Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1950 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
T. Bernardinas Grauslys, O. F. M. — Viešpats sutvėrė mane savo kelių pradžioje  ....... 193
Vysk. V. Padolskis — V. Krėvės "Dangaus ir žemės sūnūs" teologo akimis  ............... 197
Faustas Kirša — Iš knygos "šventieji akmenys" (eil.) .................................................  203
Mykolas Biržiška — XVI-sis amžius povytautinės Lietuvos tautinės kultūros raidoje .. 204
M. Vaitkus — Ežero mergaitė (eil.) .............................................................................  214
J. Aistis — Apie laiką ir žmones  ................................................................................  216
Kotryna Grigaitytė — Lietuvos miškų žibutei, Trys seserys (eil.)  ..............................   222
Antanas Vaičiulaitis — žvejų duktė Banguolė .............................................................. 223

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
A- T. — Trumpa pokarinės vokiečių literatūros apžvalga ............................................. 223
Pr.B. — Knyga apie naujosios literatūros prometėjizmą ............................................... 229

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. Grinius — F. Neveravičiaus apysakos ....................................................................... 230
Ben. Babrauskas — Dr. J. Balys: Istoriniai padavimai ................................................. 233
A.V.- — A. Vilainis: žmogus, kuris amžinai keliavo ..................................................... 234
Aug. R. — Meškuitis: Kunigas Mykolas ....................................................................... 234

RELIGINIS GYVENIMAS
A. Jasm. — Grąžinkime Šventiesiems Metams jų prasmę ............................................ 235
A. m. — Bergsono santykis su katalikybe .................................................................... 244
Bgd. — Naujo pobūdžio religinė knyga ......................................................................... 236

MOKSLAS
St. Barzdukas — "Lietuvių kalbos vadovui" pasirodant ............................................... 237

POLITIKA
A. K. — Politika be nugarkaulio .................................................................................. 239
Skaityti daugiau...
 
VIEŠPATS SUTVERĖ MANE SAVO KELIŲ PRADŽIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Bernardinas Grauslys, O.F.M.   

Marijos meilė yra įdiegta pačioje žmogaus prigimtyje. Jei žmogaus sielą su Tertulijonu galime pavadinti iš prigimties krikščioniška, nemažiau jai galime priskirti ir Marijos meilės įgimtinumą. Tai liudija kasdien didėjąs Marijos kultas, tai patvirtina sparti Marijologijos mokslo pažanga.

Neklysime pasakę, kad Marijos kultas šiandien užima pirmą vietą Bažnyčioje. Jos šventės pralenkia Kristaus šventes. Tikintieji jas sutinka su vis didėjančiu entuziazmu. Tai prigimties balsas, kuriuo tikintieji seka spontaniškai. Vadovaudamasis tuo prigimties balsu, pop. Pijus IX atsiklausė tikinčiųjų nuomonės, kai buvo pasiruošęs paskelbti Marijos Nekalto Prasidėjimo dogmą. Panašiai elgiasi ir šių dienų popiežius Pijus XII, ruošdamas Marijos dangun ėmimo dogmą.
Skaityti daugiau...
 
V. KRĖVES "DANGAUS IR ŽEMES SŪNŪS" TEOLOGO AKIMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. PADOLSKIS   
Augsburge, Vokietijoje, 1949 m. "Sūduvos" leidyklos buvo išleista V. Krėvės kūrinio "Dangaus ir žemės sūnūs" pirmoji dalis: "Žemės vingiais". Atskiri jos fragmentai buvo pasirodę dar seniai "Skaitymuose", paskui Salzburge, Austrijoje, leidžiamam mūsų tremtinių žurnale "Tėvynėn" ir vėliau "Naujojoje Aušroje". Jau tuomet jie sukėlė nepasitenkinimo bangą apdairesnių katalikų tarpe, kuriems rūpėjo ne tik meniškai pasakytas žodis, bet ir dėstomos minties teisingumas bei aprašomų istorinių faktų tikrumas. Neabejoju, kad katalikų nuogąstavimų gandas turėjo pasiekti ir autorių. Bet dabar vėl visa tai spausdinama iš naujo 200 puslapių veikale, tarsi autorius visai neabejotų parašytų dalykų tikrumu.

