Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 7 rugsėjis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Rapolas Krasauskas — Istorikas Zenonas Ivinskis .................................... 289
Petras Pilka — Iliuzija (eil.) ........................................................................... 298
Dr. P. Rėklaitis — Lietuvos gyventojų tipai XVI a. grafikoje ..................... 301
Viktorija Skrupskelyte — Al. Barono kūryba .............................................. 308
Antanas Paškus — John Dewey—"progresyvios mokyklos" filosofas ..... 312
Pr. D. Girdžius — Dies illa ............................................................................ 318

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Laisves ilgesys ir nuobodulys ......................................................................... 321
Dr. S. A. Balkis — St. Lozoraičiui 70 metų ..................................................  322
Jeronimas Ignatonis — Mokykla tautinio auklėjimo eigoje .......................  323
Vytautas Ignas — Skulptorė Elena Kepalaitė .............................................  325
D. Bielskus — Pelenai ir gyvas kraujas (Lietuvos lit. plokštelės) ............... 326
A. Z. — Pabaltiečių savaitė Australijoje .......................................................  327
Ž. — Vasaros lietuviškasis sambrūzdis ......................................................... 327
Mūsų buityje ................................................................................................... 330

KNYGOS
K. Skr. — Vyčino filosofinė studija ..............................................................  333
J. Tininis — Augustaitytės lituanistinė disertacija  ...................................... 334
Lile Tumosaite-Gražuliene — Trijų moterų poezijos knygos (L. Su-
tema, St. Šakytė ir O. B. Audronė)  ............................................................... 335

Skaityti daugiau...
 
ISTORIKAS ZENONAS IVINSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RAPOLAS KRASAUSKAS   

Pagrindinis istoriko rūpestis visada turi būti susekti tiesą (Z. Ivinskis)

Kiekviena tauta savo praeityje slepia neaprėpiamus kiekius vertybių. Amžių klodai yra pridengę jos kilmę, augimą ir brendimą, jos žygius, jos šviesius ir tragiškus įvykius, jos medžiaginės ir dvasinės kultūros raidą, tradicijas ir įvairiopus kartų palikimus. Tautos praeityje tarsi žemės gelmėse, glūdinčias vertybes reikia atrasti, iškasti, išgryninti, įvertinti ir perduoti naujoms kartoms, naujiems šimtmečiams. Tai atlikti imasi istorikai. Vieną jų — Zenoną Ivinskį, mūsų laikotarpio žymiausią istoriką, švenčiantį savo amžiaus 60 metų sukaktį, čia ir norime paminėti.

Iš Žemaitijos gilumos

Gimė jis 1908 gegužės 25 erdvioj Juozapo ir Aurelijos Bražinskaitės Ivinskiu sodyboj, Kaušėnų k., ant Babrungo kranto. Dar gerokai prieš I pas. karą įsikūrė ten Ivinskiai 49 ha ūkyje, pirktame iš vieno' nusigyvenusio rusų dvarininko. Ūkio laukus iš vienos pusės skalavo sraunusis Babrungas, plukdinęs savo vandenį iš Platelių ežero ir sukęs bent 14 malūnų. Jauniems Ivinskiukams buvo idealios sąlygos maudymuisi ir žuvavimui. Už kelių kilometrų buvo ir Minija su savo garsiuoju Gandingos piliakalniu, kurį ir vėliau, jau būdamas Kaune docentu, Z. Ivinskis, parvykęs į tėviškę, mėgdavo lankyti. Ir piliakalnis, ir netoliese lokalizuota Gandingos pilies vieta bylojo lankančiajam gilia praeitimi. Tokių apsilankymų metu vykdavo į-domūs susitikimai ir pasidalijimai įspūdžiais su plungiškiu kraštotyrininku L. Kumšlyčiu, parašiusiu ir 1933 išspausdinusiu studijėlę "Gandingos senovės liekanos".
Skaityti daugiau...
 
Iliuzija (ištrauka) Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRAS PILKA   
Melsvai pilkas debesėlis
Plūduriavo vakaruos,
O jo drebantis šešėlis
Skendo perlų ežeruos.

Ir taip būtų sau kabėjęs
Visą naktį ant dangaus,
Bet laukuos pabudo vėjas
Nuo svirpimo įstabaus.

Žiba oras lyg stiklinis.
Toks vaiskus ir trapus.
Rodos, ims ir sidabrinis
Virpesys čia pat suduš.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvos gyventojų tipai XVI a. grafikoje: Adelhauser - Heldt - Vecellio PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS (VOKIETIJA)   
Renesansas, sukėlęs Europoje susidomėjimą pasaulio ir žmogaus išorine išvaizda, paskatino XVI a. būvyje atsiradimą piešinių, kurie dokumentuoja savo krašto įvairių luomų ir profesijų bei svetimų ir tolimųjų kraštų gyventojų tipus, jų drabužius, ginklus, išvaizdą ir laikyseną. Todėl tokie kostiuminiai piešiniai buvo vis dažniau reprodukuojami raižiniais grafikoje. Nuo XVI a. vidurio iš šio pobūdžio raižinių pradedamos sudaryti pilnos kostiuminių figūrų knygos. Tokiose aplinkybėse XVI a. Vakarų Europoje atsirado ir Lietuvos gyventojų tipų atvaizdavimai.1

Vienas iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyventojų tipų vaizduotojas buvo Hans Adelhauser. Apie jo biografiją neturime žinių. Nūrnbergo raižytojas Mathias Zündt 1568 pagal Adelhauserio piešinį išraižė labai didelio formato Gardino miesto vaizdą: VERA DE-SIGNATIO IN LITTAVIA GRODNAE arba vokiškai "Ware abconterfectung der Stadt Grod-nae in der Littaw". Raižinyje duotas ne vien pats seniausias Gardino miesto vaizdas, su jo gotiškąja Vytauto pilimi, graikų ir lotynų bažnyčiomis, tiltu per Nemuną, bet ir konkretus istorinis įvykis — Lenkijos - Lietuvos seiman atvykusios užsienio delegacijos, jas pasitinkančios bajorų ir karių grupės kartu su būriais vietinių gyventojų — didelis skaičius atskirų figūrų; daugeliui detalių pridėta paaiškinimai lotynų ir vokiečių kalbomis. Dideliame kartuše viršuj dešinėj aiškiai fraktūra ir to laiko rašyba įrašyta: "Wie es den alhie abgezeychnet geschehen in Julio anno 1567. Ertslich durch Hansen Adelhauser abconterfect hernach durch Mattheu Zünten bürgern zu Nürnberg in diss werck gebracht worden. Anno 1568" (pav. 1).
Skaityti daugiau...
 
AL. BARONO KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORIJA SKRUPSKELYTĖ   
Aloyzo Barono kūryba, pradedant pirmuoju Žvaigždžių ir vėjų (1951) novelių rinkiniu ir baigiant paskutiniais romanais Trečioji moteris (1966) ir Pavasario lietus (1968), atskleidžia įdomią įtampą tarp autoriaus natūralaus talento ir jo sąmoningai pasirinktų siužetų. Barono vaizduotė yra plastinė ir statinė, stipriai susijusi su regimojo pasaulio daiktais, kurie nuolat traukia, tiesiog užburia ir prirakina jo žvilgsnį. Regėti jam yra natūralu, miela. Iš antros pusės, Baroną žavi mintys, abstrakčios sąvokos, žmogaus dvasinio gyvenimo linijos ir ypatingai jo etiniai svyravimai, kuriuos galima parodyti tiktai laiko perspektyvoje. Jei Baronas sektų vaizduotę, jis, gal būt, rašytų poeziją ir susidurtų su tematikos problema. Pradžioje pabandęs eilėraščio žanrą, jis greitai perėjo prozon ir nuo 1951 metų atspausdino visą eilę novelių, legendų ir romanų. Jie liudija autoriaus pastangą tobulėti dinamiškojo elemento, veiksmo ir personažų valdyme, palenkti savo lakią, plastinę vaizduotę taip, kad jos siūlomi vaizdai, įsilieję į bendrąją veikalo liniją, ryškindami personažus ir tęsdami veiksmą, kalbėtų apie žmogaus vidinę būseną. Kiek ši pastanga Baronui pavyksta?
Skaityti daugiau...
 
JOHN DEWEY —"PROGRESYVIOS MOKYKLOS" FILOSOFAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
God help the world when He lets loose a bad thinker — Carlyle

Jau per 15 metų praslinkus nuo Dewey mirties, vis dar nesutariama, ar dėkoti Dangui už šį minties genijų ar prašyti pagalbos kovoje prieš jo idėjas. Dewey garbintojai ir šiandien jį vadina Amerikos Aristoteliu filosofijoje, Koperniku pedagogikoje, Lincolnu demokratijoje. Priešininkai lygina jį su Atila prie mokyklos vartų, Marksu ar Nietzsche, bandžiusiu palaidoti Dievą. Tačiau visi, Dewey sekėjai ir oponentai, pripažįsta jį jėga, su kuria reikia skaitytis; vadu, kuriam privalu nusilenkti arba pasipriešinti; mokytoju, kurį turime priimti arba atremti. Žodžiu, sutinkama, kad Šiaurės Amerikos filosofas paliko gilius pėdsakus šio krašto mokyklų struktūroje ir gyvenime. Norint bešališkiau įvertinti Dewey įtaką minėtose srityse, būtina suprasti bent pagrindinius jo filosofijos elementus biografinio konteksto šviesoje.

1. Biografiniai bruožai

John Dewey gimė 1859 daržovių pardavėjo šeimoje. Tie 1859 metai anglosaksų istorikų yra vadinami annus propheticus, arba annus fecun-dus. Tais metais Marksas išleido "Politinės ekonomikos kritiką", o J. S. Mill — "Apie laisvę". Tais metais pasaulio šviesą išvydo ir Darwino "Rūšių kilmė", pateikusi vieną iš pamatinių Dewey filosofijos prielaidų. Tais metais gimė ir "progresyvinės mokyklos" kūrėjas.
Skaityti daugiau...
 
Dies illa PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. D. Girdžius   

BR. MURINAS   Poilsis

VIENRAGIS:
Ateikite, pacifistai, badautojai, susideginto-jai! Ateikite, visi, kurie tikite.
BONHOMME:
Oh! Miserere.
VIENRAGIS:
Ateikite,  mulkiai, ištikimi meilužiai, užsitarnavę masochistai! BONHOMME:
Oh! Miserere.
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖS ILGESYS IR NUOBODULYS PDF Spausdinti El. paštas

Ateities istoriką 1968 metų vasara domins savo įvykių prieštaringa Įtampa: ir Rytuose išbundančiu laisvės ilgesiu, ir Vakarų bodėji-musi laisve.

Nėra nuostabu, kad Sovietų Sąjunga taip pasielgė su Čekoslovakija. Nors tam tikras laisvėjimas ir vyksta sovietuose, jis plaukia ne iš partijos, o jos nepaisant. Tai rodo rašytojų ir kitų intelektualų nutildymo bandymai. Stalinizmas tebėra gyvas. Tik pačiuose žmonėse laisvės ilgesys ima nustelbti baimę, kuri anksčiau visus buvo sukausčiusi. Savo ruožtu pati partija ima baimintis, kad ir pačioj Sovietų Sąjungoj laisvės ilgesys nesukrėstų jos režimo, ši baimė pasiuntė sovietų tankus į Čekoslovakiją.

Sovietų žygis nebuvo naujiena — jis atitiko stalininį machiavelizmą. Kaip TASSas skelbė, visi sovietų veiksmai buvo "skirti taikos tikslams", nes pačių čekoslovakų "partiniai ir valstybės veikėjai kreipėsi ... prašydami suteikti broliškai čekoslovakų tautai neatidėliojamą pagalbą'".
Skaityti daugiau...
 
STASIUI LOZORAIČIUI, LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFUI, 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. S. A. Bačkis   
Lietuvos advokatų taryba 1937 Kaune yra pastačiusi antkapį-pa-minklą pirmajam lietuviui advokatui, varpininkui Motiejui Lozoraičiui, mirusiam 1907 su velionio žodžių įrašu: "Ir prasčiokai yra žmonės".

Sukaktuvininkas Stasys Lozoraitis — sūnus Motiejaus ir Marijonos (Jaroševičiūtės) Lozoraičių — gimė 1898 rugsėjo 5 Kaune. Lietuvos valstybės tarnyboje jis yra nuo 1918 ir nuo 1923.IV.1 buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybėn Berlyne, vėliau Vatikane. Užsienio reikalų ministerijos politikos dep-to direktorium jis buvo paskirtas 1932. IX.l. Nuo 1934.VI.12 ligi 1938.XII.5 S. Lozoraitis buvo Lietuvos užsienio reikalų ministru. 1939.11.15 jis buvo paskirtas Lietuvos nepaprastu pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Italijoje.  Romoje  ir pasiliko ligšiol.

Kada 1940 Lietuvai grėsė pavojus, S. Lozoraitis buvo paskirtas J. Urbšio 1940.VI.2 telegrama — Lietuvos Diplomatijos šefu su dviem pavaduotojais — P. Klimu ir dr. J. šauliu. Tas pareigas S. Lozoraitis ir dabar eina. Tik karo metu, nuo 1942 pradžios ligi 1945.XI.15 tose pareigose jį pavadavo dr. J. šaulys.
Skaityti daugiau...
 
MOKYKLA TAUTINIO AUKLĖJIMO EIGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jeronimas Ignatonis   
Kalbant apie jaunuomenės tautinį auklėjimą, visų dėmesys krypsta į mokyklą, lyg jai tektų visas tautinio auklėjimo uždavinys ir atsakomybė. Kokia jos vieta tarp tautinio auklėjimo veiksnių?

Lituanistinė mokykla, kurią atkū-rėme šiame krašte, yra vargo mokykla: netenka kalbėti apie savas jos patalpas ar apie nuolatinius ir pastovius mokytojų etatus, nes šių dalykų iki šiolei neįsigijome — nepajėgėme sukurti mokyklos pilnąja prasme. Mūsų lituanistinės mokyklos be išimčių visur yra tik įnamės, ne retu atveju nemėgiamos, vargiai pakenčiamos, mokytojai daugumoje nepastovūs ir tie patys be pasirinkimo ir atrankos, tik savanoriškai įsijungę į lituanistinio švietimo darbą. Tai mokykla, kurios egzistencija išplaukia daugiau iš laisvo apsisprendimo, o turinys — iš turimo pajėgumo.
Skaityti daugiau...
 
SKULPTORĖ ELENA KEPALAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Ignas   

E. Kcpalaitė prie jos sukurto Louis Horst biusto    V. Valaičio nuotr.

Elenos Kepalaitės suruošta pirmoji individuali paroda (New Yorke) nustebino ne tik savo darbų gausumu, bet ir savo kokybe. Tai aukštos meno kultūros skulptorė. Vos prieš kelerius metus baigusi dailės studijas, ji pasirodė kaip stipri subrendusi dailininkė, prieinanti prie reikalo su dideliu rimtumu bei nuoširdumu.

Be keleto ankstybesnių darbų, E. Kepalaitės skulptūros pasižymi vientisumu — tai rodo skulptorės subrendimą. Pagrindinis objektas — skoningai ir vykusiai suab-straktinti žmonės, daugiausia statiškai, ritmiškai sustatyti tarp ar prie monumentalių plokštumų. Kompozicijos primena senovės inkų ar net megalitinės architektūros struktūrą bei nuotaiką, pvz. "Miestas", "Altorius", "Kūrimas", "Nukryžiavimas".
Skaityti daugiau...
 
PELENAI IR GYVAS KRAUJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D. Bielskus   
B. Sruogos (mirusio 1947 Vilniuje), K. Borutos (m. 1965 Vilniuje) ir K. Kubilinsko (m. 1962 Matviejevkoje, Rusijoje) kūriniai sudaro tris ketvirtadalius visų literatūrinių ilgo grojimo plokštelių, išleistų užsienio lietuvių — viso per 5 plokšteles. Gi Lietuvoje Sruoga ir Kubilinskas kartu sudaro vos pusę plokštelės, o "Baltaragio malūno" autoriui tik 1968 metais atsirado vietos viename iš 40 literatūrinių įrašų. Taigi, šie Lietuvoje likę rašytojai pirmauja laisvojo pasaulio lietuviuose, o tėvynėje negali džiaugtis panašiu pritarimu.

Okupuotos Lietuvos literatūrinių plokštelių produkcijoje daugiausia vietos yra gavęs Justinas Marcinkevičius — per 3 plokštelės, iš kurių tris užima "Kraujas ir pelenai", poema apie Pirčiupio kaimo žudynes 1944, kurias pagal veikalą ir tikrovę išprovokavo raudonieji partizanai. Per dvi plokšteles savo kūrybai yra gavę S. Nėris, V. Mykolaitis - Putinas, P. Cvirka, E. Mieželaitis (Lenino premijos laureatas), J. Biliūnas ir žemaitė. T. Tilvyčiui, K. Donelaičiui, J. Tumui-Vaižgantui, A. Vienuoliui ir rusų rašytojui I. Turgenevui rezervuota po vieną plokštelę. Kitų trijų dešimčių kontingentai dar mažesni.
Skaityti daugiau...
 
PABALTIEČIŲ SAVAITĖ AUSTRALIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Z.   
Jubiliejinių metų proga Australijoje, Adelaidės mieste, gegužės 31 - birželio 8 įvyko bendra pabaltie-čių, — lietuvių, latvių ir estų, — savaitė. Pagrindinė mintis: bendras kultūrinis ir visuomeninis už-sirekomendavimas įspūdingesnis, 6,5 milijonų vardu balsas skambesnis.

Atskiri tos savaitės įvykiai: gegužės 31 — tautinio meno ir rankdarbių paroda, birželio 1 — pabal-tiečių atstvoų konvencija, birželio 2 — pabaltiečių dailininkų kūrinių paroda ir koncertas miesto rotušės salėje, birželio 6 — lietuvių namuose tradicinio pabaltiečių vaišių stalo paroda. Savaitė užbaigta baliumi latvių namuose.
Skaityti daugiau...
 
VASAROS LIETUVIŠKASIS SAMBRŪZDIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ž.   
Atostogų laikas vasarą ateina ir visų kolonijų organizacinei veiklai (išskyrus iš mados išeinančius piknikus). Bet užtat vasaros metas sudaro progą didiesiems susitelkimams: kongresams, suvažiavimams, stovykloms etc.

šios vasaros du didieji įvykiai buvo Čikagoj vykusi III tautinių šokių švente ir New Yorke posėdžiavęs PDB III seimas.

Šokių šventė

III  tautinių šokių švente Čikagoj liepos  7  praėjo  įspūdingai,   gausiai sutelkusi ir šokėjų, ir žiūrovų (International Amphitheater buvo aklinai pripildytas — per 7000). Dalyvavo apie 40 tautinių šokių vienetų (daugiausia iš JAV, keletas iš Kanados, viena grupe iš Uragvajaus), sudariusių per 1000 šokėjų. Buvo pašokta 18 šokių, simfoninį orkestrą diriguojant muzikui J. Zdaniui (jis rūpinosi visu muzikiniu šventės apipavidalinimu). Kai kurie šokiai buvo palydėti choro daina. Šokėjai buvo įvesti salėn Br. Budriūno ir išvesti Br. Jonušo maršais, specialiai sukurtais šiai šventei, šventės pranešėja buvo iš Europos atkviesta aktorė  Aldona   Eretaitė.   Vyriausia šventės vadove — Jadvyga Matulaitiene. Rengimo komitetui pirmininkavo dr. L. Kriaučeliūnas.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

Baltų jaunimas demonstruoja prie Jungtinių Tautų dėl uždrausto latvių jaunimo kongreso Berlyne.

Visose lietuvių kolonijose birželio mėn. minėti 1941 birželio įvykiai — trėmimai į Sibirą ir tautos sukilimas, pastatęs Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Nauja šiais metais tai, kad daugelyje kolonijų protestas prieš sovietinį genocidą reikštas drauge su kitais baltais.
Pavergtų Europos Tautų Seimas minėjo Baltijos valstybių nepriklausomybes atkūrimo 50 metų sukaktį VI.26 posėdy, priimdamas atitinkamą rezoliuciją Jungtinėms Tautoms. Posėdy kalbėjęs Christopher Em-met, Pavergtų tautų amerikiečių draugų organizacijos pirmininkas, piktinosi skirtingu matu Baltijos valstybėms ir smerkė tylos konspiraciją prieš jas.
Liepos 14-20 savaitė buvo JAV prezidento paskelbta Pavergtų tautų savaite. Atskiras proklamacijas paskelbė eilės valstijų gubernatoriai ir didžiųjų miestų burmistrai. JAV kongreso   Žios   savaitės   proga   67 kongresmanai ir 10 senatorių pasmerkė komunistinį imperializmą ir žadino laisvės viltį.

Deja, vos pasibaigus šiai savaitei, vakariečiai sąjungininkai Vakarų Berlyne nusilenkė sovietų komendantui ir pačiose išvakarėse (VII.25) uždraudė Pasaulio latvių jaunimo kongresą, į kurį jau buvo suvažiavę apie 500 dalyvių. Pasipiktinęs šiuo uždraudimu, baltų jaunimas New Yor-ke VII.31 surengė protesto demonstraciją prie Jungtinių Tautų ir prie JAV ambasados Jungtinėse Tautose.
Skaityti daugiau...
 
VYČINO FILOSOFINĖ STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Skr.   

Vincent Vyčinas, GREATNESS AND PHILOSOPHY: AN INQUIRY INTO WESTERN THOUGHT. Išleido Martinus Nijhoff, Haga, 1966, 294 p.
Skaitytojas kuriam svetimi Hei-deggerio ir kitų fenomenologų veikalai, V. Vyčino veikale Greatness and Philosophy ras visai svetimą pasaulį, su savu, naujokui sunkiai suprantamu žodynu. Pirmą kartą atvertus, man pačiam ji buvo beveik visai nesuprantama ir, nežiūrint pakartotinų bandymų, tokia pasiliko. Tai antroji V. Vyčino knyga. 1961 metais ta pati leidykla išleido jo Earth and Gods, kurioje buvo nagrinėjama Heideg-gerio filosofija, šioje antroje knygoje V. Vyčinas nebepasitenkina istoriko žvilgsniu, bet mėgina savarankiškai svarstyti filosofijos problemą.

Pati filosofija yra Vyčino mąstymo objektu. Autoriaus nuomone, kiekvieno didelio filosofo darbe yra įsikūnijusi, nors kartu ir pasislėpusi, pati Filosofija. Savitas filosofo žodynas, jo teorijos bei į-rodinėjimai, visa tai yra tiktai fasadas, už kurio slepiasi lyg jėga, kuri valdo ir tvarko filosofo mintis. Jis pats tėra tik įrankis, tiktai vieta, kurioje apsireiškia, atsiskleidžia viena ir ta pati Filosofija, šio veikalo paskirtis, atrodo, ir būtų atrasti pačią Filosofiją, "įvairių filosofų įvairių problemų maišalynėje" išgirsti Buvimo balsą (2 p.).
Skaityti daugiau...
 
AUGUSTAITYTĖS LITUANISTINĖ DISERTACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Tininis   
Dainė Augustaitytė baltų filologijos mokslus išėjo Müncheno universitete, apvainikuodama juos filosofijos daktaro laipsniu. Parašyti šia tema disertaciją paskatino ją ta aplinkybė, kad lietuvių kalba fonologiniu atžvilgiu niekeno iki šiol dar nebuvo pagrindinai nagrinėta. Antra, jai rūpėjo ištirti priebalsių minkštinimo bei jų asimiliacijos įvairius atvejus.
Disertacijoje analizuojami šie dalykai: foneminis lietuvių kalbos turtas, lietuviškoji ortografija, fonemos aptartis, fonetinis rimuotų žodžių porų išnaudojimas pagal jų vertę (Auswertung der Reimpaare), garsų variantai, fonologinė sistema, priebalsių minkštinimas, žodžio galo balsių išnykimas, balsių kontrakcija, garsų pasiskirstymas rašomojoje kalboje.
Kas nėra pagrindinai susipažinęs su lietuvių kalbos fonetika, tas gal truputį nustebs, 43 puslapy paskaitęs tvirtinimą, kad garsas ė gali būti ilgas ir trumpas: Das ė tritt im Litauischen in betonten Silben als langes und in unbetonten Silben als kurzes ė auf. Vadinasi, kirčiuotuose skiemenyse — ilgas, nekirčiuotuose — trumpas. Pvz.: žodyje vėlė galūninis ė ilgas, šakninis ė trumpas.
Skaityti daugiau...
 
TRYS MOTERŲ POEZIJOS KNYGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Lilė Tumosaitė-Gražulienė   
Kiekvienas poetas, daugiau mažiau, išvysto tam tikrą simbolių sistemą. Dažnai jų sudaromi kontrastai, saikas bei nuoseklumas jų vartojime nurodo poeto pasisekimą ar pralaimėjimą kūrybos srityje. Poezija negali būti tokia savy užsidariusi ar simboliai tiek suvelti, kad jų prasmė būtų prieinama tik pačiam poetui. Tokiu atveju poezija stokoja vidinės logikos, kuri paprastai skaitytojui atskleidžia eilėraščio pasaulį bei jo gelmę.

Iš antros pusės, poetas gali, sąmoningai ar nesąmoningai, simbolių atsisakyti ir juos paversti visiems pažįstamais pigiais ženklais, kurie tik paminėti neišvengiamai išsaukia atitinkamą reakciją. Ta pagunda ypač didelė religinėj ir patriotinėj poezijoj. Čia taip lengva mesti žodį ir būti tikru, kad visas tautinio ir religinio auklėjimo jausmų kraitis bus sužadintas. Tuo atveju labai gili tema gali virsti lėkšta, nes rodo, kad pats poetas dar nerado jos gilesnio išgyvenimo ar originalaus, tik sau būdingo į ją žvilgsnio. Tada eilėraštis tampa pigiu plakatu, kuris gali minią uždegti, ją žadinti bendram konkrečiam uždaviniui, bet Jautresnio žmogaus jis nepaliečia, nes nepajėgia pasiekti paties asmens centro.

Tarp tų kraštutinumų svyruoja visa šių dienų poezija. Toj šviesoj tektų pasvarstyti ir tris lietuvių moterų poezijos knygas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alexander Kurschat: LITAUISCH -DEUTSCHES WOERTERBUCH — LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. I tomas. Redagavo W. Wissmann ir E. Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Hertai Krick. Išleido Vandenhoeck & Ruprecht leidykla Göttingene 1968. 736 psl., drobiniais viršeliais, kaina DM 170.00.

Algirdas M. Budreckis: THE LITHUANIAN NATIONAL REVOLT OF 1941. Išleido J. Kapočius Bostone 1968. xvi-)-148 psl., kietais viršeliais, kaina nepažymėta.
Antanas Gustaitis: IR ATSKRIDO JUODAS VARNAS. Antrasis leidimas eilėraščių rinkinio, už kurį autoriui buvo paskirta LRD 1966 premija. Išleido A. Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoj 1968. 126 psl., kietais viršeliais, kaina 4 dol.

Laimutis Švalkus: DIENŲ SŪKURIUOS. Eilėraščiai. Išleido "šaltinis" Nottinghame, Anglijoj 1968. 62 psl., kaina 1 dol.

Pranas Imsrys: TĖVIŠKĖLĘ AŠ REGIU. Eilėraščiai vaikams. Iliustravo Aida Vekterytė. Išleista Clevelande 1968. 40 psl., kaina 1 dol.

Janina Narūne: BERNSTEINCHEN. Tai legenda "Gintarėlė", B. Girdvainytės išversta j vokiečių kalbą. Spalvotos iliustracijos VI. Stan-čikaitės. Išleido Rev. A. Bernatonis, spausdinta Medelline, Kolumbijoj. Didelio formato 24 psl., kaina 1 dol.

Mykolas Vaitkus: NEPRIKLAUSOMYBĖS SAULĖJ. 1918-1940 atsiminimai. VI tomas, II dalis. Išleido Nida Londone 1968. 280 psl., kaina nariams — minkštais viršeliais 2 dol., kietais — 3 dol., nenariams — 25% daugiau.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR "AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Izidorius Bartkus, San Francisco, Calif.; č. Kondrašienė, Waterbury, Conn.; Vacys Šaulys, M.D., Chicago, 111.; dr. V. Jasaitis, Lewistown, Idaho; Edm. Cibas, Hilton, Mass.; Ant. Girnius, W. Roxbury, Mass.; Ina Užgirienė, Worchester, Mass.; A. Juška, Detroit, Mich.; Leonita Bagdonienė, Elizabeth, N.J.; M. Bernotas, Freehold, N.J.; Ant. Bendorius, Brooklyn, N.Y.; Juozas Jurkus, Rochester, N.Y.; Snieguolė Jurskytė, Philadelphia, Pa.; K. Barteška, Montreal, Que.; A. Ketvirtis, Willowdale, Ont. Canada.

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Algis Zapareckas, Royal Oak, Mich.; J. Pažemėnas, Queens Village, N. Y.; Algirdas Keblinskas, San Pedro Sula, Cortes Honduras, CA.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiems žurnalo rėmėjams.
 

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai