Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Rubikas — Bažnyčios demokratinimas po Vatikano II susirinkimo ........ 425
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai ..................................................................................... 435
Stasys Goštautas — Kandinskis — meno revoliucionierius ..................................  437
Dr. Domas Jasaitis — Dr. Antanas Gylys ............................................................... 446
Antanas Maceina — Religija ir evoliucija ............................................................... 450

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Kojelis — Pažadėta — ar ištesėta? .....................................................................  457
J. L. Navickas — Trojos arklys Dievo mieste ........................................................  458
Paulius Rabikauskas — "Tikiu Dievą" ar "tikiu į Dievą"  ...................................  460
Anatolijus Matulis — Kai kas iš dabartinių vokiečių leidinių ................................  462
Mūsų buityje  ............................................................................................................  463
 
KNYGOS
Dr. Jonas Grinius — Jankaus drama apie lietuvių rezistenciją .............................. 464
Antanas Kučas — Ateiviai antracito kasyklose (V. R. Greene knyga) ................. 467
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P. — Svarbesnieji veikalai svetimomis kalbomis .............. 468
1968 metų turinys ......................................................................................................  471
 
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS DEMOKRATINIMAS PO VATIKANO II SUSIRINKIMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBIKAS   
Jono XXIII aggiornamento

Apie paskutinį Vatikano susirinkimą daug prirašyta ir prikalbėta. Vieni jį giria, kiti — peikia. Tačiau pats jis nieko naujo neišgalvojo ir neatnešė. Jis buvo didžiulio, jau įvykusio perversmo žmonijos istorijoje bažnytinis padarinys.

Bažnyčia niekad negali realizuotis in ab-stracto — atitrūkusi nuo žmonių. Ji, kaip žmonių bendruomenė, gali kurtis tik tam tikros erdvės ir tam tikro laiko rėmuose. Bažnytinis žmonių gyvenimas yra glaudžiai susijęs su jų pro-faninio gyvenimo — kultūrinio, visuomeninio, politinio — formomis. Žmogus įeina Bažnyčion kaip tam tikro krašto gyventojas, tam tikros tautos sūnus, tam tikros valstybės pilietis. Jis visada randasi tam tikros kultūros tam tikroje pakopoje. Jis turi savo filosofiją, politinį nusistatymą, visuomeninę santvarką. Jis gyvena istorijoje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Šlaitas   

A. MARČIULIONIS            Paskutinė vakarienė (bronza)

METŲ KALBA

Sunku susigyventi su pasikeitusiais metais
ir pasikeitusiu savo kūnu,
tačiau susigyventi reikia,
nes neįmanoma
visą laiką gyventi buvusiajam laike,
arba prisiminimų ir svajonių laike,
arba,
grubiai šnekant,
lunatikų bokšte.
Reikia gyvent esamajam laike,
nes gyvenimas bėga ir keičiasi,
nes kai pasensi,
kitas sujuos tave
ir nuves tave ten, kur tu nepanorėsi.
O, mano siela!
Prisiekiu
niekados neliūdėti
dėl dalykų, kurie praeina ir nebegrįžta.
Skaityti daugiau...
 
KANDINSKIS — MENO REVOLIUCIONIERIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS GOŠTAUTAS   
Tėvui Leonardui
Vasilij Vasiljevič Kandinskij (Vakaruose rašėsi Kandinsky) gimė 1866 gruodžio 4 Maskvoje. 1896 persikėlė į Mūncheną, kur pradėjo mokytis tapybos. 1901 išstatė savo pirmus darbus (vokiečių ekspresionistų įtakoj). 1910 metai yra fundamentaliniai ir tikra prasme pirmi kūrybiniai metai: jis nupaišo pirmą abstraktą — pavadinimo neturinčią akvarelę. Kai kurie kritikai (pvz. Ian Stewart) ginčija šito paveikslo datą: dailininkas jį nupaišęs 1913 ir tik vėliau užrašęs ankstesnę datą. Tais pačiais metais Kandinskis baigė rašyti Über das Geistige in der Kunst (išleista 1912), kur pirmą kartą bando spręsti savo tapybos metafizines problemas, greičiausiai paveiktas W. Worringerio knygos Abstraktion und Einfühlung (1907). 1914 grįžo į Maskvą (čia įsidėmėtina, kad Kandinskis gyveno Vokietijoj beveik 18 metų kaip tik tuo metu, kada Čiurlionis kūrė ir reiškėsi rusų spaudoj, nors labai trumpam ir buvo grįžęs į Maskvą ar Odesą 1903, 1905, 1910 ir 1912). 1921 pabėgo iš Sovietų Sąjungos (kur trumpą laiką buvo Meno akademijos "komisaru") ir apsigyveno Weimare, vėliau Dessau ir Berlyne kaip Bauhaus profesorius. 1928 priėmė vokiečių pilietybę. 1933 pasitraukė į Prancūziją, kur 1939 tapo prancūzų piliečiu. 1944 gruodžio 4 mirė Neuilly-sur-Seine.
Skaityti daugiau...
 
DR. ANTANAS GYLYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. DOMAS JASAITIS   
Žmogaus gyvenimas yra vyksmas, iš kurio niekas negali pasitraukti norimu laiku. Nelaukta buvo ir dr. Antano Gylio mirtis. Kaip rašė jo žmona: "Vakare buvome pasižadėję važiuoti į svečius. Bet jau 5 vai. 15 min. p. p. jis krito prie mano kojų ir mirė". Tai įvyko 1966 m. lapkričio 15 Tucsone, Arizonoje. Palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

Dr. A. Gylys gimė 1894 kovo 14 Jurginiš-kių k., Garliavos vis., Kauno aps. Tėvas buvo Laurynas Gylys, o motina Elžbieta Dulytė. Tėvas buvo flegmatikas, niekad nieko neužgaudavo ir nepykdavo. Jo visas keiksmas buvo: "Tegu tave karaliai ima". Motina buvo nepaprastai darbšti, puiki ūkio šeimininkė ir gailestinga moteris. Kiekvieną užeinantį praeivį ar vargšą pavalgydindavo, apdovanodavo ir, reikalui esant, priglausdavo nakvynei.1
Skaityti daugiau...
 
RELIGIJA IR EVOLIUCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Kritinės pastabos Teilhard de Chardin'o pasaulėžiūrai

9. Amens nuvertinimas
Kodėl tačiau mes taip atkakliai ieškome nebūties ir kūrimo iš nebūties? Juk, atrodo, esą vis tiek, ar Dievas daiktus kildina iš nebūties ir todėl yra jų kūrėjas, ar jis juos kildina iš kokios nors būties (daugio, visatos medžiagos, pirminės medžiagos ir 1.1.) ir todėl yra jų žie-dėjas, — patys daiktai kiekvienu atveju yra Dievo padarai. Kodėl tad Krikščionybė taip stipriai pabrėžia nebūtį ir kūrimą kaip daiktų kil-dinimą iš nebūties? — Atsakymą į tai teikia mums žmogus. Kitiems daiktams — medžiagai, augalui, gyvuliui — iš tikro yra vis tiek, ar jie Dievo sukurti iš nebūties ar nužiesti iš kokios nors kitos būties. Tačiau žmogui tai anaiptol ne vis tiek, nes žmogus yra ne daiktas, bet asmuo; vadinasi, vienkartinis, nepakartojamas, nelygstamas padaras. O tai jis gali būti tik tada, jei yra sukurtas iš nebūties tiesioginiu Dievo veiksmu, o ne nužiestas iš kokios nors 'visatos medžiagos' ar gyvybės, veikiant kokiai nors radialinei energijai ar gamtos dėsniams.
Skaityti daugiau...
 
PAŽADĖTA — AR IŠTESĖTA? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kojelis   

Pažadai turi savo prasmę. Jie sukelia problemoms dėmesį, pažadina viltis, laimi rėmėjų entuziazmą ir auką. Įvykdyti pažadai kelia pažadus davusio asmens ar institucijos autoritetą ir pasitikėjimą. Iš antros pusės, neištesėti pažadai numuša nuotaikas, žlugdo viltis, pakerta pasitikėjimą žmonėmis ir institucijomis.

1968 metų angoje laisvinimo institucijų vardu buvo padaryta gausiai pažadų. Netgi paskelbtas "Vli-ko ir kitų laisvinimo veiksnių bei organizacijų numatytų pastangų ir jau vykdomų darbų" kalendorius, kurian įtraukta 32 visuomenės dėmesio ir paramos verti darbai bei užsimojimai.

Daug pažadėta, bet kiek ištesėta?
Skaityti daugiau...
 
TROJOS ARKLYS DIEVO MIESTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. L. Navickas   
Nors su Vatikano II susirinkimu Bažnyčia pradėjo naują savo gy­venimo tarpsnį, tačiau ne vienam tikinčiajam Bažnyčios atsinaujini­mas kelia rūpestį ir nerimavimą. Ir ne be pagrindo! Jei su nuo­širdumu ir atsidėjimu pastudijuo­sime II Vatikano dokumentus, kons­titucijas ir dekretus, kurių pirmuo­sius du tomus jau turime lietuvių kalboje, vargu suabejosime Bažny­čios reformų aktualumu ir svarba. Tačiau jei paskaitysime reformas liečiančias dabarties knygas ir straipsnius, tikrai susidarysime vi­sai skirtingą vaizdą. Pavyzdžiui, vysk. Francis Simone, kun. Du Bay, Daniel Callahan raštuose visai ne­dviprasmiškai reikalaujama, kad Bažnyčia atsisakytų savo pagrin­dinių dogmų, daugiau dėmesio skir­tų elgetynams (slums) negu atpir­kimui, kurtų specialias unijas, ku­rios prieš vyskupus gintų kunigų teises ir t.t. Kaip visa tai suderin­ti su labai nuosaikiomis ir blaivio­mis Bažnyčios pažiūromis? Ar su pagrindu galime sakyti, kad šioje vis gausėjančioje literatūroje reiš­kiasi daugiau teologinis diletantiz­mas negu teologija, daugiau lėkš­tas sekuliarizmas negu antgamtinis interesas, daugiau susimaišymas negu sveikas protas?
Skaityti daugiau...
 
"TIKIU DIEVĄ" AR "TIKIU Į DIEVĄ"? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Rabikauskas   
Liturginis atsinaujinimas po Vatikano II susirinkimo davė progą ir mums lietuviams ne tik naujais vertimais gausiai praturtinti lietuviškų liturginių tekstų lobyną, bet ir peržiūrėti jau turėtus tekstus, ypačiai patikslinant jų kalbą. Daug tam dėta pastangų išeivijoje, nemažiau pasidarbuota ir Lietuvoje. Ten buvo paruoštas ir išleistas "Apeigynas" (jame visi lietuviški tekstai sukirčiuoti!), ten taip pat atliktas naujas nekintamų mišių dalių į lietuvių kalbą vertimas. Jau turime pilną lietuvių kalba mišiolą, turime savo kalboje sakramentų teikimo apeigas, įvairius palaiminimus, švenčių ir kitomis progomis bažnyčioje vartojamas maldas. Darbas atliktas tikrai milžiniškas. Kas kada nors yra bandęs išversti, sakysime, kokią mišių maldą, žino, kaip sunku tiksliai perduoti vienon vieton sutelktas gilias ir sykiu nuostabiai paprastais žodžiais išreikštas teologines mintis. Nesiimu čia smulkiai gvildenti mūsų naujuosius maldų tekstus; nesustosiu nė prie kitų padarytų vertimų. Norėčiau tiktai atkreipti visų, kalbininkų, teologų katalikų ir nekatalikų, lietuvių dėmesį į vieną, galėtų atrodyti, visai nežymų pataisymą, padarytą Apaštalų tikėjimo išpažinime, žinomoje "Tikiu į Dievą Tėvą" maldoje. Ten po žodžio "tikiu" dabar išleistas prielinksnis "į". Pagal tai nuosekliai ištaisytos visose lietuviškose liturginėse knygose vietos, kur tik pasitaiko toji formulė, neišskiriant nė šv. mišių "Credo". Tai padaryta, atsižvelgiant į lietuvių kalbos savybes, nes grynoje lietuvių kalboje nesakome tikėti į ką, bet tikėti ką arba kuo.
Skaityti daugiau...
 
KAI KAS IŠ DABARTINIŲ VOKIEČIŲ LEIDINIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anatolijus Matulis   
Šių dienų vokiečių rašytojas, ar jis būtų garsusis Gūnther Grass ar mažiau žinomas H. E. Nossack, įtemptai grumiasi su savo krašto psichologinėmis, socialinėmis ir politinėmis problemomis. Tai daug nestebina: literatūra krašto, kuris dar nėra užgydęs savo žaizdų, negali užsidaryti tik grynai estetiniuose klausimuose, bet turi spręsti visus dabarties klausimus. Tačiau, kaip dr. P. Rėklaitis pastebėjo savo straipsnyje (Aidai, 1968 nr. 2), vokiečių literatūroj yra srovė, kuri plaukia klasiniu ramumu, nekreipdama dėmesio į sulaužytą vokiečių, o kartu ir visos žmonijos dvasinę egzistenciją. Atrodytų, lyg šie rašytojai nori duoti poilsio savo neramiai sielai ir nutaria grįžti mintimis į daug ramesnę, romantikos miglose glūdinčią praeitį. Jie liečia ir mūsų tautą, jos istoriją, geografines vietoves.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Lapkričio 12 Čikagoje mirė mokytojas ir rašytojas Jeronimas Ignatonis. Buvo gimęs 1902. 111.13 Raseinių aps. Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją (1926), dirbo pedagoginį darbą ir drauge universitete studijavo lituanistiką (baigimo diplomą gavo Vilniaus univ. 1942). JAV buvo uolus LB veikėjas ir ypač rūpinosi švietimo reikalais — 1964-67 vadovavo JAV LB Švietimo tarybai. Eidamas šias pareigas, suorganizavo tris mokytojų konferencijas (Čikagoj 1964 ir 1965, New Yarke 1965), pertvarkė lituanistinių mokyklų programas, 1965 pravedė jaunimui skiriamos grožinės literatūros konkursą. Spaudoj įvairiopai reiškėsi nuo 1927. Rašytojo darbui daugiau susitelkė jau išeivijoj. 1958 laimėjo Draugo konkursą romanu "Ir nevesk į pagundą". Antrasis jo romanas — "Lūžiai" (1963). Rankraščiuose paliko dar porą romanų, feljetonų ir novelių rinkinius. Kurį laiką studijavęs Kauno konservatorijoje, dirbo ir kaip chorų vedėjas. Dainavos ansamblis 1960 pastatė jo muzikinį veikalą "Vestuvės". Dar šių metų mūsų žurnalo rugsėjo numery buvome išspausdinę jo str. tautinio auklėjimo klausimais.
Skaityti daugiau...
 
JANKAUS DRAMA APIE LIETUVIŲ REZISTENCIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Jonas Grinius   

Jurgis Jankus: PEILIO ASMENIMIS. Trijų veiksmų drama. Išleido "Darbininkas". Brooklyn, 1967, 261 psl.

Skaitant Jurgio Jankaus "Peilio ašmenimis" dramą, savaime prisimena Algirdo Landsbergio "Penki stulpai turgaus aikštėj" (1966). žinoma, nėra gerai, recenzuojant ar kritikuojant gyvo autoriaus kūrinį, jį lyginti su kito rašytojo knyga, nes yra rizika supykinti abu rašytojus ir užsitraukti abejų nemalonę, šį karą, iš anksto atsiprašydamas abu autorius, negaliu atsispirti lyginimo pagundai bent vienu antru atžvilgiu, nes tiek A. Landsbergio, tiek J. Jankaus dramos labai panašios temos atžvilgiu: jose abejose vaizduojamos lietuvių partizanų paskutinės dienos — paskutiniai likvidaciniai žygiai kovoj su galinguoju okupantu. Nevadinu šio nei rusiškuoju, nei sovietiniu okupantu, nes Jankaus vaizduojami rezistentai dažniausiai kalba apie komunistus ir lietuvius, o Landsbergis tekalba apie Naująją Santvarką, jos simbolinius vykdytojus Tardytoją, Deputatą, Pirmininką ir šių priešininkus partizanus.
Skaityti daugiau...
 
ATEIVIAI ANTRACITO KASYKLOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Kučas   
Victor R. Greene: THE SLAVIC COMMUNITY ON STRIKE: Im-migrant Labor in Pennsylvania An-thracite. University Notre Dame Press, Notre Dame, Indiana 1968. 260 psl., iš kurių teksto yra 216 psl. Kaina $6.95. Apžvelgiamas 1880-1903 laikotarpis.

Ši studija yra santrauka autoriaus disertacijos Pensilvanijos universitete (University of Pennsylvania). Jos tikslas yra peržiūrėti bendrą amerikiečių, net ir istorikų, pažiūrą į ateivius iš rytų Europos. Tai daugiausia liečia lenkus, lietuvius, slovakus, ukrainiečius ir vengrus, kurių kalba, papročiai ir gyvenimo būdas buvo gan skirtingi, amerikiečiams atrodė nesuprantami, atgrasiną ir beveik laukiniai. Kadangi jie buvo skurdžiai ir ėmėsi bet kokio darbo net nežmoniškose sąlygose, tai jie yra kaltinami nužeminę ir suvėlinę Amerikos darbininko gyvenimo lygį (stan--dartą).
Skaityti daugiau...
 
SVARBESNIEJI VEIKALAI SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Tomas Žiūraitis, O.P.   
I. TEOLOGIJA
1. Autentiško Bažnyčios mokslo raida


The Catechism of Modern Man — AH in the Words of Vatican II and Related Documents, St. Paul Editions, Boston, 1968, 771 p., $5.95. Leidiny sutelkti Vatikano II svarbiausi aktai — konstitucijos, dekretai, oficialūs pareiškimai, paaiškinti atitinkamais Bažnyčios sinodų dokumentais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikti klausimai padeda tiksliau suprasti veikalo turinį. Tai nėra katekizmas tradicine prasme, bet pačios Vatikano II doktrinos leidinys, kurį paruošė paulistų vienuolių rinktinė.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Gražina Tulauskaitė: VAKARĖ BANGA. Lyrika, Išleido Lietuvių Dienų leidykla. Los Angeles, 1968. 127 psl., kaina 2 dol.

LKMA Metraštis IV. Roma, 1968. VIII + 624 ps., kaina 10 dol. Redagavo A. Liuima, S. J. Šio tomo studijos: J. Jakštas — žvilgsnis į M. Lietuvos istoriografiją (1-49), B. Vi-leišytė — Kultūrinė Seinų spaustuvės veikla (51 - 161), Ant. Skėrys

—    Lietuvos miškai ir jų ūkis (163 -303), V. Gidžiūnas — Augustinijonai Lietuvoje  (305-320), P. Rabikauskas —    Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai (321 - 368), J. Rei-telaitis — Kalvarija (369 - 511). Nekrologų skyriuje (515 - 558) paminėti LKMA mirusieji nariai: vysk. Pr. Brazys, prof. A. Jurskis, prof. S. Kolupaila, dr. J. Leimonas, kun. K. Rėklaitis, MIC.
 
1968 metų turinys PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Andriekus Leonardas — Eilėraščiai ................. 55
Bradūnas Kazys — Eilėraščiai ...................... 12
Gaidžiūnas Kęstutis — Eilėraščiai ................. 77
Girdžius Pr. D. — Dies illa ...................... 318
Guillen J. — Eilėraščiai (v. B. Ciplijauskaitė) .. 161
Janavičius Jurgis — Delyčiaus banginis ........... 367
Jasmantas Antanas — Mirties aušros  (eil.) ....... 100
Jasmantas Antanas — Kristaus sugavimas ........... 166
Kėkštas Juozas — Eilėraščiai ...................... 17
Klidzėjs Janis — Lusila (vertė A. Balt.) ......... 403
Iš latvių poezijos (vertė Andrius Baltinis) ...... 405
Iš latvių poezijos (vertė Henrikas Nagys) ........ 393
Leopardi Giacomo — Eilėraščiai ................... 203
Mykolaitis - Putinas V. — Prieštaringas kraitis
(eil.) ........................................... 101
Ošerovičius Giršas — Eilėraščiai ................. 170
Pilka Petras — Eilėraščiai ....................... 298
Sadūnaitė Danguolė — Eilėraščiai ................. 153
šlaitas Vladas — Eilėraščiai ........... 107, 435, 436
Švabaitė Julija — Renku sudaužytą mozaiką (eil.) . 349
Visvydas Pranas — Eilėraščiai .................... 348
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai