| |
|
|
7 Rugsėjis
|
|
LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULIO IDĖJŲ TĖKMĖJE |
 |
 |
 |
Prieš dvidešimt dvejus metus, besitraukiant iš Lietuvos, teko pravažiuoti teritorinės ribos ženklą, žymintį sieną tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Žinojau, kad Klaipėdos kraštas taip pat yra Lietuva, bet pats faktas, jog štai čia kartą buvo Lietuvos valstybės siena, reiškė, kad žingsnis kiton pusėn buvo didelis ir atmintinas žingsnis. Atsimenu žiūrėjęs į kelio žvyrą ant ribos, dairęsis į medžius ir lankas vienoj ir kitoj pusėj ir galvojęs, kad Klaipėdos kraštas iš tiesų yra Lietuvos žemė, nes viena ribos pusė tikrai niekuo nesiskyrė nuo antrosios. Žemė už Lietuvos tikrosios sienos turėjo būti neabejotinai kitokia.
Šitoks dalykiškas žemės suprasminimas, žinoma, yra vaiko vaizduotės darbas. Tačiau bendresne prasme savo kalboje ir galvojime mes visi mėgstame vartoti Lietuvos žemės terminą išreikšti sąvokai, kurion vienu kartu telpa Lietuvos valstybė, Lietuvos kraštas, Lietuva kaip tėvynė, Lietuva kaip tautinis vienetas. Kalbam apie žemę laisvą ir pavergtą, apie žemę krauju nulaistytą, apie meilę žemei ir žemės ilgesį. Šitaip vartojama, žemės sąvoka yra pilna simbolikos, turtinga brangiais vaizdais, poezija išpuošta.
O vienok nėra tai vien poezija. Žmogaus ryšyje su žeme esama ir gilios egzistencinės prasmės. Žemė, gamtinės aplinkos prasme, palaiko žmogaus gyvastį visiškai tiesioginiu ir kasdieniškai aktualiu būdu. Žemė, vietovės prasme, yra taip pat vienas iš šaltinių asmens tapatybės, savojo "aš" apibrėžimo. Šitais atžvilgiais žmogus su žeme yra integraliai suaugęs. Todėl nenuostabu, kad visais amžiais teisė į nuosavą žemę yra buvusi ginama pačių žmonių gyvybėmis — tai gynimas teisės į žmogiškosios būsenos integralumą, žmogaus egzistencijos savitumą. Šitaip Lietuvos žemę prieš lygiai ketvirtį šimtmečio gynė žmonės tokie pat jauni, kaip šiandien mes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Įžangos vietoje
Gana dažnai tenka nugirsti, kad žmogus per daug juodai ar kritiškai apie vieną ar kitą dalyką nušneki ar nurašai. Iš esmės nemanau kalbėti nei juodai, nei baltai, nes ir gyvenimas niekada nėra nei visiškai juodas, nei visiškai baltas. Kalbėjimas ar rašymas nėra skalbimo milteliai, kurių pagalba balta galima padaryti baltesnių, o juoda juodesnių. Jaunimas, kuris visais laikais ir visuose kraštuose netrūko ir netrūksta drąsos, gali ne su viskuo sutikti, bet ir neišsigąs kritiškesnės minties. Esu įsitikinęs, kad daugiausia mūsų akademikų nuopelnas yra tai, kad šiandien mūsų atmosfera pasidarė žymiai blaivesnė ir mūsų mintis žymiai kritiškesnė. Pirmas žingsnis nusikratyti nelaisvės — tai išdrįsti būti laisvais, pirmas žingsnis į pergalę — tai suprasti savo pačių jėgą", kalbėjo, gal būt, vienas tauriausių emigrantų ir tremtinių, Amerikos kovų dėl laisvės dalyvis, nuoširdus negrų likimo užtarėjas, Jurgio Vašingtono asmeniškas draugas ir patarėjas Tadas Kosciuška.
Moralinis ir istorinis žvilgsnis
Man pavesta kalbėti apie bendruomenes išeivijoje, vadinasi, kalbėti apie save prčius arba apie panašius į save. Tai nėra nei labai lengvas, nei juo labiau dėkingas uždavinys. O kad taip būtų galima pasakyti, kokie taurūs patriotai esame, kaip narsiai kovojame dėl pavergtos tėvynės laisvės, kaip branginame pačią laisvę ir kaip neapkenčiame visokių raganų medžioklių, kaip rūpinamės lietuviška kultūra ir lietuvybės išlaikymu, kaip remiame visokius fondus, kaip sielojamės lituanistinėmis mokyklomis, kaip godžiai skaitome lietuvišką knygą, žurnalą ir laikraštį ir 1.1.
Pažinti save yra gal vienas sunkiausių uždavinių. Dėlto, tur būt, ir Sokratas pirmuoju filosofijos studento uždaviniu laikė: pažink pats save. Kaip ir kiekvieną panašios rūšies klausimą, taip ir bendruomenės išeivijoje galima nagrinėti dvejopu žvilgsniu: galima į jas žvelgti moralisto-filosofo akimis, arba istoriko. Pirmas rūpinsis, kokia toji išeivijos bendruomenė turėtų buti, kcks turėtų buti jcs ryšys su tauta, kokie jos idealai ir pareigos. Antrasis — istorikas — stengsis pažinti, kas tam tikra išeivijos bendruomenė tam tikru istoriniu metu iš tikrųjų buvo. Bandysime į išeivijos bendruomenes pažvelgti šiuo antruoju žvilgsniu, juoba kad pirmuoju žvilgsniu bent dabartinė mūsų bendruomenė jau buvo gana nuodugniai nagrinėjama. Čia ypač turiu galvoje prel. M. Krupavičiaus ir dr. J. Girniaus veikalus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
TU ESI MANO ŽEMĖ
Tu esi mano žemė.
Į siaurą tavo stuomenį
remiasi sunkios mano pėdos.
Kiekvizną rytą
dizna nusilenkia man tavo veidu —
ir kas naktį mano plaukai,
tos liaunos lietaus atžalos
išsilieja tavo sapnuose
Tavyje atradau
visą vasaros perteklių.
O vienkartine dovana!
Lapų šviesuliai ir gėlės
Ir tiktai dabar, pirmą kartą, rudeniui atėjus
(kai maniau jog su saule esu tavęs
nebetekusi) —
į kietą, suakmenėjusį medžių liūną
bežiūrėdama supratau,
kaip giliai —
kaip neatšaukiamai toli
esi įsišaknijęs mano kraujo gyslose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŽVILGSNIS Į PAVERGTA LIETUVĄ |
|
|
|
Tautų gyvenime yra valandų, kurios suspindi ypatingu ryškumu ir žmoguje palieka gilų pėdsaką. Šitokią valandą pergyvename dabar, susirinkę iš įvairių pasaulio šalių, vedami ištikimybės savo tautai ir ryžties kovoti už jos šviesią ir liisvą ateitį. Mūsų sąskrydis yra aiškus atsakymas visiems tiems, kurie Lietuvą jau palaidojo: susirinkom ne laidoti Lietuvos, o ją statyti tokią, kokios nuo amžių norėjo jos vaikai.
1. Pavergtųjų rūpesčiai
Nėra geresnės progos bent mintimi pažvelgti į tą mums taip artimą ir, deja, taip tolimą kraštą, į tą seną ir garbingą valstybę, kurios gyvenimą sukaustė svetimieji.
Kalbėdamas apie okupuotąjį kraštą, nevarginsiu statistikomis ir skaičiais. Juk, ne vien dėl pragyvenimo lygio kovojame. Net jeigu okupantui neįsivaizduojamu atveju pasisektų jį smarkiai pakelti, lietuvių tauta niekuomet neatsisakytų siekti laisvės, t. y. savarankiško reikalų tvarkymo savo namuose. Todėl noriu kalbėti apie bendrą padėtį, apie krašto gyventojų nuotaikas, troškimus ir pageidavimus.
Kai kitur rytų Europoje kažkas braška, Lietuva vis dar tebėra visiškoje svetimųjų priklausomybėje. Jos padėtis yra blogesnė už bet kurį satelitinį kraštą. Kiekviena jos gyvenimo sritis, net ir maži kasdieniniai reikalai yra Maskvos stropiai kontroliuojami ir daugiau ar mažiau tiesioginiai tvarkomi. Net ir tie klausimai, kurie bent teoretiškai Sovietų Sąjungoje yra paliekami paskirų respublikų kompetencijoje, yra griežtai Maskvos prižiūrimi. Šitokią autonomijos stoką gali gerai pavaizduoti šis mažas, bet reikšmingas faktas. Vilniuje buvo sumanyta prie universiteto rūmų pastatyti Donelaičio paminklą, tačiau nuo tos minties buvo atsisakyta. Paminklo vietoje buvo pastatytas mažas biustas. Priežastis — labai paprasta. Paminklui būtų reikėjų prašyti Sovietų Sąjungos centrinių įstaigų leidimo, o biustui tokio leidimo nereikėjo. Klystų, kurie prileistų, jog vadinamoji lietuviškoji komunistų valdžia šiandien gali laisvai administruoti kraštą. Dirbančiųjų skaičius įvairiose įstaigose yra griežtai nustatytas, ir be Maskvos leidimo jo niekas negali didinti ar mažinti. Tuo būdu sovietai ir gali koncentruoti reikalingą darbininkų ar tarnautojų skaičių ten, kur jiems atrodo reikalinga, o ne ten, kur būtų naudinga kraštui. Ten pat Maskvoje tvarkomi Lietuvos bažnytiniai klausimai, duodami paskiriems asmenims leidimai išvažiuoti į užsienį arba net į kitus satelitinius kraštus, vykdomi valdininkų bei tarnautojų skyrimai. Tyčia suminėjau eilę mažų pavyzdžių. Mums, laisvėje gyvenantiems, jie atrodo nesvarbūs. Tačiau jie kartu su visiška ūkinio, socialinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo kontrole leidžia Lietuvos gyvenimui vystytis tiktai sovietų norima linkme. Paminėti maži faktai taip pat parodo, kaip yra sunku, net ir smulkiuose reikaluose, priešintis sovietų įtakai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNIMO KONGRESO APŽVALGA |
|
|
|
Rengėjai
Pirmąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (stp. PLJK) Čikagoje 1966 birželio 30 — liepos 3 sušaukė Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (stp. PLB), rengimo darban sutelkusi lietuvių jaunimo organizacijas. Kongresui ruošti ir pravesti buvo sudarytas PLJK Komitetas iš JAV bei Kanados lietuvių jaunimo organizacijų atstovų ir PLB Valdybos kviestų asmenų. Šį komitetą sudarė: JAV Lietuvių Bendruomenė — V. Kleiza, Kanados Lietuvių Bendruomenė — G. Rin-kūnaitė, Kanados Lietuviai Studentai — A. Šileika, LSS Akademinis Skautų Sąjūdis — E. Vilkas, LSS Skaučių Seserija — D. Tallat-Kelpšaitė, LSS Lietuvių Skautų Brolija — VI. Vi j eikis, Lietuvių Jūrų Skauti-ja — G. Barkauskas, Lietuvių Studentų Sąjunga — R. Kviklytė, LST Korp! Neo-Lithuania — E. Kavaliūnaitė, Lietuvos Vyčiai — V. Samoška, Moksleivių Ateitininkų Sąjunga — R. Sakadolskis, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė — Z. Acalinaitė, V. Kamantas, M. Rudytė, kun. K. Trimakas, S. J., A. Zaparackas, Santaros - šviesos Federacija — G. Gedvilą, Studentų Ateitininkų Sąjunga — A. Rauchas, šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjunga — P. Žumbakis.
Toks šio komiteto sąstatas buvo vėliausiai skelbtas po įvykusių kai kurių pasikeitimų. Komitetui vadovavo pirm. Algis Zaparackas, vicepirm. Vaclovas Kleiza, Gabrielius Gedvilą ir Eugenijus Vilkas, sekr. Zita Acalinaitė ir vykdomasis sekr. Romas Sakadolskis.
Didžiausia našta kongreso rengime teko Vytautui Kamantui, PLB Valdybos vicepirmininkui jaunimo reikalams. Jis vadovavo abiems pagrindinėms komisijoms — PLB Jaunimo Metų Talkos Komisijai ir PL JK Finansų Komisijai. Pirmojoj komisijoj jam talkino; Jūra Gailiušytė (sekretorė), Pr. Karalius, V. Kasparavičiūtė, St. Lazdinis, dr. S. Matas ir dr. G. Matienė. ši komisija rūpinosi Jaunimo Peticijos vykdymo skatinimu ir rengė spaudai informacijas apie kongreso ruošą. Antrojoj (finansų) komisijoj dar dirbo: vicepirmininkės M. Lenkauskienė ir J. Gailiušytė, iždininkė B. Juodikienė, sekretorius A. šenbergas, nariai kun. J. Grigonis ir A. Garlauskas (iš pradžių šiai komisijai pirmininkavo Pr. Razgaitis, vėliau su didžiąja dalimi narių pasitraukęs). Abi šios komisijos veikė Clevelande. Čikagoj, kur kongresas įvyko, įvairiems darbams buvo sudaryta ištisa eilė kitų komisijų. Paruošiamiesiems kongreso darbams vykdyti veikė raštinė, kurioj dirbo R. Sakadolskis kaip PLJK rengimo komiteto vykdomasis sekretorius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
