Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1950 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. V. Brizgys —Religijos ir morales vaidmuo
tautos ir tautiškumo išlaikyme ...................................................... 145

Dr. Pr. Skardžius — J. Jablonskis kalbininkas ............................ 149
Antanas Vaičiulaitis — Eilėraščiai ................................................ 155
Stasys Barzdukas — Jonas Jablonskis švietėjas ......................... 156
St. Prapuolenytė — šviesos spindėjimas (eil.) .............................. 161
Bronius Stoikus — Technika ir dvasios kultūra ........................... 162
Bern. Brazdžionis — Kalėdų dovanos (eil.) .................................. 167
Aloyzas Baronas — Išdavimas ...................................................... 169
Pablo Neruda — Vandenyno pietuose (eil.), vertė J. Kėkštas .... 172
K. Pakštas — Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas .......... 174

KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
Juozas Kėkštas — Bundančios žemės poezija .............................. 183
Papini apie Ispanoamerikos kultūrą .............................................. 184

KNYGOS IR ŽURNALAI
R- — Kun. K. Matulaitis: šventųjų gyvenimai ............................. 185
R- — J. Padaubietis: Telšių kankiniai .......................................... 185
A.    V. — Ateitis ............................................................................ 186

MENAS
Al. B. — Per srovę brendant ......................................................... 186

MOKSLAS
B.S. — H - Bomba .......................................................................... 187
Dr. K. Ambrozaitis — Artificialinės inseminacijos problema ...... 188

RELIGINIS GYVENIMAS
T. B. G. — Kristaus eros sąjūdis ................................................... 189
Kun. J. Gutas — Juodasis žmogus ieško Dievo ........................... 190

VISUOMENINIS GYVENIMAS
R. — 16  Lietuvių Kultūros Instituto darbų .................................. 191
L. Š. — Vėliausieji A. L. T. žygiai ................................................. 191
K. — BALF padėtis ir veikla ......................................................... 191
J. B. Lok. — Atvykę tremtiniai skaičiais ...................................... 192
Skaityti daugiau...
 
RELIGIJOS IR MORALES VAIDMUO TAUTOS IR TAUTIŠKUMO IŠLAIKYME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   
Siekiant tautos ir tautiškumo išlaikymui sutelkti visas jėgas ir pajungti visas galimas priemones, mūsų tikinčiajai visuomenei savaime iškyla klausimas, ar galima ir kiek tai galima šiai kiekvienam lietuviui aktualiai problemai panaudoti religiją ir moralę.
Kalbėkime ne apskritai apie religiją ar moralę, bet apie tą, kurią išpažįsta ir kuria gyvena mūsų tauta — apie krikščionybę ir konkrečiai apie katalikų religiją ir jos morales principus.

Reikia iš anksto pastebėti, kad siekiant išlaikyti tautiškumą, religijos ir moralės, kaip talkininkių šiame siekime, negalima gretinti su gyvąja tautos kalba, su menu, literatūra, papročiais ir kitomis tolygiomis priemonėmis. Šios visos vertybės kyla iš tautos, yra pačios tautos ir jos tautinės dvasios kūriniai. Jos visos pirmoje eilėje turi tarnauti savos tautos tautiniam charakteriui, o tik per savo tautą ir platesnei žmonijai.
Skaityti daugiau...
 
J. Jablonskis kalbininkas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. PR. SKARDŽIUS   

Lig šiol Lietuvai nekaip yra sekęsi su kalbininkais: arba jie kalbos mokslo darbą dirbo kaip reikiant moksliškai nepasiruošę, būdami tik savamoksliai, arba dėl sunkių gyvenimo aplinkybių anksti palūždavo, arba, blaškydamiesi gyvenimo sūkuriuose, turėdavo dirbti ne tiesioginį, savo specialybės, bet kurį kitą darbą. Pvz. Kazimieras Jaunius buvo nuostabių kalbotyrinių gabumų žmogus, bet, būdamas dvasininkas ir kunigų seminarijos bei dvasinės akademijos profesorius, jis mokslo darbą tedirbo priešokiais, nemaža dalimi klaidžiodamas kalbotyros klystkelė-mis. Jo mokinys Kazimieras Būga, iš pradžios nuėjęs savo mokytojo takais, bet vėliau atsipalaidavęs nuo jo klaidžios įtakos ir pasukęs į tikrą kalbotyros kelią, labai anksti, pačioj savo produktyviausio darbo pradžioj, turėjo atsiskirti su šiuo pasauliu, nespėdamas net kaip reikiant pradėti savo milžiniško darbo, didžiojo lietuvių kalbos žodyno. Taip pat ir Ramonas Bytautas, dar visai jaunas, bet didžiai gabus kalbininkas filosofas, savo laiku visiems davęs daug vilčių, yra palūžęs savo gražiausiomis jaunvstės dienomis. Panašaus likimo yra sulaukė ir kaikurie kiti jauni kalbininkai (Antanas Vireliūnas, Andrius Ašmantas...).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Vaičiulaitis   
DEBESĖLIS

Mano siela — debesėlis.
Debesio šešėlis:
Bėga, Ilgstis — ir pradžiunga
Pievų žydint gėlei.

Nenurimsta mano siela,
Liūdi ir svajoja.
Ir nuskrieja giriom, sodais,
Aukso vasarojais.

Ilgesėliais žemės kraštan
Skrieja siela mano.
Plaukia tolin debesėliais
Tarp gelių, verdenių
Skaityti daugiau...
 
JONAS JABLONSKIS ŠVIETĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS BARZDUKAS   
1. PLAČIUOSE ŠVIETIMO BARUOSE
Jono Jablonskio veikla buvo plati. Jis buvo ne tik kalbininkas specialistas, kuriam visų pirma rūpėjo lietuvių kalbos mokslas ir praktika, bet jis taip pat buvo ir kultūrininkas plačia šio žodžio prasme: jam rūpėjo ir visi Lietuvos švietimo reikalai. Lietuviška mokykla, lietuviška knyga ir spauda, apskritai lietuvių švietimas ir auklėjimas — buvo tie dalykai, kuriais jis nuolat sielojosi.

J. Jablonskis gyveno sunkiais Lietuvai laikais, ir nelemtos ano meto aplinkybės neleido jam kaip reikiant visam šiam darbui atsidėti. Rusų priespauda blaškė jį po įvairias svetimas šalis ir po visokius Rusijos užkampius. Tačiau pasirodžius nors ir mažiausiam laisvės spindulėliui, tuoj Jablonskį matome Lietuvoj ir dirbantį jos kultūrai. Antai, grąžinus 1904 m. lietuviams spaudą ir pradėjus eiti pirmam inž. Petro Vileišio leidžiamam lietuviškam dienraščiui "Vilniaus Žinioms", Jablonskį matome jų redakcijoj. 1905 m. jis redaguoja "Lietuvos Ūkininką". Tais pačiais metais jis kartu su Jonu Vileišiu ir Antanu Smetona įsteigia "Aušros" draugiją lietuviškoms knygoms leisti ir pasiima joje jos leidinių redaktoriaus pareigas. Po 1905 m. Rusijos revoliucijos lietuvių kalbai gaunant Lietuvoje daugiau teisių, Jablonskis pasidaro lietuvių kalbos mokytoju Vilniaus Prozorovienes mergaičių gimnazijoj ir realinėj mokykloj, o 1906 — 1908 m. lietuvių kalbą leidžia jam dėstyti ir mokytojų rengimo įstaigoj — Panevėžio mokytojų seminarijoj. Karo metu, nuo 1915 m. rugsėjo 1 d., jis paskiriamas mokytoju į pirmą jau lietuvišką mokslo įstaigą — į Martyno Yčo gimnaziją Voroneže. Kai 1919 m. jau nepriklausomos Lietuvos Švietimo Ministerija įsteigia Kaune lietuvių kalbos kursus aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų lietuvių kalbos mokytojams rengti, tai Jablonskis juose ne tik pats dėsto, bet jiems jau ir vadovauja. 1922 m. vasario 16 d. įsteigiamas Kaune lietuvių universitetas, kur Jablonskis kaip garbės profesorius skaito lietuvių kalbos paskaitas Lietuvos studentams Humanitarinių Mokslų fakultete.
Skaityti daugiau...
 
šviesos spindėjimas (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Prapuolenytė   
Kada šviesos spindėjimas nelauktai sublizga ant tako
Ir džiūgauja iš naujo šviesą reginti akis,
Argi liūdėt širdis privalo,
Bijodama nakties, ar debesio, ar slenkančio keliu šešėlio?
O, džiūgauki, širdie, dėl spindulio spindėjimo,
O, laiminki šviesa gausinga dangų,
Kurs siunčia laimes spindulius ant tako,
Kada ant žemes ir žiema ir debesys ir slenkantys juodi šešėliai.

 
TECHNIKA IR DVASIOS KULTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BRONIUS STOČKUS   
Technikos ryšys su kultūros visuma arba su vadinamąja dvasios kultūra yra tik viena iš daugelio mūsų vadinamo technikos amžiaus didžiai susikomplikavusio gyvenimo problemų. Tačiau, daugiau pagalvojus, vargu ar bus pateisinama gyvenamąja epochą vadinti technikos amžiumi. Kodėl nevadinti jos, pavyzdžiui, mokslo amžiumi, valstybes amžiumi arba dideliu žmonių masių koncentracijos amžiumi, kai šie istorijos faktoriai yra nemažiau svarbūs už technika. Iš vienos puses, techniką žmonija turėjo nuo pat savo gyvenimo aušros, iš antros pusės, ne viena tik technika pažengė ligi svaiginančios aukštumos — lygiai nuostabi yra mokslo, socialinio ir valstybes gyvenimo raida. Kadangi žmonių masės pirmenybę atiduoda regimiems daiktams ir ekonominėms gėrybėms, tai ir technika lieka labiausiai pastebėta ir įvertinta. Tokiu būdu ir mūsų gyvenamasis laikas gal ir per dažnai yra vadinamas technikos amžiumi. Tačiau technikos problema yra, ir šiandien ii iškyla aštriau negu bet kada anksčiau. Tai atsitiko iš baimes, kurią sukelia nauji išradimai.
Skaityti daugiau...
 
Kalėdų dovanos (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KALĖDŲ DOVANOS   
Tau Kalėdoms dovanų, žmona brangioji,
Ieškau aš parvežt Paryžiuje visam,
Ko nespėji, ko nelauki, nesvajoji,
Kas tau šviestų šios tremties kely tamsiam.

Tau čia tūkstančiai žiedų, kad puoštum pirštus,
Bet jie vieno mūsų žiedo neverti,
Tau čia brangūs brilijantai, kad užmirštum,
Kaip anie žiedai lelijų dar balti

žydi tartum sutuoktuvių pirmą dieną ...
O, aš ją kaip vakar vakarą menu .. .
Tau čia šilkas, kailiai lapių ir hijienų
Ir panterų — pilnos gatves, avenue ...
Skaityti daugiau...
 
Išdavimas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aloyzas Baronas   
Nubanguoja daug dienų, kaip drabužių klosčių. Jos keičia žmogų ir galvoseną, ir ko aš kada nenorėjau matyti, šiandien ieškau, kaip nepapratai reikalingo ir būtino daikto. Primeta laikas dienų, kaip lentų ar plytų, didelius tarpus, ir šauki ir tiesi rankas — ir nebegali pasiekti praeities. Laikrodžiai skaičiuoja šimtąsias sekundės, gi seniau jie buvo smėlio arba visai jų nebuvo, bet laikas ėjo vienodai, ir žmogus ieškojo, ir kankinosi, ir niekada negalėjo užmiršti, kad buvo vaikas. Po daug rūpesčio ir sielvarto dienų, po norėjimo ir nenorėjimo gyventi, po laikymosi nepaprastai stipriai įsikabinus į tą gyvenimą, kad išliktum gyvas, atėjo tyluma. Kaip lyguma išsitiesė ji prieš akis; joje mes, kuriuos išvarė iš namų, sustojom apsvarstyti viso, kas buvo praėję ir kas galėjo ateiti. Mes sėdėjome buvusio priešo žemėje vadinamose pabėgėlių stovyklose ir bandėme atkartoti tai, ką turėjome namie. Kūrėme uždaruose kiemuose savo gyvenimą, ir ilgesys skambėjo dainoj, žiūrėjo iš knygų, ir ilgesys šoko scenoj ir aidėjo kiekvienuos žingsniuos. Jis veržėsi, kaip vanduo per blogas užtvankas, ir jo nebuvo kur padėti, ir jis virto liga. Ir šitam laiko ir ilgesio įsisiūbavime ieškojom darbo ir dirbom, ką sugebėjom. Norėjosi gyventi ir būti kuo nors.
Skaityti daugiau...
 
Vandenyno pietuose (eil.), verte J. Kėkštas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pablo Neruda   
Vienišo vandenyno rožes —
tai ištirpusi druska ir krūtine pavojuje,
sudarkytas vanduo
ir paukščiai baisūs.
Yra tik naktis, lydima
dienos, ir diena, lydima
užuovėjos,
kanopų, tylos.

Tyloje auga vienašakis vėjas ir gėlė siūbuoja
Ir smėlis, kuris turi tik taktą ir tylą.
Yra tik šešėlis,
pėdsakai arklio-klajūno,
yra tik banga, kurią gavo laikas,
nes visi vandenys plaukia j šaltą žvilgsnį
laiko, kuris žiūri iš jūros gelmių.
Skaityti daugiau...
 
Keletas samprotavimų apie Lietuvos ribas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS PAKŠTAS   
22. KĄ LIUDIJA VILNIJOS VIETOVARDŽIAI?

Vietovardžių mokslą dažniausiai vadiname graikų kalbos žodžiu toponomastika. Tai labai įdomus mokslas, teikiąs dideles pagalbos istorijai, istorinei geografijai ir kalbotyrai . Lietuvai pirmas ją pritaikė tikrai moksliniu metodu mūsų garsusai kalbininkas profesorius K. Būga. Savo knygelėje "Lietuvos Ribų Problema" (Kaunas, 1939 m.) Lietuvos pakraščių topono-mastikai esu paskyręs 7 stambius puslapius, o angliškai rašytoje tuo pačiu vardu knygoje (dar nespausdintoje) toponomastikai daviau 12 pusi., pateikdamas bent 226 lietuviškų vietovardžių, apsupančių Lietuvą iš rytų ir pietų, nuo Drujos iki Vižainio.

Krašto lietuviškumą tvirčiausiai liudija vietovardžiai su galūnėmis - iškis, - iškiai, - iškė ir - iškęs. Šitos formos vietovardžiai randami tik srityse, kuriose gyvena arba neseniai masėmis gyveno lietuviai. Nelietuviškose žemėse jie nerandami. Beveik lygiu lietuviškumu pasižymi ir galūnės -ūnai, -onys. -eikiai, slavų perdirbtos i -uny, -ance ir -eiki. Vietovardžių etimologija irgi labai dažnai išduoda jų tautine priklausomybę. Taip, tokie vietovardžiai, kaip Dainava, Santaka (Sutoki), Pagiriai, Girvčiai. Burneikiai, Galiniai, Lapinai, Maišeliai, Žvyryne. Taukiniai, Darželiai, Kairiai, Galatilčiai, Užbalis, Šeškai ir daugybė kitu pilnu aiškumu liudija, kad ten gv-vena lietuviai, nes be lietuvių kalbos gero mokėjimo jokia svetima fantazija tokių vardų nesugalvos.
Skaityti daugiau...
 
Bundančios žemės poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kėkštas   

Gyvendami Europoje, nedaug turėjome žinių apie tai, kas vyksta tolimuose žemės užkampiuose. Todėl mūsų tremties metai, nors jie ir nelengvi ir slegiantys, turi vieną gerąją pusę: jie mums atidaro kai kurias galimybes pasipildyti tolimųjų tautų pažinimu. Tų tautų gyvenimas, pasirodo, yra daug {domesnis ir turtingesnis, negu kad mums iki šiol, iš tolo žiūrint ir ne viską matant, atrodė. Ypač nustembam sužinoję, kad kai kurios "egzotinio" kontinento tautos savo menu, literatūra ir bendra kultūra — stovi arčiau vakaru, negu neviena Europos tauta.

Pietų Amerikos kontinentas, kuri sudaro 21 tautos mozaika, turi savo garbingą istoriją, turtingą literatūrą, stiprų meną, originalų teatrą, trumpai tariant — gyvena platų dvasinį gyvenimą. Mums visa tai pažintina ir įsidėmėtina gal ne vien todėl, kad tai yra neginčytina tiesa,, bet taip pat ir dėl to, kad, organizuodami savo nūdieną, turime išsilaikyti ir ruoštis rytdienai. Mes čia matome aiškią tąsą kultūros, kuriai jaučiamės priklausą. Pavargusi Europa yra šiandien bejėgė atlaikyti destrukcijos spaudimą ir sėkmingai ginti visa tai, ką ji šimtmečiais kūrė. Todėl mes remiamės į naujas žemes, naujus kontinentus. Radę čia prieglobstį ir poilsį po nelengvų Išgyvenimų, nepasitenkiname "atrastųjų kraštų" klampiomis periferijomis, bet stengiamės, kiek tai mums sąlygos leidžia, pažinti jų dvasinį gyvenimą, žymėdami visa tai, kas jame yra dėmesio verta.
Šiuo kartu metame trumpą žvilgsnį į naująją Čilės poeziją.
Skaityti daugiau...
 
Papini apie Ispanoamerikos kultūrą PDF Spausdinti El. paštas
Giovanni Papini, sukėlęs didelę audrą savo pasisakymu apie tai — "ko Amerika nedavė" (Revista Javierana, Bogota), kur jis nepagailėjo aštrios kritikos žodžių Naujojo Kontinento adresu, pravedė kai kurių savo teigimų reviziją. Po gyvos polemikos, kuri pasireiškė Ispanijos, Portugalijos ir Pietų Amerikos spaudoje, G. Papini Florencijoj suteikė pasikalbėjimą Argentinos kultūros reikalų atstovui Italijoje Jose L. M. Aspiri. Genialus florentietis pastebėjęs, kad daugumas jo minčių buvę klaidingai suprastos, išdėsto savo pažiūras   į Iberoamerikos kultūrą.

Štai keli jo pareiškimo fragmentai, 1
"Niekuomet nebuvau perdaug tvirtai įsitikinęs savo argumentų verte... šiuo man žiauriai prikišamu atveju, aiškiau negu kuriuo kitu, turiu iškelti šių dienų Amerikos kūrybinį veržlumą, visiškai nenorėdamas nuvertinti jos kūrybinės veiklos atstovų...
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ AMERIKIEČIŲ POETAS PDF Spausdinti El. paštas
Kovo pradžioje Philadelphijos mieste mirė žymus amerikiečių poetas Edgar Lee Masters. Jis buvo gimęs 1869 metais, kurį laiką dirbo kaip advokatas, bet vėliau atsidavė kūrybai, ypač išgarsėdamas "SpoonRiver Anthology" knyga.   
 
Šiuo poezijos rinkiniu Edgar Leel Masters lyg ir tęsia  Walt Whitman" tradiciją. Veikalas, pasirodęs 1915 metais, sukėlė ištisą audrą ir ligi šiolei pasiliko viena iš populiariausių poezijos knygų Amerikoje. Dar daugiau — ji buvo išversta į eilę kalbų — vokiečių, danų, prancūzų, italų, japonų, hebrajų ir kitas. Jungtinėse Valstybėse šios knygos ligi šiolei yra išėję per septyniasdešimt leidimų.
Skaityti daugiau...
 
KUN. K. A. MATULAITI8: ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R-   

Išleido Marijonų Vienuolija Amerikoje. Chicago, 1949. 714 pusl.
Cia yra didžiųjų sielos žmonių istorija per tūkstančius metų. Drauge tai yra pasaulio istorija įvairiuose jos vingiuose. Daugeliui tų asmenų, aprašytų šioje knygoje, teko būti pačiose atsakingose vietose, kurti istoriją arba pereiti per didžiuosius žmonijos pasikeitimus. Net ir tie, kurie savo dienas praleido kalnų nuošalumoje, vienuolynuose, prie nežymių darbų, — ir tie mums byloja apie praeiti, apie mažą jos kertelę.

Iš tos nuošalumos jie mums šiandien žėri kaip aukščiausieji šviesos stulpai, kurie tarnavo geriausiajai daliai — artimui ir Dievui. Taip pro mūsų akis, skaitant šiuos lapus, praeina apaštalai, vienuoliai, popiežiai, amatininkai, paprasti darbininkai, didžio mokslo vyrai ir daugelis kitų. Diena iš dienos jie mums byloja apie tikrąjį pasirinkimą ir apie tuos dvasios turtus, kuriuos sukrovė jų tikėjimas.
Skaityti daugiau...
 
J. Padaubietis: Telšių kankiniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R.   
Išleido "Lietuvių žinios", Pittsburgh. 1949 m. 99 p.
Tai maža knyga, atskleidžianti didelį Skausmą. Autorius papasakoja apie šiurpius įvykius, apie lietuvių žudynes, kai 1941 metais rusai traukėsi iš Lietuvos. Tų žudynių vieta ir daugelio kankinių vardai šiandien plačiai žinomi. Šie įvykiai yra tokie baisūs, kad jie niekados neišnyks iš lietuvių tautos istorijos. Ir jie nusipelno minimi visų tautų istorijoj šalia kitų išgarsėjusių vietų — Katyno, Lidicės ir panašių. O pasaulis turėtų tai žinoti ne vien dėl to, kad čia atsiskleidžia baisi mūsų tautai padaryta žaizda, bet ir todėl, kad pasimokytų. Tie patys žmogžudžiai, kurie Rainių miškelyje prie Telšių nukankino 73 lietuvius, savo kruvinas rankas tiesia į kitus pasaulio kraštus. O čia nėra tik žodžiai ar grasinimai, bet kruvini liudininkai, mums ir visoms tautoms byloja, kaip jie buvo sumesti į vežimus surištomis burnomis, kaip jiems buvo išbadytos akys, sutriuškinti galvos kiaušai, ištaškyti smegenys, nuplauti liežuviai, sulaužyti kaulai, nulupta oda, ligi jie bolševikų galutinai buvo pribaigti. Teisingai autorius sako: "Rainių miškelio tragedija amžiams liks vienu šiurpiausių momentų lietuvių tautos istorijoj" (p. 9).
Skaityti daugiau...
 
Ateitis Nr. 1 1950 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   
Malonu matyti "Ateitį" pasirodant šiapus Atlanto krantų. Pirmas moksleivių ateitininkų žurnalo numeris, išleistas Brooklyne, palieka gražų įspūdį: tinkamai techniškai sutvarkytas, turi gerų bendradarbių. Svarbiausia gi — jame spindi ateitininkiška dvasia, kuri tokią stiprią žymę yra palikusi Lietuvos gyvenime. "Ateities" uždavinys ir bus šią dvasią išsaugoti ir ugdyti. Ta proga reikia pastebėti, kad ateitininkai jau yra išsišakoję šiame žemyne ir turi apie dvidešimt kuopų. Kitos jų yra stambios ir siekia per šimtą narių.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Genocide. Lithuania's Threefold Tragedy. By K. Pelėkis. Edited by Rumsaitis. Published by "Venta". Germany, 1949. P. 286.

A. Gervydas. Už spygliuotų vielų. Išleido Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija. Nr. 2. Chicago, 1950. P. 221. $2.25.

Jurgis Kastytis Gliaudys. Ave America. 1950. P. 32.
Skaityti daugiau...
 
PER SROVĘ BRENDANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. B.   

Fizinė egzistencija nepatenkina žmogaus sielos, žmogus bet kuriose vietos ir laiko sąlygose neišvengiamai, fatališkai yra verčiamas vidujinės jėgos pasakyti savo kūrybini pasaulį. To noro pasakyti, to noro mene išsiveržti ir išsilaisvinti nepajėgė užspausti kalėjimai, koncentracijos lageriai ir vėliau gyvenimas be atramos. Ir naujam pasaulyj kūrybinė dvasia neapleido žmogaus, be-kovojančio neįprastą kovą už savo materialinį išsilaikymą.
Skaityti daugiau...
 
H — BOMBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. S.   
Prezidento Truman įsakymas gaminti H-bombą žymi išimtinai svarbų žingsnį atominių ginklų technikoj ir, galimas dalykas, atominės energijos taikos gyvenimui naudojimo technikoj, žinia apie tai buvo sutikta su didžiausiu susidomėjimu pasaulio spaudoj. Niekada, sakoma, vienas asmuo nebuvo atsidūręs prieš tokį lemtingą sprendimą. Džiaugsmo niekas dėl šio žygio nepareiškė, priešingai, vadovaujantieji asmenys pajuto visą lemtingą atsakomybe už įvedimą į karo techniką naujo faktoriaus, kuris vienas gali nulemti Žmonijos likimą. Ne be pagrindo tad senatorius Mac Manon, ginklavimosi komisijos pirmininkas, senate siūlė, prieš pereinant prie H-bombos gamybos, išbandyti dar vieną naują taikai įgyvendinti planą. Bet svarbus sprendimas padarytas, darbai pradėti ir, remiantis ligšioliniais fizikos daviniais, atrodo, kad H-bomba bus galima pagaminti. Taigi, šis techninis uždavinys dar nebaigtas, nors pasisekimas beveik tikras, be to, ir tai, kas lemiamo pasiekta, laikoma didžiausioj paslapty. Todėl galima duoti tik šiek tiek bendresnių mokslinių žinių, iš kurių būtų matyti šio naujo technikos proceso — arba tiesiog ginklo — pajėgumas.
Skaityti daugiau...
 
Artificialinės inseminacijos problema PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. K. Ambrozaitis   
1949 metų spalių mėn. Romoj, Pa-lazzo Venezia, įvyko ketvirtasis tarptautinis katalikų gydytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 500 atstovų iš 30 valstybių.

Tokie suvažiavimai yra labai svarbūs ir turi tikslą — suderinti mokslą ir medicinos pažangą su Bažnyčios pažiūromis. Tarp daugelio, svarbiausi iš svarstomų klausimų buvo šie: narkoanalizė, socialinės medicinos teisės ir ribos, fetalinė a-nimacija, medicinos etika ir kt. Tačiau pats svarbiausias, kuris sukėlė daug diskusijų, buvo artificialinės inseminacijos klausimas.

Art. inseminacijos klausimas darosi vis populiaresnis. Kai kurių valstybių liberalinių pažiūrų gydytojai jį populiarina ir tobulina techniką. Art. inseminacija yra balsus modernių totalitarinių valdžių įrankis, nežiūrint, ar jos būtų demokratiškos, ar diktatoriškos, nes tuo siekiama dirbtiniu ir prievartos būdu padauginti tautą. Kaip žinome, baigiantis karui, didelius pasiruošimus art. inseminacijai darė nacių gydytojai.
Skaityti daugiau...
 
Kristaus eros sąjūdis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. B. G.   

Daug kalbama šiandien apie religinę krizę ir ieškoma priemonių jai pergalėti. Tam tikslui atsiekti bandoma surasti nauji metodai perduoti apreikštoms tiesoms, kurie patenkintų teisėtus laiko dvasios reikalavimus. Vieną tokių metodų nurodo neseniai išėjęs Enrico Bartoletti veikalas "Da Cristo a Dio". šis giliai pažįstąs laiko dvasią autorius neabejodamas teigia: "Vienintelis praktiškas metodas perduoti šių dienų savyje užsidariusiam žmogui krikščionišką galvoseną yra pateikti konkretų Kristaus vaizdą".

Jei viduramžių žmogus savo gyvenimo prasmės ieškojo Dievuje, kaip Absoliučioje Būtyje, tai pradedant septynioliktu šimtm. kitiems šis galvojimas prarado savo prasmę. Dievo vietą užėmė žmogus, žmogus savyje pačiame pradėjo ieškoti savo gyvenimo prasmės. Su nauju uolumu nagrinėjamas žmogus visoje savo būtyje. Descartes ir Hėgelis išanalizavo žmogaus protą, suteikdami jam dieviškai kūrybiškos galios. Kantas žmoguje atrado pajėgumą kurti visuotinai galiojančius moralės įstatymus. Romantikai iškėlė žmogaus jausminę pusę. Net baimės jausmas Kierkegaardo filosofijoje užima centrinę vietą. Marksas ir Engelsas bandė atskleisti žmogaus socialinį aspektą, suteikdami jafm absoliučios prasmės. Pagaliau Nietz-sche ir pasekėjai sukūrė "antžmogio" mitą, pastatydami jį anapus gėrio ir blogio. Toliau jau nebebuvo galima eiti. Netikras kelias nuvedė žmoniją į pražūtį. Taip pakilęs žmogus į svetimą sferą, pasijautė bejėgis ir vienišas.
Skaityti daugiau...
 
Juodasis žmogus ieško Dievo PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. J. Gutas   
Visa žmonijos istorija yra vienas didelis ieškojimas, vienas didelis ilgesys. Nerami žmogaus širdis - cor inquietum - ieško pilnutinės tiesos, gėrio ir grožio, ilgisi Absoliuto — ilgisi Jo ieškodama, ilgisi ir pažinusi, laukdama galutino paveldėjimo.

Krikščionybė yra pilnas ir tobulas atsakymas, kas yra Dievas ir kas yra žmogus. Dar daugiau — ji nurodo, kaip paveldėti Dievą, kaip nutildyti Amžinojo Idealo ilgesį. šitą vidinį veržimąsi į Dievą turi kiekvienas žmogus, kaip baltasis, taip ir juodasis. šių dienų nepaprastas Afrikos misijų pasisekimas yra dviejų veiksnių sąveikos išdava: juodasis žmogus, Šv. Dvasios skatinamas, ieško Dievo, o herojiškasis misljonlerlus jam parodo, kas yra Dievas ir koks yra kelias į Dievą.
Skaityti daugiau...
 
INTELIGENTAS IŠGANYMO DARBE PDF Spausdinti El. paštas
Šitokiu šūkiu "Pax Romaną" organizuoja pasaulinį katalikų intelektualų (МПС)   kongresą Amsterdame (Olandijoj) 1950 m. rugpiūčio 19-27 d. Kongresą suruošti yra pavesta Olandijos katalikų intelektualų sąjungai Thljmgenootschap, kurios centras yra Nimvegene. Minėta bendroji tema yra paskirstyta į penkias stambesnes grupes: 1. Katalikas intelektualas moderniosios mokslinės kultūros akivaizdoje, 2. Pašaukimas ir atsakingumas profesiniame darbe, 3. Intelektualas ir politinė sritis, 4. Intelektualas ir ekonominė bei socialinė sritis, 5. Intelektualas ir kultūrinis gyvenimas.
Skaityti daugiau...
 
trumpai PDF Spausdinti El. paštas
—    Vokietijoje Delegatūros pavestas Liet. Kat. Tremtinių Akcijos Centras organizuoja didelę lietuvių maldininkų kelionę į Romą šventųjų Metų proga. Kelionė turėtų įvykti gegužės mėnesį. Tikimasi gauti Romoje 10 dienų išlaikymą veltui. Tuo metu laukiama atvykstančių lietuvių keliauninkų ir iš Amerikos. Tai būtų pasaulinio masto lietuvių susitikimas Amžinajame Mieste.

—    Norėdami susabotuoti ir suniekinti šventuosius Metus, masonai, jų viršininkų įsakyti, organizuoja visų ložių nariams lankymą keturių Romos vietovių: Panteono, Janikulus, Portą Pia ir kapitoliaus, pamėgdžiodami krikščionių lankymą keturių bažnyčių. Neveltui yra sakoma, kad velnias yra Dievo beždžionė, šiame masonų žygyje jų bezdžioniškumas pasirodo visu ryškumu.
Skaityti daugiau...
 
16 LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO DARBŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R.   
Nors nesigarsindamas, Kultūros Institutas tyliai varo darbą, kelinti metai vadovaujamas pirmininko kun. P. Juro.

Kiek seniau Kult. Institutas išleido keletą veikalų anglų kalba: prof. K. Pakšto "The Lithuanian Situation", "The Balto-scandlan Confederation" ir "Lithuania and World War II", prof. Alfred Senn "The Lithuanian Language" ir A. Vaičiulaičio "Lithuanian Literature". Vėliau Kultūros Instituto vardu išėjo K. R. Jurgėlos "History of the Lithuanian Nation" ir A. Vaičiulaičio "Kur Bakūžė Samanota". Dabar vėl numatyta išleisti pora knygų. Pereitų metų gale Kult. Institutas pasirodė su laikraščiu vaikams — "Eglutė", kurį redaguoja Bern. Brazdžionis.
Skaityti daugiau...
 
VĖLIAUSIEJI A.L.T. ŽYGIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.Š.   
Jau dešimti metai, kai vasario mėnesį, minint Lietuvos Nepriklausomybės šventę, suarganlzuojama didelė ir medžiaginė talka Lietuvai laisvinti per Amerikos Lietuvių Tarybą, šiemet ypač stipriai pasireiškė toji talka. Mat, ALT susilaukė paramos iš kelių tūkstančių tremtinių, kurie glaudžiai jungiasi prie mūsų visuomeninio veikimo Amerikoj ir drąsiau įkimba į darbus Lietuvai laisvinti. Tuo būdu ir pati ALT vadovybė drąsiau galės planuoti platesnio masto žygius.
Skaityti daugiau...
 
BALF PADĖTIS IR VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.   
Bendrasis Amerikos Lietuvių šalpos Fondas nuo 1944 m. balandžio mėn. yra mažiau ar daugiau sušelpęs tūkstančius lietuvių tremtinių įvairiose šalyse Europoje ir kituose žemynuose. Per BALF rankas perėjo milijonai svarų maisto produktų, vaistų, knygų, drabužių, avalynės,  aidėjo ir imigracija ir su ja susijusios problemos, kurios pareikalavo ne tik nuolatinio budėjimo, bet ir didelių išteklių. BALF centras, iki to laiko rūpinęsis lietuvių tremtinių gerove užsienyje, staiga susidūrė su naujomis problemomis ir reikalais Amerikoje, susijusiais su lietuvių tremtinių imigracija, darbais, butais, sveikata, įvairių dokumentų sudarymu ir šiaip problemomis, dažnai labai paprastomis, bet neretai ir su gana komplikuotomis, darbo ir išlaidų reikalaujančiomis.
Skaityti daugiau...
 
ATVYKĘ TREMTINIAI SKAIČIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B. Lčk.   
Išvietintų asmenų įsileidimo į Ameriką įstatymas, žinomas vardu Public Law 774, pradėjo veikti 1948 m. birželio 30 d. Pirmasis tremtinių transportinis laivas į New Yorką atplaukė tų metų spalių 30 d. Nuo to laiko iki 1950 m. sausio 1 d. iš viso atvyko 121,678 asmens. Šiame skaičiuje lietuvių buvo 16,201.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksandravičius, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai