Aidai.eu Apžvalga

ŽVILGSNIS Į PERNYKŠČIŲ METŲ DRAMOS VEIKALUS

Originaliais dramos veikalais mūsų egzilinė pernykščių metų literatūra buvo gana turtinga. Išleistos keturios knygos su keturių autorių šešiais veikalais. Du iš jų (Anatolijaus Kairio komedija "Viščiukų ūkis" ir Birutės Pūkelevičiū-tės pasakiška komedija "Aukso žąsis") premijuoti, taigi, bent paviršutiniškai žiūrint, išskirtiniai, geresni. Dramos veikalų perteklium niekada nesilepinus, vien šitokia statistika turėtų nuteikti optimistiškai. Bet tai dar ne viskas. Draminio žanro kūrybai atstovauja ir Vandos Frankienės "Vaidinimai mažiems ir dideliems" su aštuoniais ilgesniais ar trumpesniais, daugiau jaunimui skirtais scenos vaizdeliais. Į pernykščių metų originalios dramos derlių reikėtų į-traukti ir naujus įvairiose lietuvių kolonijose vaidintus veikalus, ku i'.ų periodinę spaudą skaitantieji galėjo surasti bent keletą: Detroite buvo statytas Vytauto Alanto "žmonos portretas", Los Angeles — Jurgio Gliaudos "Kaukių balius" ir Alės Rūtos "Ant liūnų krašto", Kanados jaunimo kongreso metu buvo suvaidinta Algirdo Landsbergio komedija "Barzda". Visi šių veikalų autoriai yra žinomi rašytojai ir, išskyrus Jurgį Gliaudą, nė dramoje nėra debiutantai. Neabejoju, kad jų veikalai bus netrukus išleisti knygomis, o tada turėsim progos susipažinti ar plačiau aptarti. Jų suminėjimas šiame rašinyje tik pailiustruoja faktą, kad paklausa originaliai lietuviškai dramai dar nėra išnykusi ir kad turimi dramos veikalai tos paklausos nepatenkina, nes tai nėra bendrojo pobūdžio paklausa. Ir todėl atsiranda reikalas užsakymais angažuoti individualius dramaturgus, statant jiems atitinkamas sąlygas ar reikalavimus.

Sąlygas diktuoja ir kol kas dar gana dažni dramos konkursai. Norima proginių, ribotai auditorijai skirtų veikalų. Veik visada reikalaujama, kad tie veikalai būtų pritaikyti "esamoms sąlygoms", nesunkiai techniškai pastatomi. Staigus dramos suklestėjimas, manyčiau, bent dalinai ir buvo iššauktas tos sąlygotos paklausos.

Anatolijaus Kairio trijų veiksmų komedija "Viščiukų ūkis" ir visos trys (Baisusis birželis, Varpinė, Šiaurės pašvaistė) vienoje knygoje išleistos Prano J. Naumiestiškio dramos yra proginiai, idėjiniai, ryškiai politiškai tendencinio turinio veikalai. Jų keliamos problemos yra aktualios ir veik išimtinai lokališkos. Nereikalauja sudėtingų dekoracijų ar didelio veikėjų skaičiaus. O ir iš tų veikėjų reikalauja ne tiek didelio talento, kiek naivaus, paviršutiniško įtikėjimo į lėkštokas autorių keliamas tezes. Publikai visur pataikaujama. Žiūrovas nešokiruojamas naujomis idėjomis ar jų iškėlimu neįprastoje šviesoje. Jei kas padirginama, tai tik vidutiniai konformistiško žiūrovo vidutiniai kilnūs jausmai su tikslu juos dar "apšvarinti" ar "sukilninti", žodžiu ir A. Kairvs ir Pr. Naumiestiškis savo aktualijų pagimdytais, idėjiniu užsiangažavimu bei tendencijomis panašiais veikalais išpildė "esamų sąlygų" statomus reikalavimus.

Skaityti daugiau...