Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 Vasaris



SMĖLIO KRANTAS PDF Spausdinti El. paštas
Petras Kunda sėdėjo ant laiptų. Priekyje žaliavo parko medžiai, jie lėtai judino savo drėgnus lapus. Tai buvo pirma Kundos pensininko vasara, ir jam buvo graudu ir keista, kad dabar, po tiek kovos ir skubos metų, jis turėjo nepasibaigiančiai laiko. Jis dabar jautėsi pernykštė žolė psalmėse, priartėjusi savo dulkės link. Ir kai kiti patarinėjo — rašyk atsiminimus, jis vis negalėjo pradėti. Kunda negalėjo suprasti, kaip jis dabar turi pasakoti tai, už ko slėpimą buvo mokamas pinigas, arba už to viso išdavimą — šaudoma. Jis rašymui rengėsi dvidešimt metų, ir dabar, gal būt, jau atėjo laikas, nes jis pensininkas, o šią vasarą veda jo sūnus. Jis liks vienas šitam senam, gražiai apkaltam, namely.

Prieky medyje gieda paukštis. Jis gieda taip rūpestingai, kad negalima suprasti, ar jis džiaugiasi ar verkia. Ir Kunda mano, kad toks graudumas, grįžimas į praeitį, visi tie atsiminimai, mąstymas apie sūnaus vedybas yra beprasmiškas obels žiedo ieškojimas gruodyje. Veda, ir baigta, ir nebėra ko svarstyti.
Skaityti daugiau...
 
SKOTIZMAS IR SKOTISTAI LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Šio straipsnio uždavinys nėra nei poleminis — iššaukti į diskusijas kitų mokyklų sekėjus, nei filosofinis ar teologinis — norint išdėstyti Skoto mokslą, nes tai nebūtų autoriaus kompetencijos dalykas, o vien tik istorinis. Jo tikslas parodyti, kad ir Lietuvoje buvo domėtasi Skoto mokslu ir net parašyta ir išleista ar rankraščiuose palikta skotistiškų veikalų ir studijų.

1. Pagrindinės Jono Duns Skoto gyvenimo žinios
Jonas Duns Skotas gimė Duns šeimoje tarp 1263 ir 1266 metų, Maxtone, dabar Littledeane, Roxburgo grafijoje, Škotijoj, dėl to ir vadinamas Skotu. Jo tėvas Ninianas Duns ir visa jo giminė buvo pranciškonų geradariai nuo pat jų atvykimo į Škotiją. Jono dėdė Elijas tapo pranciškonu ir, būdamas jaunos Škotijos pranciškonų vikarijos vikaru, 1278 m. priėmė Joną Duns Skotą į ordiną.

Dar prieš stodamas į pranciškonus, Jonas jau buvo lankęs Hadingtono mokyklą. Tapęs pranciškonu, jis dar 13 metų, greičiausia Oksforde, ruošėsi kunigystei ir intelektualiniam darbui, o 1291 m. buvo įšventintas kunigu. Tolimesnes savo studijas gilino Paryžiuje, kur klausė įvairių mokytojų paskaitų. Filosofiją jam dėstė Konsalvas iš Ispanijos, vėliau ordino generolas, o teologiją — Viljamas Ware.

Įsigijęs bakalaurato laipsnį, 1303 m. Skotas pradėjo Paryžiuje aiškinti Petro Lombardo "Sentencijas". Tais pačiais metais birželio mėnesį bu vo priverstas apleisti Paryžių, nes atsisakė pasirašyti Pilypo Gražiojo apeliaciją prieš popiežių Bonifacą VIII į visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Į Paryžių vėl sugrįžo sekančiais metais ir, generolo Konsalvo rekomenduojamas, 1305 m. Jsigijo teologijos daktaro laipsnį.
Skaityti daugiau...
 
J. DANIĖLOU APIE VATIKANO II SUSIRINKIMO VAISJUS PDF Spausdinti El. paštas


Nemaža ir mūsų spaudoje kalbėta apie Vatikano II susirinkimą. Nemaža teks ir ateityje šią temą liesti, šiuo momentu svarbu sintetiškai apžvelgti Vatikano II susirinkimą ir susumuoti jo rezultatus, ypač kiek jie lygiai domina ir visus pasauliečius. Kol bus tokio žvilgio susilaukta iš mūsų teologų, šį kartą perteikiame garsiojo jėzuito Jean Daniélou sintetišką Vatikano II susirinkimo aptarimą prancūzų intelektualų savaitraštyje "Le Figaro littéraire" (1965.XII. 16). Autorius yra vienas iš pačių pirmųjų ir pagrindinių naujojo posūkio teologų. Gimęs 1905, įsigijęs literatūros ir teologijos doktoratus, nuo 1944 jis profesoriauja žymiausioj prancūzų katalikų mokslo įstaigoj — Paryžiaus Katalikų Institute ir yra teologijos fakulteto dekanas. Savo teologiniuose veikaluose jis ypač kreipėsi į Rytų Bažnyčios teologus ir tapo patristinio atgimimo pagrindėju. Drauge jis yra atviras dabarties pasaulio intelektualinėms problemoms. Tačiau dėl to jis neatstovauja pigiai nuolaidžiavimo nuotaikai. Priešingai, pagal J. Daniélou, "nėra dabar valanda krikščionims apaštalauti daugiaprasmiškus humanizmus ar personalizmus, kurie sąmokslininkauja su šio laiko idolatrija. Valanda yra priminti, kad tik vienas Dievas yra Dievas ir kad visa, kas statoma šalia jo, yra skirta sugriūti". Pagrindiniai jo veikalai: Le signe du temple (1943), Platonisme et théologie mystique (1944), Le mystère du salut des nations (1946), Dialogues (1948), Origène (1949), Essai sur le mystère de l'histoire (1953), Dieu et nous (1956), Histoire des doctrines chrétiennes avant Nicée (1958-61), Les symboles chrétiens primitifs (1961).
Skaityti daugiau...
 
PRANAS DOMŠAITIS PDF Spausdinti El. paštas
Iškarpa iš Pietų Afrikos laikraščio "Cape Times" (1964. VI. 15), Pranui Domšaičiui laimėjus 1964 m. "Fame and Promise" premiją.

Pr. Domšaičio 85 amžiaus metų sukaktį paminėjome praeitų metų rugsėjo numery T. Valiaus straipsniu. Už poros mėnesių dailininkas mirė. Dedame dar vieną straipsnį, nes jis papildo spragotą Pr. Domšaičio biografiją kai kuriomis žiniomis, kurių mūsų spaudoj nebuvo anksčiau duota. Straipsnio autorius po II pasaulinio karo buvo susipažinęs su Pr. Domšaičiu ir tuo metu iš jo nusirašė ir duodamąsias dailininko kūrybos vertinimų vokiečių spaudoje iškarpas (kur neduotas leidinių pavadinimas, ten nebuvo jis ir iškarpose atžymėtas).

Ta pačia proga primename, kad Pr. Domšaičio kūrinių nuotraukomis buvo iliustruoti mūsų žurnalo 1960 nr. 7 ir 1965 nr. 7. Be to, po vieną kūrinio nuotrauką dar buvo 1954 nr. 6, 1958 nr. 5, 1959 nr. 2. Daugiausia tai buvo nuotraukos Pr. Domšaičio religinių ir Pietų Afrikos kūrinių. Šiame numery dedame nuotraukas kelių jo kūrinių iš ankstesnio pariodo, kuriame atsispindi ir lietuviškoji tematika. Pagal lietuvių Enciklopediją, pats Pr. Domšaitis savo geriausiais kūriniais laikęs Maldą, Bėgimą iš Egipto, Traukimą į šiaurę, Lietuviai ūkininkai bega, Kuršių marių žvejų laivai. Jei antraštės tiksliai nurodytos, šiame numeryje įdedamos ir vieno kito iš šių kūrinių nuotraukos.  Red.
Skaityti daugiau...
 
LAPINSKAS, STEMPUŽIENĖ IR VAZNELIS PLOKŠTELĖSE PDF Spausdinti El. paštas

Neseni laikai, kada Amerikoj buvo jaučiamas lietuviškų muzikos plokštelių badas. Tą badą kentė ypač mūsų radijo valandų vadovai, kurie norėjo pakelti savo programų kultūrinį lygį. Ilgesnį laiką verstasi M. Hofmeklerio orkestro įgrotom lietuvių melodijom ir A. sabaniausko įdainuotom mažosios scenos dainom, kurių Lietuvoj perdaug rimtai nevertinom. Svetimam krašte, palyginę su kitų kraštų to pobūdžio balsais ir muzika, įsitikinom, kad M. Hofmeklerio ir Ant. sabaniausko atliktas darbas turi savo vietą.

Per keliolika metų ir šie mūsų aruodai, nors ir ne su kaupu perpildyti, vis dėlto susilaukė vertingų indėlių. Plokštelėsna nemažai dainų ir arijų įdainavo visa eilė mūsų dainininkų, savo dainas įstipresni chorai bei atskiri balsų ansambliai (pvz., vyrų kvartetai ar oktetai), įgrota pluoštas lietuviškos kamerinės muzikos (Iz. Vasyliūnas), betrūksta tik simfoninės muzikos (turime vertingos, tik jos įgrojimas reikalauja stambių išlaidų).

Greta viso to, kas išleista Amerikoj, nemažai lietuviškos muzikos plokštelių atkilo iš Lietuvos. Nors ten plokštelių gaminimo technika nėra tokia tobula, kaip Vakaruose (tai liudija gauti pavyzdžiai), bet atskirų solistų įdainuotos lietuvių kompozitorių ir liaudies dainos, J. švedo vadovauto ansamblio ir Filharmonijos choro dainos, atliekamos profesinių chorinių vienetų, yra bendras lietuvių tautos kultūrinis turtas (nekalbant apie "socialistinį realizmą" ir muzikos me, kurio vienas kitas gabalas neišvengiamai turėjo patekti net ir į liaudies dainų plokšteles). Jokūbas Stukas parvežė iš Lietuvos į magnetofono juostas įrašytos lietuvių muzikos ir čia, Amerikoj, išleido porą plokštelių, o V. Tysliavienė pargabeno ir išleisdino pilną Vyt. Klovos operą Pilėnus.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai