| |
|
|
9 lapkritis
|
|
KAIP CVIRKA SAVO RAŠTUS TAISĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė J. Kubilius
|
Niekur taip kaip bolševikijoje nėra suvaržytas laisvas žodis. Ten ne tik kad nėra įmanomas koks nors kad ir nekalčiausias valdžios politikos ar komunistinės ideologijos pakritikavi-mas, bet rašytojas dar turi nuolat taikstytis ir stropiai sergėtis, kad kartais neprasitartų ko, kas įtaringos ir priekabios partijos galėtų būti išaiškinta kaip prasilenkimas su jos generaline linija. Nekartą galėjome spaudoje skaityti, kaip pirmiau pačių bolševikų garbinami rašytojai staiga būdavo kokio pikto kompartijos sekretoriaus apkaltinti, pvz., pasidavimu "supuvusių" Vakarų ideologijos įtakai, o po to ir nutildomi, jei jiems nebūdavo suteikta malonė keliaklupsčiais atsiprašyti ir viešai patiems iškoneveikti save už tariamas klaidas.
Visa tai atėjo ir Tarybų Lietuvon. Ir čia pasigirdo spaudoje pikti rašytojų kaltinimai ir nuolankūs vieši savo "kalčių" išpažinimai. Ir patsai bolševikų patikėtinis Lietuvos rašytojų sąjungoje Petras Cvirka gavo rūpestingai percenzūruoti savo anksčiau spausdintus raštus, rengdamas jų naują laidą. Dėl ankstybos mirties Cvirkai nebesuskubus pačiam jų išleisti, jo raštų 12 tomų 1949 metais spaudai parengė redakcinė komisija su A. Venclova priešakyje (ar visi 12 tomų buvo išspausdinti, nežinia).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Juozas Kėkštas: RAMYBĖ MAN. |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Juozas Kėkštas: RAMYBĖ MAN.
Gabija. 1951 m. 45 p.
Nė vieno mūsų poeto, šiandien esančio laisvajam pasauly, likimas nėra taip metęs po nesvečias žemes, kaip J. Kėkšto. Jo nueitas kelias atžymėtas tolimaisiais Rusijos plotais, Azijos kraštais, Europa ir dabar Pietų Amerika. Po tuo svetimu dangumi kūrėsi ir jo poezija. Tad visai nenuostabu, kad, paties autoriaus žodžiais tariant, joje "paliko žymės aštrios", lygiai kaip savo sielvarto didybe tos žymės paženklino visą mūsų tautą.
Šisai varganas amžius, kuriame mes gyvenome, uždėjo savo neramų antspaudą ant autoriaus sielos, jo jausmų ir mąstymų. Jo kūryboje randame rūstų ir kietą pasaulį, kuriame eina vienišas žmogus su savo amžinomis problemomis ir su dabarties gėla, o jį lydi "sudužusių dienų šešėliai" (13 p.), nerealūs sapnai ir "šlama tragiškas žuvimo himnas" (25 p.). Jį randame lyg ir kokiame tyrlaukyje, kur toli horizonte vienas kitas medis styro arba pralekia paukštis. Ten rymo visos žemės viešpats — vienas su savo neišsprendžiamais klausimais, privedusiais prie nežinomybės, skausmo ir kažkokios klaikumos kranto. Tada jisai, nukankintas, sudužusia širdim, norėtų "eiti nebūtin". Ir iš šio mūsų žemiškojo žygio —
Paliks paminklas:
širdis ir ašaros ant kruvino akmens
(11 p.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Petras Pilka: ŽVAIGŽDŽIŲ JIEŠKOJIMAS |
|
|
|
|
Parašė J. Br.
|
Petras Pilka: ŽVAIGŽDŽIŲ JIEŠKOJIMAS. Lyrika. 100 numeruotų egz. 100 psl. 1950. Neparduodama.
Petras Pilka poezijoje nebe naujokas — nuo 1936 metų jis yra išleidęs pamečiui keturis eilėraščių rinkinius. Bet skaitytojų masėse poetas nebuvo populiarus. Tačiau čia pat reikia pastebėti, kad "populiarumo" autorius bus ir nesiekęs: to nepopuliarumo priežastimi iš dalies reikia laikyti ir visuomet ribotą autoriaus knygų egzempliorių skaičių — tik 100 egzempliorių.
P. Pilka pasirinko uždaro, individualisto poeto kelią. Mažai jis tesirodė ir periodikoje. O rinkiniuose, skiriamuose gal tik literatams ir besidomintiems naujosios poezijos vingiais, jis kalbėjo išdidžiai ir autonomiškai, visiškai nesirūpindamas, kaip reaguos "plačiosios masės", žinoma, autorius neišvengė apskritai mūsų moderniosios poezijos tono, spalvos ar tematikos, bet jis stengėsi išsimušti iš tos rutinos, kuri iš poeto daro miniažmogį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MILAŠIUS TARP ČIURLIONIO IR CLAUDELIO |
|
|
|
|
Parašė J. Grinius
|
 Lietuvis, apie kurį daugiausia rašo svetimieji, be abejo, yra poetas Oskaras-Vladas Milašius. Tiesa, negalima būtų pasakyti, kad savieji jį būtų užmiršę. Pirmieji lietuviai, rašę apie Milašių, buvo Jakštas, Vaižgantas, Urbšys. Apie jį kalbėti taip pat teko man "židiny" ir paskui net disertaciją parašyti vardu "Milašius-poetas" (išspausdinta 1930 m.). Vėliau A. Vaičiulaitis iš prancūzų kalbos išvertė keliolika Milašiaus eilėraščių ir jo svarbiausią, plačiai publikai labiausiai prieinamą, veikalą — "Miguel Manaros" misteriją, o 1937 metais Teologijos-Filosofijos fakultetas Milašiaus 60 m. sukakties proga suteikė jam garbės daktaro laipsnį. Visa tai buvo padaryta dar Milašiui gyvam tebesant ir mūsų reikalus tebeginančiam žodžiu ir raštu Prancūzijos sostinėj.
Žymiai gausiau apie Milašių pradėta rašyti, kai jis mirė 1939 m. Nuo tada jo autoritetas sustiprėjo ir jo garsas ėmė plisti žymiai plačiau — pasiekė net tolimąją Argentiną, kur susikūrė Milašiaus bičiulių draugija, kaip ir Prancūzijoj. 1944 metais Šveicarijoj buvo pradėti leisti visi Milašiaus raštai. Tais pačiais metais prancūzų poetas Armand Godoy išleido Šveicarijoj 266 puslapių knygą vardu "Milašius — meilės poetas" (Milosz, le poete d'amour). Pagaliau šių 1951 metų ankstybą pavasarį pasirodė Genovaitės-Irenos Židonytės prancūziška knyga vardu "Milašius, jo gyvenimas, jo kūryba, jo spinduliavimas" (O. V. de L. Milosz, sa vie, son oeuvre, son rayonnement, Paris, 1951, OI. Perrin, 294 psl. in 16°). Tai skoningai išleista, A. Galdiko pieštu Milašiaus portretu papuošta, disertacija, kuri, rodcs, šiek tiek kitokiu vardu buvo pristatyta Paryžiaus universitetui daktaro vardui gauti. Tai jau trečia stamboka knyga apie didįjį lietuvį, kurį daugumas mūsiškių mažai tepažįsta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Landsbergis
|
 
Autoriaus mirtimi sunkiau įtikėti negu kurio kito žmogaus. Ir vistik Louis Jouvet mirė šių metų rugpiūčio 17 d.
Prieš keletą mėnesių šis prancūzų aktorius-režiserius - producentas New Yorko scenoje gyveno ir judėjo už tuziną. Čionykščiai kritikai sutiko jį su atokia pagarba, verta klasiko. Publika, įpratusi prie natūralistinės vaidybos technikos, buvo apstulbinta ir, didžiąja dalimi, sužavėta, šių eilučių autoriui tai nebuvo labiausiai sukrečiantis, bet, be abejo, išbaigčiausias iš visų jo matytųjų pastatymų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