Tiesa, turime pripažinti autoriui sugebėjimą atkurti orientalinį pasaulį, kiek tai liečia jų minties ir kalbos savotiškumus, galime grožėtis ir vaizdų meniškumu bei parinkto žodžio puošnumu, bet negalime nesijaudinti, kai iškreiptai vaizduojami ar interpretuojami krikščionybės pagrindus liečia įvykiai, kai mums gerai iš Evangelijų pažįstami asmens, prieš visokią istorinę tiesą, piešiami jiems svetimomis spalvomis.
Skaityti daugiau...
 
Iš knygos "šventieji akmenys" (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Faustas Kirša   
PIETA

Ant Tavo kelių, Motina Šventoji,
Nurimo Dievas, pranašas, sūnus.
Jo garbei saulė ant kalnų liepsnoja,
O Dievo žodis tapo Tau klusnus.

Per amžius eina žemėj šventas garsas,
Kad meile, žmogui atpirkta krauju,
Plasnos ir džiugins kaip alyvų varsos
Prie dangišku ir prarajos kelių.
Skaityti daugiau...
 
XVI-sis AMŽIUS POVYTAUTINĖS LIETUVOS TAUTINĖS KULTŪROS RAIDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS BIRŽIŠKA   
I.
Paklaustas, kuris Lietuvos istorijos laikotarpis bus pats efektingiausias, labiausiai žinomas ir populiauriausias visuomenės atmintyje, plačiausiai Lietuvą išgarsinęs, bent kuris lietuvis, o ir nors kiek apie Lietuvos praeitį girdėjęs nelietuvis čia pat, be abejo, atsakys: "Tai Vytauto Didžiojo laikai!" Kitas net dar aiškiau mums iškirs: "Nagi tai karališkoji Vytauto gadynė!"

Ir tikrai, kitos tokios gadynės ilgaamžėje Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos istorijoje nerasime. XIII a. tebeįpusėjus, su Mindaugu karalium kaimynams svariau išryškėjusi Lietuva, su Traideniu, Vyteniu, o ypačiai Gediminu, Algirdu ir Kęstučiu vėliau pakilusi, išplitusi ir susitvarkiusi stipri Didžioji Lietuvos Kunigaikštija su Vytautu valdovu (1392-1430) pasiekia didžiausią savo išplitimą ir didžiausią galybę bei garsą. Tai tuo metu ji ne tik Maskvą prieina, ištisam šimtmečiui Smolensko kunigaikštiją sau įsitvirtinusi, savo politikos tikslams paklupdžiusi Didįjį Novgorodą, Pskovą, Tvėrę ir kitas rusų sritis, o su Vytauto dukterim Maskvos kunigaikštiene ir Maskvai savo politiką bediktuojanti, bet ir iš viso tuometinėje Europoje yra didžiausia, plačiausia valstybė. Tai Vytauto laiku ji pasiekia dviejų jūrų krantus — gintarinės Baltijos ir piktų Juodųjų,1 tuo net po kelių šimtų metų Lenkijos imperialistams įkvėpdama viliojantį politinės ateities sapnovaizdį: Polska od morza do morza, žinoma, per buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos milžiniškus plotus, kas mūsų metui sumoderninama net dar platesnės Vidureuropės Tarpjūrių Konfederacijos miražu — jau keturių jūrų (Baltijos, Juodųjų, Viduržemio ir Adrijos) tarpe — nuo Stetino ligi Smolensko, nuo Prahos ligi Charkovo, nuo Liub-lianos ligi Krymo pusiasalio imtinai ir — nuo Talino ligi Atėnų — albanų, baltarusių, bulgarų, chorvatų, čekų, estų, graikų, latvių, lietuvių, lenkų, rumunų, serbų, slovakų, slovėnų, ukrai-nų ir vengrų, taigi 16 tautų-kraštų, suprantama, Varšuvos vadovaujamų. Ir vis iš tos XV amž. vytautinės užuomazgos!
Skaityti daugiau...
 
Ežero mergaitė (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Vaitkus   
Ežeras mėnesienoj slėpiningoje snaudžia.
Vėjas, užklydęs viršūnėse, guodžiasi graudžiai.
Pusnaktis .. Bet neaptyla slaptingosios opos.
Dūsauja miškas.. Tyloj pasigirdo kanopos.

Tai grįžta į pilį narsus jaunikaitis.
Ant Juodbėrio žirgo parjoja jis raitas.
Pasibaigė žygis. Jis neskuba, žvalgos.
Toli atsiliko draugai ir marčelgos..
Skaityti daugiau...
 
Apie laiką ir žmones PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. AISTIS   
Visa, kas negrįžtamai pasitraukia — laikas ir žmonės — nusidažo ypatingomis spalvomis. Kai pamanau apie laiką, man gaila jo, ir gaila ne dėl to, kad negrįš, bet kad aš jo, rodos, nemačiau. Kai prisimenu žmones — jų daugio jau nėra, — jaučiuosi kaltas, kad nemokėjau laiku jų įvertinti. Štai dabar žiūriu į amžinai nurimusio Kazio Binkio fotografiją ir matau jį su ilga meškere einantį basą Daugyvenės pakraščiu: girdžiu jo ir savo balsą. Jis atsisėdo ir traukė iš tarpupirščio rakštį. Kojos visos subraižytos. Ir sakau jam: "Žinai, Kazimierai, jei aš valdyčiau Lietuvą, tai uždrausčiau vaikščioti basiems... — Eik tu, atsakė jis, spausdamas kraują, žmogus sutvertas vaikščioti basas... Dievas vaikščiojo basas, apaštalai vaikščiojo basi, visi geri žmonės vaikščioja basi..." Taigi, kai prisimenu laiką, noriu visus tuos mielus žmones šaukti vardu, pavarde ir laipsniu.

Jie šiandien stovi debesyse, stovi šalmuoti, žvilgančiais nertiniais šarvais, auksu adytomis kapomis ir olimpiškai giedromis šypsenomis. Aš juos prisimenu kitokius: paprastus, graudžius, nerimtai linksmus, išdidžius ir nusilenkusius iki žemės... Kartą Šv. Petro aikštėje laukiau pasirodant balkone šventos atminties popiežiaus. Tarp Maltos riterių, kardinolų, vėduotojų, po dideliu baldakimu ir aukšta tiara išnešė soste nusilpusį Bažnyčios Galvą. Ir man atėjo mintis: ar nebūtų teatrališkiau, jei popiežius imtų ir pasirodytų kasdieniškoj sutanoj. Bet priėjau išvados, kad ne. Viena yra žmogus, kita yra pareigos. Menininkas visada žmogus, net, kai vaidina, yra nuoširdus. Jų gyvenimas yra to paties meno dalis. Kai pasitraukia, atsiskiria gyvenimas nuo meno, kaip siela nuo kūno.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
LIETUVOS MIŠKŲ ŽIBUTEI

Iš kraujo lašelio pražydus,
Melsva ašarėlė miške,
Pro saulėje tviskantį skydą
Pavasarį sveikini čia.

Viena tu tik laisve alsuoji
Tėvelių šaly pavergtoj;
Priglaus samanotasis guolis
Kitus mano brolius rytoj.

Vis kraujo lašely žydėsi,
Kol saulė tave pamatys
žaliųjų mūs girių pavėsy,
Melsva ašarėlė melsvam lūkesy ...
Skaityti daugiau...
 
Žvejų duktė Banguolė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Vaičiulaitis   
1.
Labai seniai ant marių krašto, netoli nuo Šventosios uosto, gyveno žvejas, turėjęs keturis sūnus ir tą vieną dukterį, kuriai davė Banguolės vardą.

Mergaitė lakstė po kopas, bėgo į girias rinkti uogų ir siautė jūros vilnyse. Ji augo graži ir linksma, ir net seni žvejai mėgdavo į ją pasižiūrėti ir ant kelių pasisodinti.
Kai saulė, didelė ir raudona, leisdavosi vakaruose, Banguolė po pušimis laukdavo grįžtant brolių. Paskui, atėjus metams, jos širdis sunerimo. Mergaitė, rymodama po šermukšnių medžiais, žiūrėdavo, kada ant marių pasirodys juodas laivas ir atplauks kaimynų sūnus Meldutis. Juodu tada šnekėdavo apie žuvis vandenų gelmėse, apie audras, kurios skandina laivus, ir apie tai, kaip gera juodviem žengti per kopas ir klausytis amžinos jūrų giesmės.
Skaityti daugiau...
 
Trumpa pokarinės vokiečių literatūros apžvalga PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. T.   

Nacių valdomos Vokietijos laikais per 12 metų vokiečių literatūra buvo įėjusi į visai kitas vežės, kaip prieš tai. Po 1933 metų nevienas žymiųjų tos literatūros šulų turėjo dėl politinių priežasčių palikti savo kraštą. Vieni jų pasitraukė į kitas Europos valstybes, kaip H. Hesse į Šveicariją, ar Fr. Werfel į Prancūziją, kiti į užjūrius, kaip Th. Mann. Kurie pasiliko ir prie režimo neprisitaikė, su savo kūriniais viešai pasireikšti nebegalėjo.
Skaityti daugiau...
 
Knyga apie naujosios literatūros prometėjizmą PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. B.   
Mūsų dienų literatūrą užvaldė žmogaus ir jo metafizinės egzistencijos problemos. Tarpkario laikotarpiui būdingo vitalinio džiaugsmo ir este-tizmo vieton po paskutiniojo karo įsiveržė moralinių problemų gvildenimas, su žymia nerimo, patetikos ir prometėjizmo doze. Neneigdami fakto, kad maišto ir nepasitenkinimo dvasios netrūko ir tarpkario literatūroje, turime visgi pagrindo tvirtinti, kad šiandien žmogiškosios egzistencijos klausimas yra statomas ir sprendžiamas nepalyginamai giliau ir drąsiau. šiandien nepasitenkinama formaline dalyko puse, bet leidžiamasi iki pačių esmingųjų žmogaus problemos gelmių, ši dvasia reiškiasi tokia žiauria jėga, kad, stebėdami ją iš arčio, matome mitologinio maštabo maištą: mes pasijuntame atsidūrę promėtėjinės literatūros akivaizdoje.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
—    Balandžio pradžioje New York» mirė žinomas kompozitoriuis Kurt Well, sulaukęs 50 metų. Jis buvo gi. męs 1900 m. Vokietijoje, ls kur pasitraukė, naciams įsigalėjus. Amerikoje eilė jo kompozicijų turėjo didelį pasisekimą Broadway teatruose ("One Touch of Venus", "Lady in the Dark", "Street Scene" ir t.t.).

—    Londone balandžio mėnesį mirė garsusis baleto šokėjas V. Nižinskis. Jo baleto karjera baigėsi 1919 metais, kada jisai susirgo šizofrenija. Jis buvo gimęs 1890 m. Kijeve ir, turėdamas 17 metų, pasirodė Maskvoj balete. Jisai tuoj išgarsėjo ir tapo vienu iš legendarinių vardų šokio mene.
Skaityti daugiau...
 
F. Neveravičiaus apysakos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Grinius   

F. Neveravičius, Dienovidžio sutemos, apysakos ir novele, Kassel-Mattenberg, 1949 m. išleido "Aistia", 190 pusi.
Į "Dienovidžio sutemų" knygą F. Neveravičius sudėjo tris apysakas: "Priešus", "Lizdus ant smėlio", "Dienovidžio sutemas". Nors šią pastarąją autorius yra pavadinęs novele, tačiau ji specifiškai novelinės formos neturi. Ir jos dydis yra maždaug toks, kaip "Priešų", kuriuos autorius vadina apysaka. Todėl visus tris knygoje sudėtus kūrinius mes čia ir vadinsime apysakomis.

Tų apysakų stambiausia (112 psl.) yra "Lizdai ant smėlio". Jos vardas rodytų, kad joj F. Neveravičius nori atskleisti silpnus kai kurių šeimų pagrindinius ryšius, kurie sieja susituokusius. Tam reikalui jis parodo tris šeimas: valdininko Vaclovo ir Konstancijos Magėnų, literatūros mokytojo ir pradedančio rašytojo Adomo ir Irenos Balėnų, pramonininko Jeronimo ir Ksaveros Brazų. Tačiau Magėnų ir Brazų šeimų suirimą ir neištikimybes autorius daugiau konstatuoja kaip faktus, nes tų šeimų suirime gilesnių priežasčių jis neieško. Tuo tarpu Balėnų šeimos sugriuvime mato problemą, būtent, rašytojo sudėtingus santykius su šeima ir meile. Todėl Balėnai stovi apysakos centre, o kitų dviejų šeimų suirimas, atrodo, vaizduojamas pirmiausia tam, kad būtų galima ryškiau neva prasmingoj šviesoj parodyti ir pateisinti Adomą Balėną, kuris palieka savo žmoną ir sūnų tariamai kilnesniais ir aukštesniais tikslais negu šeima.
Skaityti daugiau...
 
Istoriniai padavimai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ben. Babrauskas   
Dr. Jono Balio paruošti, o Lietuvių Katalikų Spaudos Dr-jos išleisti Istoriniai padavimai pasirodė pernai Čikagoje kaip pirmoji lietuviškos knygos rėmėjams dovana, šiaip rinkoje parduodama bene po $1.25. Visi 95 padavimai šičia spausdinami pirmą kartą, taigi iš atsivežtų iš Lietuvos rankraščių ar jų nuorašų. Įvairių tautosakos komisijų ir atskirų rinkėjų rūpesčiu Lietuvoje jau buvo surinkta bene keliolika tūkstančių įvairių padavimų, bet prie sistemingo Jųjų išleidimo dar vis nebuvo prieita. Taigi reikia džiaugtis, kad bent maža čia atsigabenta jų dalis dabar pateikta laisvojo pasaulio lietuviams.
Skaityti daugiau...
 
A. Vilainis: žmogus, kuris amžinai keliavo PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   
Reportažai iš kelionių Lietuvoje. I. Išleido "Nemunas". Cicero, 1950. 53 pusl.
Tokia knyga, kaip šioji — Lietuvos vaizdai — mums jau seniai reikalinga. Autorius yra parašęs nemažą pluoštą vaizdų ir juos leidžia atskirais sąsiuviniais, kurių iš viso būsią šeši. Žinoma, daug geriau būtų šiuos įspūdžius sudėti į vieną ar, daugiausia, į dvi knygas. Be to, nederėtų gale dėti skelbimų   — apie graborius, karčiamas ir t.t. Tai gal duoda kiek lėšų, bet suprastina leidinį.
Skaityti daugiau...
 
MEŠKUITIS: KUNIGAS MYKOLAS. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
1949 m. 200 p.
šiai knygai gal geriausiai tiktų atsiminimų vardas. Autorius ir pats prisipažįsta, kad tai yra "atviros širdies išpažintis".

Perskaičius šį veikalą, reikia tarti: jis parašytas atvirai ir nuoširdžiai. Visur jame randi ir tam tikrą lietuvišką lyriškumą. Jame susiduriame su lietuviškosios tikrovės dalele pereitojo amžiaus gale, kada eina pasakojimas, ir su nemaža psichologinių ir filosofinių bei religinių samprotavimų. Pastarųjų daugiau yra antroje dalyje. Pirmoji dalis pavadinta "Jauno kunigo gyvenimo pradžia parapijoj", o antroji — "Užrašai. Jis pažymi savo vidujinio gyvenimo psichinius momentus".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Kozulis: Dulkes ežere. Toronto, 1950 m. 62 p.
Vaidevutis-Lapelis: Prelatas Kazimieras Šaulys. 1949 m. 67 p.
Ateitis. N r. 2. 1950 m. balandžio mėn. Redaguoja: K. Ambrozaitis. A. Baužinskaitė, A. Sabaliauskas.
Eglutė. Nr. 4. 1950 m. balandžio mėn. Redaguoja B. Brazdžionis.
 
Grąžinkime Šventiesiems Metams jų prasmę PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Jasm.   

Šventieji Metai  prasidėjo. Popiežius aukso plaktuku sudavė į duris, sakydamas: "štai Viešpaties durys, pro kurias įeina teisingieji. Viešpatie, išklausyk mano maldos". Ir šimtai tūkstančių eis pro šias duris, kad pelnytų atlaidus, šimtai tūkstančių keliaus į Amžinąjį miestą ir nušvitusiomis akimis žvelgs   nuo Monte Mario į po jų kojomis   išsitiesusią nežlungančią Bažnyčios sostinę. Paskui sugrįš iš šventos kelionės pavargę ir dar ilgai gyvens gautais įspūdžiais. Tačiau ar tuo šventieji Metai turi ir baigtis? Ar jie neturi būti pažymėti kuo nors konkretesniu, kuo nors apčiuopiamesniu, kas tarnautų ne tik asmeniškai mums patiems, bet ir mūsų artimui, liudydamas mūsų tikrąją   Dievo   meilę? Šventieji Metai teikia visuotinius atlaidus. Tačiau tokius   pat   atlaidus teikia ir daugybė kitokių   religinių progų,  anaiptol nesusijusių  nei su kelione į Romą nei su šimtmečio puse ar ketvirčiu.   Ar tik šių atlaidų gavimu Šventieji Metai turėtų ir išsisemti? šventuosius Metus krikščionybė perėmė iš Senojo Testamento, perėmė su ta pačia prasme, kurią jie ten turėjo. Tačiau ši prasmė mūsų yra pamiršta. Tegu skaitytojas šitoje vietoje sustoja ir pamąsto: kokią gi prasmę turėjo šventieji Metai Senajame Įstatyme?   Retas, labai retas kuris, išskyrus egzegetus ir teologus, į šį klausimą atsakys. Tuo tarpu be šios prasmės šventieji Metai mums patiems pasiliktų perdaug subjektyvūs ir todėl per maža reikšmingi.
Skaityti daugiau...
 
Bergsono santykis su katalikybe PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. m   
"Aidų" 2 nr. paskelbėme trumpą Ištrauką iš naujos P. Jurevič knygos apie Bergsono santykius su katalikybe, šiuo tarpu, papildydami anas žinias, dedame ištrauką iš paties Bergsono testamento (1937 m. vasario 8 d.), jo žmonos paskelbto "Gazette de Lausanne".

Atvirame laiške prancūzų filosofui ir sociologui E. Mounier Bergsono žmona apie šio didelio filosofo santykius su katalikybe rašo: "Mano vyras, kuris jau nuo seniai dėmesingai atsidėjo religijos problemai ir kuris, ypač pasirodžius 'Deux sources', žiūrėjo į katalikybę su augančia simpatija, vis dėlto J ją neperėjo dėl įvairių priežasčių, kurios kai kurių draugų, su kuriais jis jas svarstė, buvo pagerbtos ir pagirtos. Savo testamente jis tai yra labai tiksliai pareiškęs;   šią vietą manau turinti jums pranešti. 'Mano mąstymas — rašo Bergsonas — mane vedė vis arčiau ir arčiau prie katalikybės, kurioje aš matau žydų religijos atbaigimą. Aš būčiau jon perėjęs, jeigu nebūčiau matęs, kaip auga milžiniška antisemitizmo banga, kuri greitai užlies pasaulį. Aš norėjau pasilikti su rytdienos persekiojamaisiais. Tačiau tikiuos, kad kuris nors katalikų kunigas bus malonus, jei Paryžiaus kar-dinolas-arkivyskupas jam tai leis, atkalbėlti maldas prie mano kapo. Jei toks leidimas nebūtų duotas, reiktų kreiptis į rabiną, tačiau neslepiant nuo jo ir nė nuo bet ko kito mano moralinės priklausomybės katalikybei, taip pat ir mano aiškaus noro, kad maldas atkalbėtų katalikų kunigas".
Skaityti daugiau...
 
Naujo pobūdžio religinė knyga PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bgd.   
Anglijoje katalikas rašytojas C. S. Lewis yra išleidęs knygą, kuri tiek formos, tiek turinio atžvilgiu yra verta platesnio dėmesio. Knygos vardas yra: The Screwtape Letters, išleista The Centenary Press, London, 1946 m. šios knygos autorius pateikia tikėjimo dalykus ne tiesioginiu būdu, bet išeidamas iš to požiūrio, kurį į juos gali turėti pagrindinis žmogaus išganymo priešas velnias. Knyga parašyta laiškų forma. Juos beskaitydamas, žmogus ilgainiui patiria, kad laiškų autorius dėdė Screwtape yra ne kas kitas, kaip pragaro užsienių reikalų ministeris, kuris rašo laiškus savo giminaičiui Wormwood, išsiųstam į pasaulį darbuotis žmonių tarpe. Knyga yra pilna puikios ironijos bei humoro ir smulkmeniško šiandieninės krikščionijos šviesuomenės pažinimo. Iš laiškų išryškėja vieno jauno žmogaus likimas, kuris čia yra vadinamas pacientu. Dievas laiškuose yra vadinamas Priešu, o Luciferis — Mūsų Tėvu. Screwtape, duodamas savo brolvaikiui taktinius nurodymus, yra priverstas paliesti daugelį Priešo, t. y. Kristaus nusistatymų, jo veikimo būdų ir priemonių.
Skaityti daugiau...
 
"Lietuvių kalbos vadovui" pasirodant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Barzdukas   
"Lietuvių kalbos vadovas" jau yra surinktas, jo korektūra peržiūrėta, taigi belieka laukti tik jo pasirodant. Tada dėl jo jau galės savo žodį tarti ir jo skaitytojas bei vartotojas. Dabar, kol dar jo nėra viešumoj, tenka vienu kitu žodžiu paaiškinti, kaip jis jau galutinai atrodys.

— o —
Įvade yra nurodyta lietuvių kalbos kilmė, jos senoviškumas ir savaimingumas. Kilusi istorijai neprieinamoj žiloj praeity, ji ilgame savo istoriniame kelyje nuolat kito ir įvai-rėjo, tačiau išliko vienalytė, nesumi-šusi su kitomis kalbomis. Ilgus amžius patys lietuviai savo viešiesiems reikalams vartojo ne ją, bet svetimas kalbas, tad ir rašte ji tepradėta vartoti vos XVI amžiaus vidury. Suklestėjusi to paties amžiaus pabaigoj ir beveik visame XVII a., XVIII amžiuje visai sunyksta, merdi, nes nebuvo kas ja dabar rūpinasi. Vėliau, XIX amžiaus pradžioje, vėl atsiranda lietuvių, kurie susidomi savo gimtąja kalba. Lietuvių kalba nuo šio laiko pradeda gyventi savo atsigavimo metus. Savo darbais ją gaivina vokietis A. Schleicheris ir F. Kuršaitis, S. Daukantas, M. Valančius, A. Baranauskas. K. Jaunius ir kt. Gražiai pradėtas lietuvių kalbos gaivinimo ir tyrinėjimo darbas buvo vainikuotas J. Jablonskio ir K. Būgos: jie padėjo mūsų kalbai mokslinius pagrindus, sudarė jos gramatiką, nustatė rašybos dėsnius ir kt. Jų dėka lietuvių tauta savo visuomeniniams ir kultūriniams reikalams turi vieną bendrą kalbą.
Skaityti daugiau...
 
Politika be nugarkaulio PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. K.   
Tokiais žodžiais pavadintas vienas skyrius žymaus New Yorko universiteto filosofijos profesoriaus James Burnham knygoje "Artėjantis komunizmo pralaimėjimas". Autorius yra paskelbęs keletą knygų politinės filosofijos klausimais. Čia trumpai paduodamos jo mintys, išspausdintos 1950 m. sausio mėnesio "The Amecican Mercury" žurnalo numery.

1949 metų pavasarį Amerikoje buvo įprasta rašyti ir kalbėti, kad mes laimime "šaltąjį karą". Tačiau šis optimizmas, atrodo, nėra paremtas ganėtinai apčiuopiamais faktais. Dabartinei pasaulio Jėgų pusiausvyrai palyginti, paimkime pavyzdžiu 1939 ir 1949 metus. 1939 metais pagrindinės priešo jėgos buvo sutelktos ribotame Centrinės Europos plote su arti 100 milijonų gyventojų. Techniškai priešas gan aukštai pakilęs, karinė jo jėga buvo milžiniška. Tačiau jis stokojo žaliavų. Jo penktoji kolona, nors ir paplitus, buvo ne perdaug reikšminga, nes ribojosi tautiniais ir šovinistiniais siekimais, šio priešo galybė turėjo skaitytis su eile kitų, nors ir ne tiek galingų jėgų, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Sovietų Rusija, na, ir Jungtinės Amerikos Valstybės.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksandravičlus, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai