| |
|
|
5 Gegužė
|
 Vienas iš populiariausių lietuvių Jungtinėse Valstybėse, o iš dalies ir kitur, be abejo, yra Stasys Barzdukas. Vargu kas prieštaraus nuomonei, kad jis yra bendruomeni-ninkas Nr. 1. Turime galvoje JAV Lietuvių Bendruomenę. Niekas nėra ėjęs toje organizacijoje tiek daug, tiek ilgai ir tiek svarbių pareigų kaip Stasys Barzdukas.
Dėl viso ko norime priminti keletą jo veiklos faktų bei datų. Toje organizacijoje jis dirba nuo 1952 spalio mėnesio, kada buvo išrinktas į develando apylinkės valdybą. Nuo tada ir prasidėjo atsakingas jo darbas įvairiuose, daugiausia vadovaujamuose, Bendruomenės postuose. Jis apylinkės pirmininkas (1952-1956), visų JAV LB Tarybų narys, tos Tarybos prezidiumo pirmininkas (1961-1964), pirmasis ir antrasis JAV LB valdybos pirmininkas (1955-1961), pagaliau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vykdomasis vicepirmininkas, kuriam ir čia tenka pats sunkiausias darbas. Tą darbą jis dirba ir šiandien.
Keliolika metų išbūti aukščiausiose Bendruomenės pareigose tegali žmogus tik su kūnu ir dūšia atsidavęs organizacijai. Drįstame tvirtinti, kad nėra mūsų tarpe kito, kuris būtų tiek laiko, energijos ir pasišventimo parodęs Bendruomenės labui kaip Barzdukas. Dar galima pridurti, kad jis PLB Seimų atstovas, Kultūros Kongresų bei kitų organizacijų suvažiavimų dalyvis, paskaitų bei pranešimų juose skaitytojas, įvairių laikraščių bendradarbis bei redaktorius. Pasaulio Lietuvis tai juk beveik vieno Barzduko darbas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DAILININKAS RADĘS SAVO STILIŲ |
 |
 |
 |
 Kelios mintys apie dail. A. Tamošaičio kūrybą
Apie dailininko Antano Tamošaičio tapybą, grafiką ir akvarelę yra tekę pasisakyti jau pačioj pradžioj jo kūrybinio posūkio iš akademiškai nuosaikaus realistiškai romantiško kelio į dabartinį. Kiek pirmasai nepasižymėjo ypatingu originalumu, tiek pastarasai yra visai savitas ir šviežias mūsų dailės pasaulyje. Todėl dabar, praėjus jau keleriems metams ir dailininko stiliui vis labiau nusistojus, norėtųsi vėl sugrįžti prie dailininko naujųjų darbų ir juos dar kartą aptarti. Aptarti, ieškant atsakymų į kai kuriuos būdingus stiliaus atradimo ir jo formavimosi aspektus.
Stilius yra daugiau negu suma tematinių uždavinių ir jų įforminimo. Stilius yra visos dailininko kūrybinės asmenybės vienoks ar kitoks apsireiškimas. Stilius yra dažniausiai ilgo ir atkaklaus ieškojimo vaisius. Ilgai ir atkakliai savo stiliaus ieškojo ir Antanas Tamošaitis. Nuodugniai susipažinęs su pasaulinės dailės kūrėjais, srovėm ir manierom, panašumais ir skirtingumais, įtakom ir versmėm, kurios kreipė nuo senovės iki mūsų laikų dailės raidą, Tamošaitis pagaliau grįžo į savąją liaudies kūrybą ieškoti joje pirmojo paskato ir šaltinio. Mūsų liaudies nežinomų tapytojų, audėjų ir drožėjų savaimingas pasaulis ir jo naiviai lyriškas perdavimas dailininkui buvo gerai pažįstami. Savo žemės bevardžių menininkų tradicijoje jis įžvelgė įvairias naujas galimybes ir transfigūracijas. Panašiai kaip daugelis šio šimtmečio dailininkų rado įvairių tautų liaudiškose primityviose formose savo kūrybai šaltinių. Tokiu būdu Tamošaičiui savoji liaudies dailė tapo tuo, kuo kitiem buvo gyvoji gamta, egzotiškos šalys arba grynųjų spalvų bei formų neišsenkantys deriniai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Kokie bebūtų "Aukso žąsies" filmo kūrėjų nuopelnai ar trūkumai, viena yra ai'ku, kad šis lietuvių išeivijoje pirmas spalvotas ir garsinis filmas nepaliks be atgarsio dabarties žiūrovuose ir be įspėjimo ateities kūrėjams.
Yra tekę matyti jau anksčiau eilę lietuvių gamintų filmų, net ir spalvotų, bet tai būdavo daugiau atskirų kolonijų ar organizacijų kronikinio pobūdžio apžvalgų rinkiniai. "Aukso žąsis" gi pristatoma kaip filmas su visais būdingais elementais: specialiai paruoštu tekstu, režisiere, technikiniu ir artistiniu personalu. Tad ir tenka vertinti šį filmą ne kaip mėgėjų laisvalaikio užsiėmimą, bet kaip šios rūšies menininkų kūrybinių pastangų išdavą.
Birutė Pūkelevičiūtė, pasiskolinusi porą motyvų iš brolių Grimų, sukūrė pasakišką trijų veiksmų eiliuotą komediją, kuri laimėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 1961 m. jaunimo dramos konkurso pirmąją premiją. Taigi veikalas pirmiausia buvo skirtas scenai. To paties vardo filmo režisierė ir redaktorė — ta pati Birutė Pūkelevičiūtė. Filme sceninio veikalo turinys likosi, bet savitos filminės formos pasigendama.
Kai teatro scenoj pasitenkinama ir su mažesniu veiksmingumu, visą dėmesį sukaupiant į dialogus ir jų išgyventą perdavimą, tai filme veiksmas neišvengiamai yra būtinas. Juk tik gausesnio veiksmingumo naujumas ilgamečius teatrų lankytojus patraukė į pritemdytas kino sales. Jei filmą ar televizijos programą galima sekti ir užmerktomis akimis, pilnai suvokiant dalyko esmę vien iš dialogų, toks filmas nebėra pilnutinis kūrinys savame žanre, bet tik nufilmuotas scenos veikalas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dr. Vytautas Vardvs "Foreign Affairs" žurnale (April, 1966, Vol. 44, No. 3) paskelbė straipsni "How the Baltic Republics fare in thfl Soviet Union". Jau pats įėjimas i SI labai autoritetinga tarptautinei politikos žurnalą laikytinas iSskirtini'i laimėjimu, juo labiau, kad lietuvis autorius su pavergtų Baltijos valstybių problema čia pateko pirma sykį. Prof. V. Vardys priklauso tai jaunosios kartos lietuvių intelektualų grupei, kuri. užuot kitus kaltinusi ar tuščiažodžiavusi, profesinį pašaukimą angažuoja konkrečių tautinių uždavinių vykdymui. Šiuo metu jį reikia laikyti vienu mūsų žymiausių sovietų ir jų kolonialinės politikos Baltijos valstybėse ekspertu. Tais klausimais straipsnių anglų kalba yra skelbęs Amerikos, Europos ir Indijos spaudoje. Praėjusiais metais išėjo jo suredaguota ir dalinai parašyta knyga "Lithuania under the Soviets". (J. Kj.)
Jaunime. — Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui ruoša vyksta J. A V. ir kituose kraštuose, kur yra lietuvių. Iš kitu kraštų į kongresą atvažiuos per 100 lietuvių jaunimo atstovų. Prieš kongresą Dainavoj birželio 19-25 vyks jaunimo organizacijų vadovų studijų savaitė, birželio 25-30 — bendroji jaunimo stovykla (su keturiomis atskirų organizacijų pastovyklėmis). Šiai studijų savaitei Ir po jos vykstančiai stovyklai vadovaus Ant. Saulaitis, S. J. Pasaulio lietuvių jaunimo metų visiems darbams (kongresui, jaunimo peticijai Jungtinėms Tautoms ir kt.) reikia sutelkti ligi 45,000 dolerių. Finansų komisijai vadovauja Vyt. Kamantas. Aukas prašoma siųsti komisijos iždininkės adresu: Lithuanian Youth Congress, c/o Mrs. B. Juodikis, 1794 East 227 St., Cleveland, Ohio, 44117.
— Lapkričio 13 manifestacijos organizatorių viešas laiškas Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso rengėjams iZiūr. Draugas, 1966.111.22) laikytinas jaunimo konstruktyvaus dialogo Lietuvos laisvinimo klausimu atidarymu, "žvfrininkai" preliminarinėje kontrreso programoje pasigenda aiškesnio formulavimo pastangų, tiesioginiai susijusiu, su Lietuvos laisvinimo akcija. Jie kongreso rengėjams daro visa eilę konkrečių pasiūlymų: paruošti ir kritiškam įvertinimui pateikti JT įteiksimos peticijos tekstą, gerai suorganizuoti nelietuviškos visuomenės informavimą, Lietuvos laisvinimo reikalu organizuoti spaudimą į vyriausybes visų tų kraštų, iš kurių jaunimo delegacijos atvyksta i kongresą ir t.t. Laiško autoriai balandžio 16 buvo susitikę su kongreso rengėjais, išsiaiškino klausimus ir sutarė bendradarbiauti rengiant jaunimo kongresą. Pasidalyta darbais. (J. Kj).
|
|
Skaityti daugiau...
|
Skaitytojų laiškai redakcijai amerikiečių spaudoj yra sena tradicija, šiuose laiškuose pasireiškia visa skirtingų ar net tiesiog priešingų žvilgsnių skalė. Bet dėl to ši skaitytojų reakcija ir sudaro dažno amerikiečių laikraščio labiausiai visų skaitytojų peržvelgiamą skiltį.
Mūsų spaudoj sunkiai sekasi įgyvendinti šį santykiavimą tarp laikraščio ir skaitytojų. Gal būt, dėl to, kad sulaukiama 1. banalių pagyrimų, kurie gali būti malonūs redaktoriams ar atitinkamų straipsnių autoriams, bet kurie neišvengiamai yra nuobodūs skaitytojams, 2. naivių priekabių, kuriose iš straipsnių išskaitoma dalykų, kurių juose iš tikrųjų nebuvo, ar grubios, tiesiog užgaulios polemikos; pagaliau 3. nemokama glaustai pasisakyti, o įsileidžiama į ilgus šnekėjimus, kurių nebegalima laiškais laikyti.
Nenorime užsisklęsti nuo skaitytojų. Priešingai, mielai skirtume vietos skaitytojų balsams dėl tų klausimų, kurie žurnale iškyla. Tačiau reikia, kad skaitytoją laiškai būtų:
1. trumpi (laiškai, o ne straipsniai),
2. dalykiški (pačius klausimus liečia, o ne asmenis girią ar peikia),
3. pagrįsti (turį pagrindą pačiuose straipsniuose, o nesą savivališkai "išskaitytos" išvados).
Šį kartą duodame tris atsiliepimus. Pirmasis yra paimtas iš asmeniško laiško redaktoriui ir dėl to yra pažymėtas tik Skaitytojo parašu. Jis savo glaustumu yra tikras pavyzdys, kaip skirti laišką nuo straipsnio (gali būti atsiliepiama ir atskiru straipsniu, bet tai jau yra atskiras reikalas). Trečiasis atsiliepimas yra duodamas sutrumpintai, daugtaškiu atžymint išleistąsias vietas. Jo autorius K. S. Karpius yra nuoširdus senosios išeivių kartos patriotas veikėjas ir rašytojas, trisdešimt metų (1918-48) redagavęs "Dirvą". Jis teisingai kelia reikalą bendrai dirbti lietuviškąjį darbą. Tačiau, redakcijos nuomone, ir A. Rimvydas visiškai nesiėmė jaunimo kurstyti prieš senimą, o savo 1965 metų apžvalgoje tik ryškino mūsų visuomeninius rūpesčius. Skaitytojai galės lengvai pasitikrinti, palygindami K. S. Karpiaus laišką su A. Rimvydo straipsniu.
Nieku būdu redakcija nelaiko kiekvieno spausdinamo straipsnio "šimtanuošimtiškai" atitinkančiu jos nusistatymą. Be abejo, juo labiau tai galioja skaitytojų atsiliepimams.
Red.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
