| |
|
|
10 gruodis
|
|
Parašė Jurgis Blekaitis
|
Algirdo Jakševičiaus, prieš 10 metų palikusio mus aktoriaus, režisoriaus ir mokytojo, negalima neminėti. Bet kalbėti apie jį man, jį mylėjusiam, sunku ir skaudu: aš jaučiu, kokiu1 skepticizmu šaldomas jo vardas, kaip netikima jam tų, kurie jo, kaip menininko ir asmens, nepažino, nes dar neturėjo progos, ir kurie jo nesuprato, nepajėgdami ar nenorėdami. O vėsti ginčą, karščiuotis dėl jau numirusio brangaus žmogaus — kažkaip nedera, užgaulu jo atminimui. Jam nebereikalinga visa tai.
Aš gal pabandysiu užmesti kelis įspūdžius, kurie išliko reljefiški ir tikri, mąstant apie jį.
Iš gražiausiųjų metų, nepakartojamai gražių viltimi ir entuziazmu— metų studentavimo, teatro studijos ir didelių planų, veržiasi į mane drauge su . ramiu Algirdo Jakševičiaus veidu jo nesavanaudiška, neafišuota, tikra ir rami teatro meilė. Tokia meilė esti motinų, labai retai — draugų. Jis ją turėjo, ja spinduliavo ir, apie ją niekad žodžiu nekalbėdamas, jos mokė — menui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DR. JONAS BASANAVIČIUS Minint jo gimimo 100 metų sukaktį |
 |
 |
 |
|
Parašė A. Mažiulis
|
 Jaunystė. Jonas Basanavičius gimė 1851. XI. 23 d. Ožkabalių km., Bartininkų vis., Vilkaviškio apskrity. Jo tėvas Juras buvo vienas iš šviesesniųjų ano meto apylinkes ūkininkų ir visų kaimynų labai gerbiamas, jog keletą metų net vaitavęs Bartininkuose, o motina Marė Birštoniūtė, kurios pavardę vėliau Jonukas ir slapyvardžiu sau pasirinko, buvo labai švelnaus ir jautraus būdo moteris. Jau gana anksti tėvai Jonuką buvo numatę išleisti į kunigus, todėl jam mažai teko anų dienų pagrindinio "mokslo" — su botagu paskui gyvulius lakstyti, o buvo mokslinamas pas vietos "daraktorius". Dvylikos metų būdamas, jis galėjo jau šiek tiek lietuviškai ir lenkiškai skaityti, mokėjo truputį aritmetikos bei mišioms patarnauti. Vėliau jį prirengė Vincas Mazurkevičius į Lukšių pradžios mokyklos pirmąją "klasę" (skyrių). Iš čia 1865 Jonukas bandė laikyti į Marijampolės apskr. mokyklos pirmąją klasę, bet teišlaikė vos tik sekančiais (1866) metais. Po metų (1867) ta mokykla buvo paversta jau į gimnaziją. Baigęs keturias klases, Jonukas tėvams atsisakė važiuoti į Seinų kunigų seminariją, tcdėl jau V-je klasėje teko mokyti kitus, tuo užsidirbant reikalingo pinigo. Aplamai gimnazijoje Basanavičių Jonukas buvo laikomas gabiu mokiniu ir gimnazijos vadovybės, jam esant VI-VII kl., labai dažnai buvo sluntinėjamas į žemesnes klases "mokytojauti", t. y. pakeisti susirgusius arba neatvykusius mokytojus. Pačią gimnaziją jis baigė 1873 m. sidabro medaliu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Ben. Babrauskas
|
Lietuvių Profesorių Dr-ja prieš gerą pusmetį paskelbė sumanymą steigti JAV-bėse Lituanistikos Institutą, šiuo metu jau aptarta Instituto sąranga, sudarytas ir spaudos žmonėms paskelbtas jo statutas ir pereinama prie konkrečios veiklos fazės. Visa tai, be abejonės, kelia nuostabą ir pasididžiavimą kiekvienam kultūringesniam mūsų tautos nariui. Lietuviškas Institutas nelietuviškoje žemėje! Jukgi ir pačioje Lietuvoje kelerius metus kalbėta, rašyta, kol pagaliau antrojo nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje įsteigtas Lituanistikos Institutas.
Tačiau, reikia pasakyti, Lietuvoje tas darbas, kurį turėjo atlikti Institutas, anaiptol nedirvonavo ir prieš tai: buvo švietimo ministerija, kuri organizavo žodyno rinkimą; buvo universitetas, kuris tvarkė tautosaką, tyrinėjo Lietuvos kraštą ir jo praeitį; buvo Spaudos Fondas ir Katalikų akademija, kurie susidėję leido Lietuviškąją Enciklopediją. Įsteigtas Lituanistikos Institutas, aišku, ėmėsi tikslingesnio, planingesnio ir labiau koordinuoto lituanistikos darbo. Deja, kada jau buvo įeita į reikiamą vagą, kada parinkta ar parengta tinkamų žmonių, svetimųjų antplūdis viską sudarkė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAILIOJI LITERATŪRA
Aistis J. — Eilėraščiai (Tartum perlų narai, Ilgesys, Šeštoji diena, Lapai) 150
Andriušis P. — Mamerto sielvartas 357
Auginąs B. — Miniatūros apie pavasarį: žibutė, Pakalnutė, Vidudienis, Rytas, Tyla, žaliasis nokturnas (eil.) 445
Augustaitytė-Vaičiūnienė J. — Keturi žingsniai (Naktis, Rytas, Diena, Vakaras), eil. 227
Babickas P. — Mato Grosso krašte 125
Baronas A. — Pirmoji formulė 171
Bradūnas K. — Mažosios baladės 245
Brazdžionis B. — Atgaiva (Poezija, Baladė, Auka, Keleivis, Akmuo, Atgaiva), eil 21
Grigaitytė K. — Nemuno šaly (eil.) 374
Grincevičius Č. — Devynbalsė paukštė 446
Hoelderlin F. — Pusė gyvenimo (vertė H. Nagys, eil.) 34
Janavičius J. — Aš būsiu grįžęs (eil.) 271
Jurkus P. — Sukas laužo dūmai 58
Katiliškis A. M. — Miške 402
Kazokas V. — Mylimieji, Medžiai lietuje, Mer-
gaitės, Susimąstymas, Vietoje maldos (eil.) .... 264
Kėkštas J. — Legendų įlanka, žolė ir kaulai, Tiltas, Žemės tamsai (eil.) 303
Kozulis Pr. — Tiltas (eil.) 120
Kralikauskas J. — Motina ir sūnūs 77
Kruminas J. — Medis, Kelias, žvaigždė, Vėjas (eil.) 76
Kruminas J. — žiemos iliuzijos (4 eil.) 401
Mekas J. — Senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis (eil.) 162
Mikuckis J. — Rudens elegijos (eil.) 397 |
|
Skaityti daugiau...
|
Jau suėjo dveji metai, kai Amerikoje leidžiami AIDAI lanko savo skaitytojus. Kas mėnesį jie neša lietuvio pastogėn mokslo, meno, religijos ir literatūros brangmenų, nepamiršdami taip pat nė dabartinio laiko aktualijų.
Kaip patys skaitytojai mato, per tuos dvejus metus Amerikos žemyne žurnalas nepailso, nenustojo pirmojo ryžto, bet visais atžvilgiais tobulėjo ir degė kultūros bei lietuvybės meile. Puoselėdamas šiuos aukštus idealus, AIDŲ žurnalas laimėjo daug bičiulių įvairių pasaulėžiūrų žmonėse. Vieni jų stojo į bendradarbių gretas, antri, kiek jėgos nešė, pasišventė platinimui, treti tapo uolūs skaitytojai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
