojame apie naują jo dramą, kaltinančią Churchillį. Įdomu pastebėti: kai autorius juodino popiežių, jo pjese buvo plačiai visame pasauly garsinama; dabar, kai naujoj savo dramoj autorius atsikreipė prieš Churchillį, nebešokama autoriaus sveikinti už "moralinį jautrumą". — Red.

Berlyne įvyko Rolf Hochhutho naujos dramos Soldaten (Kareiviai) premjera. Autorius pagarsėjo 1963 m. savo pjese "Stellvertreter" (Vietininkas), kuri kaltino Pijų XII pasyvumu dėl nacių II pasaulinio karo metu vykdyto žydų žudymo. Ginče, kuris vyko dėl pjesės meninį vertinimą nustelbė polemika, ar Hochhuth turėjo teisę tokį kaltinimą mesti popiežiui. Atrodo, panašus likimas atsitiks ir su jo nauju kūriniu. Vėl Hochhuth tyrinėjo daugybę dokumentų ir surengė teismą kitai istorinei asmenybei. Churchillis Hochhu-huthui tapo dramatiškai įdomia asmenybe tuo, kad jis, kaip ir popiežius, turėjo progą pasirinkti tarp gėrio ir blogio ir pasirinko blogį — Vokietijos miestų civilinių gyventojų bombardavimą ir lenkų generolo Sikorskio nužudymą.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Vasario 16 jos jubiliejiniais 50 metais visose kolonijose paminėta su ypatingu rūpesčiu ir iškilmingumu. Daugely minėjimų kalbėjo žymūs amerikiečių asmenys. Visur rūpintasi turtingesne menine programa. Daug kur pavyko iš radijo ir televizijos stočių gauti laiko atitinkamoms programoms. JAV atstovų rūmuose ir senate atitinkamas minėjimas vyko 11.20. Atstovų rūmuose tą dieną maldą atkalbėjo vysk. V. Brizgys, senate — evangelikų kun. A. Trakis.
—    Lietuvos atstovu Londone chargé d'affaires titulu pripažintas Vincas Balickas (g. 1904). Nuo 1938 jis buvo Lietuvos pasiuntinybes Londone patarėjas.

—Ateitininkų sendraugių sąjunga, minėdama nepriklausomos Lietuvos atstatymo 50-sius metus, į-steigė Ateitininkų Šalkauskio vardo kūrybos premiją, ši premija bus skiriama už kūrybinę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Pirmoji premija paskirta dr. J. Girniui ir įteikta per Čikagoj 1.7 vykusį jo knygos "Idealas ir laikas" simpoziumą (modera-vo prof. dr. V. Vardys, dalyvavo A.T. Antanaitis, St. Rudys, R. Saka-dolskis ir dr. K. Skrupskelis). Premijos (1500 dol.) mecenatai — ateitininkai gydytojai K. Ambrozaitis, P. Kisielius, A. Lipskis, A. Razma, Br. Valadka ir P. žemaitis. Premiją įteikė ateitininkų sendraugių centro pirmininkas J. Baužys.
Skaityti daugiau...
 
TREČIOJI PRADALGĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Sietynas   

šią recenziją norisi pradėti Pradalgės (Trečioji pradalgė. Literatūros metraštis. Redagavo K. Barėnas. Nidos knygų klubo leidinys Nr. 62, 1966, faktiškai 1967, 416 psl.) redaktoriaus Kazimiero Barėno pagyrimu už tiesiog herojišką savo užsibrėžto tikslo — pastoviai leisti literatūros metraštį — vykdymą. Trys metai, atsimenant, kad tokio pobūdžio leidiniai miršta jauni, — impozantiškas amžius. Tokio leidinio redagavimas — kaip mirtinai sergančio ligonio slaugymas: beviltiška kantrybės ir pasišventimo kova su nuolatos tykančia mirtimi. Deja, tuo mūsų komplimentai ir baigiasi, nes čia pat tenka pastebėti, kad šiuo atveju Ištesėjimo kiekviena kaina dorybė tampa gerokai dviprasmiška ir galioja tik kiekybiškai, t. y. medžiagos 400 su viršum puslapių knygai surinkimo prasme. Mūsų galva, ne toks skrupulingas kiekybini ištesėjimas, kitaip sakant, didesnė atranka būtų neabejotinai ISėjusi į naudą metraščiui. Storas tai storas, bet kas iš to? Balastas visuomet pasilieka balastas. Dėl to šis metraštis gerokai primena XIX a. Amerikos pasienio miestų vienaaukštį namą su dviejų aukštų fasadine siena. Užvertus paskutinį trečiosios "Pradalgės" puslapį, lieka  keistai nejaukus įspūdis — kaip po senos primadonos koncerto. Didesnė pusė metraštyje telpančių dalykų pernelyg dvelkia mirusia praeitim ir nebegalioja šiandien. Nejaukumą dar pagilina faktas, jog daug kas čia negalioja šiandien dėl to, kad niekuomet realiai negaliojo.
Skaityti daugiau...
 
IŠ MEMUARINIŲ KNYGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
7.
Kito pobūdžio yra Jono Budrio atsiminimai Kontržvalgyba Lietuvoje (Darbininko leidinys 1967, 223 psl.). Autorius — prieš trejetą metų miręs ilgametis Lietuvos generalinis konsulas New Yorke. Kadangi jam buvo tekę per I pasaulinį karą eiti aukštas pareigas rusų kariuomenės žvalgyboje, tai, grįžęs tėvynėn, jis ir Lietuvoj buvo į-trauktas į tos pat rūšies tarnybą. Būtent, nuo 1921 metų vasaros ligi Klaipėdos sukilimo, kurio jis buvo vadas, autorius vadovavo Lietuvos generalinio štabo kontržvalgybai. To meto įdomesnė tarnybinė patirtis ir sudaro šiuos atsiminimus.

Tematiškai pačioj antraštėj apsiribojęs, autorius griežtai ir laikosi užsibrėžto uždavinio pavaizduoti neseniai nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos valstybės budėjimą prieš juos priešų pogrindinį rausi-mąsi. Niekur autorius nesileidžia į pašalinius ar šiaip asmeniškus nukrypimus, visur dalykiškai laikosi pasirinktos temos. Tai atitinka ir pats autoriaus stilius — objektyviai ramus, blaivus ir tiesus, be pretenzijų ir puošmenų, tik protarpiais švelnios ironijos nuspalvinamas.
Skaityti daugiau...
 
NAUJI VOKIEČIŲ PASAKOJIMAI IŠ NETOLIMOS LIETUVOS PRAEITIES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
(Elizabeth Josephi ir Werner Scheu)

Šalia okupacinių jėgų proteguojamosios novatoriškos literatūros Vokietijoje pasirodo grožinių knygų, kurios tęsia vokiečių pasakojimo meno tradiciją. Jei vokiečių novatoriai daugiau vertinami užsienyje, ypač JAV, tai pačioje Vokietijoje jie eilinio skaitančiojo piliečio nemėgiami kaip primesti ir kaip sunkiai estetiškai suprantami. Novatoriškas pasakojimas pasižymi subjektyvumu, šmeižiančia politine agitacija, išgalvotomis konstrukcijomis ir pornografija, kaip paskutine priemone privilioti skaitytojui. Priešingai, tradicinės literatūros veikalams būdingas objektyvumas, autobiografinis fonas, tikrai išgyventų įvykių ir vaizdų autentiškumas ir istorinio vyksmo išryškinimas. Nežiūrint dirbtinės reklamos už novatoriškumą, Vokietijoje dar vis mielai skaitomi romanai autorių, taip pat kilusių iš Pabaltijo, Latvijos ir Estijos (Ber-gengruen, Monika Hunnius, Ed-zard Schaper ir kt.): šiems artimi keli autoriai, parašę pasakojimų ir iš Lietuvos praeities. Lietuvos tyrinėtojų dėmesio tikrai nusipelno du romanai, kurie aprašo gyvenimą Žemaitijoje mūsų amžiaus pirmoje pusėje.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
ROMOS KATALIKŲ MIŠIOLAS. Paruošė Lietuvių liturgine komisija. Išleido tėvai jėzuitai. Spausdino Lietuvių Enciklopedijos spaustuve Bostone 1967. Vinjetes K. Veselkos. 1024 psl., kaina (pagal skelbimus spaudoj) 8 dol. Be visų metų mišių teksto, dar duotos dažniausios maldos ir giesmes (975-1017). Gero plono popieriaus, švaraus spaudos darbo leidinys. Rekomenduotinas įsigyti ir visiems tikintiesiems pasauliečiams.

R. Skipitis: NEPRIKLAUSOMA LIETUVA. Atsiminimai (II tomas). Išleido autorius, draugų paremtas, Čikagoj 1967. Kietais viršeliais, 480 psl., kaina 7 dol. Knygos recenzija buvo praeitame numeryje.

Sesuo   Marija  Jurgita   Saulaitytė: KAI MES NUTYLAM. Eilėraščiai. Išleido Press Immaculata, Putnam, Conn., 1967. Viršelis Uosio Juodvalkio. 88 psl., kaina nepažymėta.

Kazys Almenas: GYVENIMAS TAI KEKĖ VYŠNIŲ. Noveles. Išleido A. Mackaus vardo knygų leidimo fondas Čikagoj 1967. Aplankas B. Bulotaitės. 216 psl., kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR "AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
J. A. Sadūnas, Downey, Calif.; Ant. Ivaška, Monroe, Conn.; I. Ruseckienė, Wethersfield, Conn.; Jonas Juodvalkis, M. Kvedaras, Julius Pakalka K Petrylaitė, J. Starkus, M.D., Balys Vitkus, Jonas žadeikis, Chicago, 111. ' Zenonas Ašoklis, Cicero, 111.; Pranas Mačiulis, Baltimore, Md.; dr. Ed. Kaminskas, J. Rašys, Cambridge, Mass.; R. M. Veitas, Quincy, Mass.; Aldona Leščinskienė' Ig. Skirgaudas, Detroit, Mich.; P. žemaitis, M.D., Plymouth, Mich - St Petrauskas, M.D., J. Strimaitis, Elizabeth, N.J.; J. Melynis, Kearny, N.J.'- kun dr A. Norius, kun. dr. Paškus, kun. A. Račkauskas, Jurgis Savaitis, Brooklyn N.Y.; J. Liaukus, Woodhaven, N.Y.; kun. Vacys Sirka, Bolton Landing N Y • Vyt. Kamantas, Willowick, Ohio; Irena Ehlers, Toronto, Ont.; J.Laimikis, Pont-Viau, Que., Canada
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai