| |
|
|
4 balandis
|
|
NE VIENAIS DOLERIAIS TAUTA GYVA... |
 |
 |
 |
|
Parašė R. K. Saulius
|
Prisikėlimo dienai skirtasai "Draugo" numeris atnešė ne velykinio džiaugsmo, o liūdną ALTo Vykdomojo Komiteto instrukciją pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti. Vėliau skaitėme tą pačią instrukciją ir kituose visuose laikraščiuose. Pavadinome šią instrukciją liūdna, nes ji verčia mus vėl dar kartą grįžti prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės klausimo. Nemalonu grįžti prie tų pačių klausimų. Bet tokia jau žurnalisto dalia: kelti balsą tol, kol kuris klausimas pagaliau išjudinamas iš mirties taško.
Kaip visi gerai tebepamename, ALTo suvažiavimas, įvykęs pernai metų lapkričio 17—18 d. d. New Yor-ke, įpareigojo Vykdomąjį Komitetą perorganizuoti šią organizaciją taip, kad ji galėtų vykdyti ir bendruomenines funkcijas. Dvejopu jausmu sutikome šią žinią. Iš vienos pusės, nudžiugome, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja atrodė galų gale laiminti ir tuos, kurie iš pradžių jai priešinosi. Iš antros pusės, kėlė rūpesčio, kad šios didelės idėjos vykdymas patenka į tokias rankas, kurios iš pradžių kratėsi nuo jos. Todėl mūsų bendradarbis ir perspėjo šio žurnalo pirmame numeryje: "Nėra sėkmingesnės priemonės bet kuriai idėjai išduoti, kaip pačiam perimti jos vykdymą, kai matai, jog kitos išeities nebėra". Galėjo tada šis perspėjimas pasirodyti kaltas per-ankstyvu skepticizmu. Deja, šiandien jis pasirodo tik skaudžiai teisingas. Minėtame suvažiavime gautąjį įpareigojimą persiorganizuoti į Amerikos Lietuvių Bendruomenę ALTO Vykdomasis Komitetas išsiaiškino tik kaip pavedimą "įgyvendinti pastovaus mokesčio Lietuvos laisvinimo reikalams sistemą, kurios tikslas yra patikrinti Lietuvos išlaisvinimui dirbantiems veiksniams galimai pastovesnes pajamas". Taip skelbia ALTo Vykdomojo Komiteto atsišaukimas, kuriuo skelbiama minėtoji instrukcija pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVYBĖ IR AMERIKONIZMAS |
|
|
|
|
Parašė Skandinavas
|
Clevelando ateitininkų klubo studijų sekcija savo trijuose paskutiniuose posėdžiuose nagrinėjo Juozo Girniaus straipsny "Tautinės moralės pagrindų beieškant" iškeltą visiems lietuviams aktualų klausimą (1950 m. "Aidai" Nr. 2).
Buvo pritarta autoriaus minčiai, kad politinis realizmas, tai yra pažiūra, jog laikas veika mūsų naudai, jog bolševikinė priespauda ilgai netruks ir mes greit grįšime į laisvą Lietuvą, yra pavojingai trapus ir netikras pagrindas tautinei moralei remti. Todėl buvo sutikta su autoriaus siūlymu atremti tautinę moralę į tautinį idealizmą, laikant tokiu idealizmu karštą ir veiklų tikėjimą į lietuvybę, kaip į nepakeičiamą vertybę, ir iš čia einantį nepalaužiamą pasiryžimą ugdyti šios vertybės išviršines apraiškas ir gaivinti jas tų lietuvių tarpe, kur jos jau apgeso. Tiek minėto straipsnio autoriaus, tiek pasitarimo dalyvių nuomone, šitaip pagrįstas tautiškumas ne taip greit galėtų susilaukti nusivylimo, nes čia būtų pasitikėta tik savom pastangom kurti tam tikrą tikrovę, o ne vien tiktai išorinėmis aplinkybėmis, būtent spėjamai susidarysiančia mums palankia politine konsteliacija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI KOLUMBIJON ATVYKUS |
|
|
|
|
Parašė El. V.
|
Į Kolumbiją emigruojama invidua-liai. Čia IRO kitaip globoja DP: daug žmoniškiau elgiamasi su išvykstančiais, emigracinė procedūra daug švelnesnė ir pati kelionė nereikalauja aklo paklusnumo ir nėra priverstinų darbų.
Kelionė tęsėsi 18 dienų laivu. Atvykstama dažnausiai į Bueneventū-ros arba į Barranquillos uostą, iš kur lėktuvais pasiekia savo paskyrimo vietą; Bogotą arba Medeliną. IRO atlydi iki miesto centro ir tuo IRO globa baigiasi. Lietuviai nelieka be globos. Kolumbijoje yra sudarytas lietuvių bendruomenės komitetas. Į centrinį komitetą įeina kun. Nikodemas Saldukas, kun. Tamošiūnas ir Dr. Sirutis. Su kun. Tamošiūno vardu ir globa susiduria gyvenantys Me-deline. Dr. Sirutis yra vienas populiariausiųjų lietuvių, gyvenąs Kolumbijoje apie 12 metų, oficialus IRO atstovas Kolumbijoje, įsigijęs vietinių žmonių pagarbos ir pripažinimo. Centrinis komitetas tur savo poskyrius Medeline ir Bogotoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KAIP VAKARŲ DEMOKRATIJOS PLANAVO SPRĘSTI BALTIJOS RESPUBLIKŲ BYLĄ |
|
|
|
|
Parašė J. Pž.
|
Sumner Welles, JAV valstybes pa-sekretoris 1937-43 m., autorius visos eiles knygų ir straipsnių karo bei pokario tarptautines politikos klausimais, šiais metais išleidžia naują knyga, pavadintą "Septyni sprendimai, lėmę istoriją". Amerikiečių žurnalas "Foreign Affairs" savo š. m. pirmojo ketvirčio numery duoda gana įdomią ištrauką iš tos būsimos Welles knygos, šis Welles straipsnis, pavadintas "Du Roosevelto sprendimai — vienas debitinis, kitas kreditinis", atidengia autentiškoj šviesoj, tarp kitko, ir Lietuvos bylos likimo raidą karo metu.
Kodėl JAV dar karo metu nebandė pasiekti susitarimų su sąjunginių tautų nariais pagrindiniais politiniais ir teritoriniais klausimais? Kaip žinia, po karo daugiausia kaltinimų susilaukė kaip tik ši trumparegiška vakarinių sąjungininkų karo meto diplomatija. S. Welles konstatuoja, kad prezidentas Rooseveltas su savo valstybės sekretoriumi Hull buvo oficialiai nusistatę nedaryti jokių susitarimų teritoriniais bei politiniais klausimais iki karo pabaigos. Pavadinęs tai debitiniu Roosevelto sprendimu, autorius atidengia tokio nusistatymo užkulisius ir drauge parodo 1941 m. vasarą paskelbtos Atlanto Carterio likimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Gražina Tulauskaitė parengė eilėraščių rinkinį "Po svetimu dangum". Leidžia "Ventos" leidykla Vokietijoje.
• Rašytojas Juozas Švaistas baigia ruošti spaudai pasakų rinkinį, skirtą jaunimui ir mažiesiems. Medžiagą ėmė iš dr. Jono Basanavičiaus surinktų pasakų.
• Australijoje, Sydnėjuje, "Mūsų Pastogės" spaustuvėje renkama Pulgio Andriušio apysaka "Sudiev, kvietkeli".
• Antanas Škėma baigė dramą— "Paskutinis tardymas". Medžiaga paimta iš bolševikų okupacijos Lietuvoje.
• Vincas Krėvė parašė "Dangaus ir žemės sūnų" antrąją dalį, kuri netrukus bus spausdinama. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
