Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Lapkričio 18 ............................................................................................. 385
Heralds Biezais — Kultūros religinės versmės (vertė A. Baltinis) ...... 386
Iš latvių poezijos (vertė Henrikas Nagys) ............................................. 393
Andrius Baltinis — Latvių kultūrinė kūryba išeivijoje ......................... 395
Janis Klidzejs — Lusila (vertė A. Blt.) .................................................. 403
Iš latvių poezijos (vertė Andrius Baltinis) .............................................. 405
Antanas Maceina — Religija ir evoliucija ............................................. 406
Z. Romas — Kosmologinis žvilgsnis į visatą ........................................  411
 
IS MINTIES IR GYVENIMO
Pr. V. — Kantą skaityti žymiai lengviau ................................................ 414
Romualdas Kriaučiūnas — Tapatybei krizė kaip jaunimo problema ... 415
Juozas Lisva — Lietuva memuaruose ir dokumentuose .....................  416
Mūsų buityje ........................................................................................... 418
 
KNYGOS
L. D. — Lietuviškai vokiškas žodynai (Senno-Salio) ............................ 421
Kęstutis Keblys — Sąmokslas prieš skaitytoją (Volerto romanas) ..... 422
Ignas Malenas — Priešmokykliniai leidiniai Lietuvoje .......................  424
Skaityti daugiau...
 
LAPKRIČIO 18 PDF Spausdinti El. paštas

Lapkričio 18 latviams reiškia tą patį, kaip mums Vasario 16: tais pačiais metais ir latvių Tautinė taryba paskelbė Latviją nepriklausoma valstybe. Taigi, šiemet ir latviai mini savo valstybinės nepriklausomybės 50 metų sukaktį.

Daug minčių ateitų galvon, besigilinant į mūsų ir latvių santykius. Iš visų baltų-aisčių genčių tik lietuviai ir latviai išlikome po istorijos audrų. Esame visokeriopa prasme brolių tautos. Akivaizdžiai šį giminiškumą liudija pati kalba. Nesant kalbininku, tiesiog atrodo, kad jei istorinis likimas nebūtų mūsų ir latvių išskyręs, gal būt, būtume susilydę į vieną tautą, kurioj lietuvių ir latvių kalbos būtų likusios tik tarminėmis skirtybėmis vienoj baltų kalboj. Deja, bergždžia praeitį planuoti.
Skaityti daugiau...
 
KULTŪROS RELIGINĖS VERSMĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HERALDS BIEZAIS   

Latvių pirmasis kultūros kongresas Čikagoje 1965. Pirmoj eilėj iš kairės J dešinę sėdi: prof dr. Lejinš (Latvių s-gos Amerikoj ilgametis pirm.), dr. A. Karps (Akademiška Dzive red. ir Treji Varti redakcmes kolegijos narys), prof. dr. T. Celmš (filosofas) ir prof. dr. H. Biezais (jo paskaita šiame numery)

Du žymieji amerikiečių etnologai A. Kroe-ber ir K. Kluckhohn ne be išdidumo sako, kad jie savo veikale Culture (1952) apžvelgė kultūros 164 aptarimus. Tačiau veikalo pabaigoje vienoje pastaboje jie prisipažįsta, kad iš tikrųjų jie yra suminėję arti 300 įvairių aptarimų. Juos vis dėlto galima suvesti į 164. Suprantama, po tokio tvirtinimo lieka tik dvi galimybės: arba pasirinkti vieną iš minėtųjų ir jį priimti, arba nerasti nė vieno aptarimo priimtino ir sukurti pačiam savo 165-tą j į. Šiais įžanginiais žodžiais pabrėžiame tris dalykus: a. sunku duoti kokį nors kultūros aptarimą, b. sunku tai padaryti šiame trumpame straipsnyje, c. negalima laukti, jog mūsų mintys būtų priimtinos ir tiems, kurie išeina iš kitokių prielaidų.
Skaityti daugiau...
 
Iš latvių poezijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Iš latvių kalbos išvertė Henrikas Nagys   
Velta Snikere

NEPRAEIK NEPAKELĘ

Nepraeik nepakėlęs
Raudonų vaisių ir aukso,
Nes liūdnos medžio akys
Tave seks ir lydės.

Likimą, kurio neatlikom,
Sėjam į priekį, o jis
Šakoją,
Sušakoja ir suželia
Ir pasitinka mus tankmėmis.

  *   *   *

Tu staiga man buvai taip arti,
Kad nebegalėjau tavęs matyt,
Lyg migloj savo rankos.

Pleveno išblyškus migla
Pasikalbėjimų stotyse;
Toli, nebegirdimai, teliūškavo
Vandenys lėti į senus slenksčius.
Skaityti daugiau...
 
LATVIŲ KULTŪRINE KŪRYBA IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIUS BALTINIS   
A. Literatūra
Tremtyje esantieji latviai rūpinasi kurti savo tautinę kultūrą. Latviškumo išlaikymo ir savo tautai laisvės atgavimo motyvai labai ryškūs visoje latvių išeivinėje literatūroje. Ją galima aptarti latvių didžiojo rašytojo Rainio žodžiais: "visi turime tuos pačius skausmus ir tas pačias viltis". Šie žodžiai pasakyti latvių tautinio atgimimo metu, bet jų pagrindinės mintys yra gyvos ir laisvėje esančiųjų latvių rašytojų veikaluose. Tai ir sudaro jų tautinės kūrybos tęstinumą.

Latvių literatūroje nėra romantiško praeities garbinimo, o viešpatauja realizmas, tikras tikrovės įžvelgimas. Realizmas skverbiasi ir į lyriką. Net atrodo, kad latvių literatūrai būtų geriau, jei truputį būtų atsitraukiama nuo realistinio vaizdavimo ir realistinių priemonių. Savaime suprantama, latvių rašytojai, gyvendami svetimuose kraštuose, negali išvengti tų kraštų gamtos vaizdavimo. Bet jie nesižavi šia gamta, priešingai, gamta labai mažai aprašoma. Net tie lyrikai nevaizduoja gamtos, kurie išaugę išeivijoje ir neprisimena Latvijos gamtos. Atrodo, kad latvių rašytojai yra laisvesni erotinės meilės vaizdavime, tačiau šis jų "laisvumas" nėra didesnis už mūsų (pvz. Škėmos "Baltoji drobulė").
Skaityti daugiau...
 
Lusila PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JANIS KLIDZEJS   

E. STRAUTMANIS (g. 1933) Tirpstąs sniegas

— Gal būt, jau turite kokių nors gerų žinių? Mano tėvas jau jums parašė, ar ne? Sakykite, kad gavote laišką iš jo . . .

Pažįstu balsą. Atsisuku. Tai Lusila. Ten pat ji stovi po klevu, kur kiekvieną rytą stovėdavo apie dešimtą valandą, kai einu išgerti kavos puoduką ligoninės užkandinėje. Viena ranka ji sutvarko savo tamsius plaukus, antra glaudžiau pritraukia savo oranžinės suknelės apikaklę po kaklu. Ji devyniolikos metų, bet jos siauras veidelis pilnas vaikiško netikrumo ir liūdesio. Atrodo, lyg ji būtų sustojusi augti ir pasilikusi ankstyvoje vaikystėje. Jau praėjo treji metai, kai jos nebėra mano skyriuje, bet ji stovi po tuo pačiu klevu ir klausia, ar aš suradęs jos tėvą. Norėčiau, kad galėčiau jos tėvą surasti. Niekas nežino jo vardo. Ir Lusila pati nežino. Ji niekad nėra savo tėvo mačiusi ar pažinusi.
Skaityti daugiau...
 
Iš latvių poezijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vertė Andrius Baltinis   
Ingrida Viksna

DAINA

Miškų šlamesys ir ežerų ramybė,
Paukščių balsai ankstyvoj aušroj, —
Saulės spindesys ir žvaigždėtų naktų
Vasaros žėrėjimas —
Skamba mano dainoj.

Miškų tyla ir vandenų ramybė,
Audringi džiaugsmai gyvybės alkyje;
Tolimi keliai ir atsisveikinimo skausmas,
Rankoms atsileidžiant —
Visa susilieja dainoje.

Ir mano sieloj atsispindi
Kaip ežero vandenyse ramiuos
Veidai atsiminimų tolimuosiuos soduos
Per mirties ir gyvenimo jūras . . .

Miškų skambesys ir vandenų ramybė,
Audringi džiaugsmai gyvybės alkyje
Viskas susilieja į saulėtą liepsną
Ir skamba mano dainoje.
Skaityti daugiau...
 
RELIGIJA IR EVOLIUCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
6. Kūrimo ir išsivystymo sutapdymas

Pirmas klausimas, kurį kreipiame į Teil-hard'o evoliucinę filosofiją bei teologiją, skamba šitaip: kur yra vieta dieviškajam kūrimui jo sistemoje? Keliant šį klausimą, man visados ateina į galvą viena žinomo biologo Jokūbo Uexkūllio atsiminimų vieta, kur jis aprašo Estijoje gyvenusių vokiečių baronų šventę dar caro laikais (pats J. Uexkūllis yra iš Estijos kilęs vokietis). Vieną sykį į šventę buvo pakviestas Rusijos didysis kunigaikštis ir Petrapilio metropolitas. "Visi susėdo už stalo. Didysis kunigaikštis barono Dellinghauseno kaip šeimininko dešinėje, metropolitas — kairėje. Staiga didysis kunigaikštis pasilenkė prie metropolito ir tarė: 'Šventenybe, gal teiksitės sukalbėti maldą'. Metropolitas atsistojo ir paklausė Delling-hauseną: "Kur kabo ikonos?" Šventės dalyviai neteko žado. Kadangi visi baronai buvo liuteronai, tai niekam neatėjo nė į galvą pakabinti puotos salėje kokį nors šventą paveikslą. Kas bus dabar, jei metropolitas patirs, kad jokios ikonos salėje nesą? Skandalas atrodė neišvengiamas. Visi tad sužiuro į Dellinghauseną, laukdami, ką šis atsakys. Bet Dellinghausenas nieko neatsakė, tik ramiai ranka mostelėjo į vieną salės kampą, taip labai išpuoštą žalumynais, kad jie turėjo pridengti bet kokį paveikslą. Metropolitas nusilenkė prieš nurodytą kertę, persižegnojo ir sukalbėjo maldą. Visi atsiduso".25
Skaityti daugiau...
 
KOSMOLOGINIS ŽVILGSNIS Į VISAT4 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. ROMAS   
Paskutinio dešimtmečio svarbūs atradimai
1957 W. A. Baum atliko specialius tolimųjų galaktikų šviesos pasistūmimo į raudoną spektro pusę tyrinėjimus, arba, trumpiau tariant, tikrino Hubble dėsnį. Jis rado, kad tas dėsnis yra teisingas iki 4 x 109 šviesmečių atstumo. Dar keliama abejonių, ar šie stebėjimai teisingi, nes gali būti klaida nuotolių nustatyme. Taip pat jo išvedžiojimai galėtų būti klaidingi, jei praeityje, prieš 4 x 109 metų, žvaigždės buvo šviesesnės ar tamsesnės, negu dabar. Jei šitie atradimai teisingi, tai lengviau taikyti Einšteino — de Sitter modelį, bet sunku pritaikyti pastovios būklės modelį. Kitas įdomus dalykas: spektro pasistūmimo į raudoną pusę tyrinėjimai rodo, kad visatos plėtimasis lėtėja, todėl kosminė konstanta lambda turi būti neigiama.

1959 A. M. Hill ir T. E. Crankshaw eksperimentu nustatė, kad protono teigiamas elektros krūvis yra didesnis, negu elektrono neigiamas krūvis. Tokiu būdu vandenilio atomai turi teigiamą elektros krūvį, bet labai mažą. Tada visatoje veikia gravitacijos jėga dėl medžiagos buvimo ir atstumiamoji jėga dėl šito pozityvios elektros krūvio antviršio. Šitą krūvio antviršį H. Bond ir R. A. Lyttleton bandė panaudoti visatos plėtimosi išaiškinimui pagal pastovios būklės modelį. Jų aiškinimai buvo pavadinti "elektrine visata". Tačiau šis pozityvios elektros krūvio antviršis yra per mažas, kad galėtų sukelti nustatytą greitą visatos plėtimąsi.
Skaityti daugiau...
 
KANTĄ SKAITYTI ŽYMIAI LENGVIAU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. V.   

Nežinau, iš kur tas įprotis atsirado, bet kultūros žurnalus skaitau tik patogiame minkštasuolyje. Tai savotiškas poilsio būdas. Anądien atsiverčiu įdomų straipsnį ir skaitau:
"Už žmogaus neaiškumą dabartiniame civilizacijos  augimo tarpsnyje  masyviausiai  atsakingas  sociologinis faktorius yra pirmą sykį istorijoje įvykęs šuolis iš prekybinės civilizacijos,   kurioje   dauguma   buvo beraščiai    ūkininkai,    izoliuoti   nuo kultūrinių    judėjimų    ir    politinių sprendimų civilizacijos centre, į pramoninę civilizaciją, kurioje visi raštingi, visi įtraukti į nuolatinės komunikacijos   ir   politinių   sprendimų tinklą   ir   dauguma  —   miestiečiai" (Metmenys, Nr. 12)

Tai bent sakinukas! Tikras dangoraižis, paskendęs vakaro migloje. Po kelių tokių sakinių žmogus apsvaigsti, ir noras skaityti straipsnį bematant išblėsta. O tema iš tiesų įdomi. Autorius šneka apie dabartinio žmogaus neaiškumą. Bet kodėl jis mėgina vienu sakiniu nubrėžti ištisą civilizacijos raidą? Kodėl jis stengiasi miglotai kalbėti apie aktualų klausimą? Nežinau.
 
Skaityti daugiau...
 
TAPATYBĖS KRIZĖ KAIP JAUNIMO PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romualdas Kriaučiūnas   
(Pasivaikščiojimas semantikos pelkėse)

Harvardo prof. Erik H. Erikson neseniai išleido knygą Identity: Youth and Crisis (New York: W. W. Norton and Co., 1968, 336 psl., $6.95. Nauja knyga, aktuali tema ir autoritetingas autorius stūmė su šia knyga susipažinti, o susipažinus pergyventi tam tikrą nusivylimą. Knyga, suskirstyta į aš-tuonius skyrius, iš tikrųjų yra Eriksono ankstyvesniųjų raštų rinkinys. Straipsniai, pasaulį išvydę 1946-1966 metais, kai kur apkarpyti, kai kur papildyti ir perrašyti, bet toks perdažymas jų dar nesuaktualina, nors pati tapatybės tema ir tebėra aktuali. Knygą skaitant pakartotinai reikia prisiminti, kad gyvenimas vyksta šią dieną ir šią valandą, o ne prieš keliasde-šimts metų. Tokią nuotaiką sukurti palengvina autoriaus apsistojimai ties filosofu Kantu, Amerikos pilietiniu karu, rašytoju Shaw, filosofu - psichologu James, Hamleto charakteriu ir niekad perdaug nenutolstant nuo Freudo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA MEMUARUOSE IR DOKUMENTUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lišva   
Pastarųjų keliolikos metų būvyje dar vis pasirodo buvusių ir tebesančių atsakingų valstybininkų bei mokslininkų atsiminimų ir kiti veikalai, kuriuose neužmirštamas ir Lietuvos vardas. Būtų gera, kad "politinės lituanistikos" žinovai gerai domėtųsi ir šia sritimi. Joje galima užtikti nemaža medžiagos apie Lietuvą, ypač apie jos likimą antrojo pasaulinio karo sąvartoje, karo meto ir pokario galingųjų konferencijose ir ... sąžinės "perkratinėjimuose" bei dokumentuose. Jau teko "Aiduose" peržvelgti buvusio anglų premjero Edeno memuarus ir dr. Alberto Tarulio pomirtinį veikalą. Redaktoriaus neatlaidžiai skatinamas ir toliau "žvalgytis" po memuarų dirvonus, ryžtuosi pasidalyti užuominomis ir ištraukėlėmis iš užrašų tų asmenų, kuriems tiesiog teko ne kartą su Lietuvos vardu susidurti tiek oficialiuose posėdžiuose, tiek atsakingų vyrų pokalbiuose, tiek oficialius dokumentus bevartant.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Menininkų   išvyka į P. Ameriką.
Spalio 15 išvyko j Pietų Ameriką dainos ir poezijos rečitalių gastrolėms solistė A. Stempužienė, dramos aktorius L. Barauskas ir kompozitorius D. Lapinskas. Vcnccueloj Caracas X.17 surengtas A. Stempu-žienės koncertas amerikiečiams, o lietuviams koncertuota Valencia ir Maracay miestuose. Kolumbijoj X,25 ir 27 D. Lapinskas dirigavo Eogotos valstybiniam simfoniniam orkestrui, dalyvaujant A. Stempužienei. Taip pat jis dirigavo Uragvajuje Montevi-deo simfoniniam orkestrui (X1.8). Argentinoj pasirodyta televizijoj (XI. 2), Buenos Aires surengtas koncertas  San Martin teatre  ir  Lietuvių Centre. Uragvajaus lietuviams koncertuota Montevideo (X.9), Brazilijos — Sao Paulo (XI.10). Gastroles organizavo ir finansiškai parėmė PLB valdyba, o vietoje globojo atitinkamų kraštų LB.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAS REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Čižiunas   
Argi nebūtų galima?...
Jau seniai knietė noras parašyti keletą minčių, kilusių perskaičius "Aiduose" vieną kitą straipsnį net pakartotinai. Vyraujanti, nerimstanti mintis yra ta, kad ne tik atgarsio šaukiantieji, bet ir veiksmą provokuojantieji balsai spaudoje (juo labiau svarūs žurnaluose, kaip "Aidai") vargiai susilaukia didesnio visuomenės ir jos kultūrinių bei politinių veiksnių dėmesio, negu tik eilinio užregistravimo ir paminėjimo spaudos apžvalgose. Kartais tenka galvoti šitaip: naujos, įdomios ir diskutuotinos autoriaus mintys, bet kas pastūmės kitus atsiliepti ta pačia, tikrai, regis, aktualia, tema? Kas, pagaliau, imsis konkretaus žygio ar darbo, kad reikalas nebūtų užmirštas, kad jis kuria forma būtų realizuojamas ?
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKAI VOKIŠKAS Ž0DYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. D.   

 
Prof. A. Sennas                      Prof. A. Salys

...Wörterbuch der litauischen Schriftsprache — Lietuvių rašomosios kalbos žodynas — lietuviškai vokiška dalis. Pradėtas M. Nie-dermanno, A. Senno ir Pr. Bren-derio, baigtas A. Senno ir A. Salio. Pirmas tomas pasirodė 1932, paskutinis 1968. Išleido Carl Winters Universitätsverlag Heidelberge.

šiuo metu tai didžiausias visame pasauly lietuvių kalbos žodžių rinkinys, didžiausias žodynas, kokio iki šiol dar neturėjome. Didesnis bus tik didysis akademinis Lietuvių kalbos žodynas, bet jis dar tik įpusėtas. Iš viso kalbamasis lietuviškai vokiškas žodynas apima 3,316 puslapių, taigi penkis tomus vidutiniškai po 663 puslapius.
Nors žodynas pavadintas rašomosios kalbos žodynu, bet vargu jam toks pavadinimas tinka, nes jis faktiškai apima nemažai tarminių, senų žodžių ir barbarizmų, kurie rašomojoje kalboje nevartojami. Tokie žodžiai dažnai pažymėti atitinkamom santrumpom — veralt. (pasenęs), dial. (tarmy-bė), rlt. (reinlitauisch — grynai lietuviškas), bet dažnai ir nepažymėti, ypač pirmuose tomuose. Pvz. gomus, gotus, graznas, karias (kariuomenė), gradas, grajyti, grajy-tojas, kaimą, kadaisi, kadaisiai (nepažymėti), ūgys, ugnė, unduo, upis (pažymėti).
Skaityti daugiau...
 
SĄMOKSLAS PRIEŠ SKAITYTOJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   
Pasistengus, nesunku rasti gerų fragmentų septynioliktą "Draugo" romano konkursą laimėjusioje Vytauto Volerto knygoje vardu "Sąmokslas". Iš tikrųjų nereikia labai ir stengtis. Užtenka perskaityti leidėjų reklaminį pasisakymą knygos aplanke. Ten, nors ir perdėtai, suminėta viskas, ką gero galime rasti šiame veikale. Bėda tik, kad "Sąmokslas" yra ne novelių ar eilėraščių rinkinys, bet romanas. O romano neišgelbės nei kalbos žodingumas, nei stiliaus ekspresyvumas, nei teisingai sudėti kableliai, nei pagaliau gera proza vienoj kitoj vietoj. Romanas kyla ar žlunga savo visuma, ta bendrąja jungtim, kuri suriša pavienius beletristikos elementus plačiam žmogaus atskleidimui meninės tikrovės fone.
"Juozas buvo tik didelės įvykių grandinės dalelytė".
"žmonės — lyg plytos mūre".

Šios dvi frazės iš 254-to premijuotos   knygos   puslapio   neblogai charakterizuoja "Sąmokslą" kaip romaną. Ne tik Juozas, vienas iš pagrindinių romano veikėjų, bet ir kiti žmonės tėra plytos Volerto mūre. Todėl akcentas ir metamas ant tos "didelės įvykių grandinės", o ne ant žmogaus.
Skaityti daugiau...
 
PRIEŠMOKYKLINIAI LEIDINIAI LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
T. Balčiūnienė: ABC. Tai spalvota abėcėlė, be jokių tekstų. Tik duodamos spalvinės raidės ir ties kiekviena raide atitinkamas paveikslėlis, kurio vardas prasideda raide, su kuria norima vaikas supažindinti. Be to, dar duodamas kitas vaizdelis, kurio pavadinimas prasideda ta pačia raide. Mokant garsų — raidžių metodu, kuris į-vestas visose sovietų mokyklose, knygelė teigiamai vertintina.

Jonas Stukas: ATSARGIAI SU UGNIMI! Skaityk ir nuspalvink. Piešiniai Nijolės Klišiūtės. Vilnius, 1968. 32 psl. sąsiuvinio formato. Knygelė skirta priešmokykliniam amžiui. 10 psl. skirti tik spalvinimui, o kiti yra su priediniais apsakymais apie žaidžiančius vaikus. Kiek padykęs Medinukas netyčiomis padegė Nykštukės namelį ir jos drabužėlius. Ji iš baimės apalpo. Aušrelė (žaisliniu telefonu) iššaukė Lėlių miesto gaisrininkus-lėles. Meškis su gaisrininkais greit visa užgesino ir pašaukė daktarą Aiskaudą, kuris davė Nykštukei lėlių arbatos, ir ši greit atsigavo — vėl visa grįžo į laimingą vaikų gyvenimą. Visa būtų gerai, jei pasakų motyvai nesipainiotų su realaus gyvenimo įvykiais, nes neduodama vaikui sąlygų atskirti prasimanymą nuo tikrovės, o tai yra svarbiausia. Pati knygelė praktiška.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Giovannino Guareschi: DRAUGAS DON CAMILLO. Išvertė J. Pr. Palukaitis. Išleido "Viltis" Clevelande. 1968. 216 psl., kaina 3 dol.

PEDAGOGINIS LITUANISTIKOS INSTITUTAS: REGULIAMINAS IR PROGRAMOS. Čikaga, 1968. 48 psl. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš P. L. I. gyvenimo.

TECHNIKOS ŽODIS, 1968 nr. 3 (M. Šabano str. apie biotechnologiją, IX ALIAS suvažiavimo aprašas), nr. 4 (A. Girniaus str. "Sintezė geodezijoje").

LIETUVIŲ GYDYTOJŲ BIULE-NIS, 1968 nr. 3 (D. Jasaičio, R. Sidrio, A. Grigaičio ir kt. str.).

LKDS BIULETENIS, 1968 rug-piūtis.

 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
$25 už 1968-9 m. — Adolf. Gaigalas, Binghampton, N.Y. / S. Dimienė, M.D., Middle Village, N.Y.; Ant. Razma, M.D., Wilmington, 111.; Stepas Stonis, Toronto, Ont. Canada.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiems žurnalo rėmėjams.

 
ŽODIS "AIDŲ" SKAITYTOJAMS PDF Spausdinti El. paštas
Šiame "Aidų" numery skaitytojai ras administracijos laišką, kviečiantį pratęsti prenumeratą 1969 metams. Tas kvietimas yra didžiai nuoširdus ir mūsų žurnalui gyvybinis. Nuo prenumeratorių priklauso visa jo ateitis.
"Aidai" Amerikoje leidžiami jau 19 metų. Leidėjų tikslas padaryti žurnalą prieinamą visiems. Dėl to metinės prenumeratos mokestis paliekamas 7 dol. Mes prašome gerb. skaitytojus išgirsti mūsų balsą ir nedelsiant atsiųsti prenumeratos mokestį. Tuo vėl bus pastatyti "Aidai" ant kojų 1969 metams.
Leidėjai ir Administracija
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai