| |
|
|
1 Sausis
|
Vysk. Vincentas Brizgys paskelbė laisvojo pasaulio lietuviams laišką ryšium su pasninko nuostatų pakeitimu, pabrėždamas: "ir pakitėjus Bažnyčios drausminiams įstatymams, saikingumas, apsimarinimas, atgailos praktikų bendras reikalavimas pasilieka. Mūsų laiko žmonėms teikiama tik daugiau iniciatyvos pasirinkti ir apsispręsti, kada ir kokiu būdu kuris apsimarins, kokią pasiskirs sau atgailą". Toliau laiškas įspėja "nesiduoti ir nesileisti, kad pagoniškos įtakos iškreiptų Dievo ir Bažnyčios reikalavimus bei patarimus, gadintų mūsų krikščioniškas ir prasmingas tradicijas ... Bažnyčia mūsų laikais savo naujais potvarkiais šaukia visus ne į pai-rimą, ne į pagonišką supasaulėjimą, o į sąmoningesni, savistovesnį, gilesnį Kristaus Mistinio Kūno narių dvasinį atsinaujinimą ir gyvenimą arčiau su Kristumi".
Savo straipsnyje "Kas išgelbės mūsų parapijas?" (Draugas, 1966.XII. 9) vysk. V. Brizgys pasigenda Amerikos lietuviuose katalikuose lietuviškos parapijos reikalo supratimo ir branginimo. Šiuo reikalu jis rašo: "Būtų klaida manyti, kad parapija šiandien esanti mažiau prasminga. Kur ji neatsirado ar kur sunyko, ten liko tuštuma, kurios nepajėgė ir nepajėgs užpildyti jokie kiti pakaitalai. Lietuvių nuotaikų neatgaivinus, nepataisius, tuščios būtų visos aimanos, tuščios pastangos rašyti siūlomus laiškus ar žygiuoti į Romą. šventasis Tėvas neatsiųs šveicarų gvardijos suvaryti lietuvius į jų bažnyčias. Visos lietuvių organizacijos, o ypatingai katalikiškos pirmoje vietoje turi organizuoti žygį pačių lietuvių tarpe suburti juos atgal apie savas senas ar naujas parapijas. Kol šis žygis nėra pravestas, beprasmės yra kalbos apie kitokius. O kiekvienas lietuvis, laikąs save kataliku ir nepriklausąs lietuvių parapijai, privalo žinoti, kad jis nėra reikiamai lojalus savo žmonėms".
Jaunime. — Lietuvių studentų sąjungos suvažiavime Toronte 1966.XI.24-26 iš 410 sąjungos narių dalyvavo 378, be to, kitų dalyvių apie 100-150. Registruojant suvažiavimo dalyvius, buvo pravesta organizacinės priklausomybės ir lietuviškosios spaudos skaitymo statistika. Kaip paskelbta, pagal organizacijas iš 263 skautams priklauso 100, ateitininkams 70, neolituanams 16, Santarai - Šviesai 4, Lietuvos vyčiams 7. Žurnalai taip skaitomi: Laiškai Lietuviams 111, Aidai 91, Ateitis 79, Skautų Aidas 34, Metmenys 32, Lietuvių Dienos 27, Mūsų Vytis 15, Tėvynės Sargas 8, Moteris 5, Karys 3, Vytis 3, Eglutė 1.
— Vaikų teatro tradicijas pastoviai puoselėja Los Angeles ateitininkai. Kasmet (jau penkeri metai iš eilės) pastatomi lietuvių rašytojų žymesnieji vaikų scenos veikalėliai, kaip L. Dovydėno "Pabėgėlis Rap-siukas", D. Lipčiūtės "Užburti vaikai" ir kt. 1966.XI.27 sėkmingai suvaidintas Alės Sidabraitės "Aliutės sapnas". Vaikų scenos pastatymams vadovauja mokyt. D. Polikaitiene. šioje srityje yra daug dirbęs a. a. muzikas J. Ąžuolaitis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Manyland Books leidykla 1965 išleido Aloyzo Barono romano "Lieptai ir bedugnės" vertimą į anglų kalbą : Footbridges and Abysses. Romaną išvertė J. Žemkalnis. Įvadinį žodį vertimui parašė Charles Angoff, Fairleigh Dickinson univ. profesorius. Šis Barono romanas buvo laimėjęs Draugo premiją 1961.
Edward M. Potoker, rašydamas apie Barono knygą (Saturday Review, 1966.III26) pastebi, kad rašytojas apie beviltišką situaciją kalba su užuojauta ir pasipiktinimu, žodžiai "compassion" ir "outrage" anglų kalboje turi daug atspalvių, juos galima įvairiai interpretuoti, bet šiame atvejuje jie gal geriausiai išreiškia Barono idėją, rašant šį romaną, ir pasirinkimą jį išversti į anglų kalbą — leisti skaitytojui pajusti nuotaikas žmogaus, kurio egzistenciją sudaro noras išlikti gyvam iki rytojaus lr išlikti žmogumi alkio, purvo ir brutalumo akivaizdoje, ši tema karo romanuose visą laiką sutinkama, nes ji ir yra pati pagrindinė ir skaudžiausia. Išlikti žmogumi, kai visa aplinka verčia pavirsti gyvuliu ar skaičiumi, yra kasdieninis heroizmas kareivio, pabėgėlio ar apkasų kasėjų, tiek laimėjusių, kiek pralaimėjusių tarpe. Tačiau keičiasi šios temos interpretacijos. Įtikinamai apie tai rašyti neužtenka būti tai asmeniškai pergyvenus ir turėti gerų norų. Jautrumas aplinkai ir personažų dvasios lūžių supratimas yra būtini, kad romanas nebūtų vien atsiminimų apie žiaurų vargą rinkinys. Šiuo atvžilgiu Barono knygą reikia laikyti vertingu bandymu, jei ne pilnu pasisekimu.
Jautrumas aplinkai šioje Barono knygoje daugiausia ir patraukia skaitytoją. Aštuoni knygos skyriai, kuriuose nėra tikros intrigos, kaip paprastai tai suprantama, kalba apie grupę žmonių, pagautų tarp subirėjusio Trečiojo Reicho ir iš Rytų ateinančios raudonosios bangos. Kasant nebereikalingus apkasus, kalinių dienos yra visos panašios. Jas atskiria vieną nuo kitos tik kalėjimo sargų pasikeitimas, mirties pavojaus priartėjimas ar nutolimas, vieno iš kalinių nebeatsikėlimas nuo žemės po darbo ar pabėgimas į miškus ir laimės momentai, kai gali užmigti sausoj vietoj ar atrandi užtektinai bulvių vienam kartui. Autorius neromantizuoja ir nesudramatina realybės, ji perduodama skaitytojui vienodu tonu. Vienur ir kitur įsimaišo lyriniai elementai, daugiausia liečia gamtą kaip kontrastą žiaurumui ir baimei. Nuostabos jausmas apima herojų žiūrint į jauną sodą, nes niekas negali jo tikrai sužaloti. Kontrastai taip pat yra praeities mintys, įsimaišančios į skudurų ir skaudančių kaulų tikrovę: kas gali būti geriau negu šilta klasė lietingą lapkričio vakarą? Skaitytojas neabejoja Barono jam atkurta tikrove, ji yra perduota tiesiai ir paprastai. Ji galėtų būti dar ryškesnė, jei būtų daugiau kondensuota, vengiant dažnų pasikartojimų, bet apskritai skaitytojui apkasų kasėjo diena išlieka gyva.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ LIAUDIES KARINĖS-ISTORINĖS DAINOS |
 |
 |
 |
Tokiu pavadinimu 1965 Vilniuje išleista D. Krištopaitės studijėlė (286 psl.) apie mūsų senąsias dainas. Autorė nauja, bet tema n-benauja: šis klausimas rūpėjo jau S. Stanevičiui ir S. Daukantui daugiau kaip prieš šimtmetį. Tos rūšies dainas nagrinėjo M. Biržišiš kurio bandė pasišaipyti B. Sruoga, pakliuvęs į rusiško formalizmo vandenis (sekdamas A. Veselovskiu ir kitais), pagaliau tas temas užkliudė ir šių eilučių autorius (šimtas liaudies baladžių, 1941). Juos visus jaunoji autorė bando trumpai drūtai sukritikuoti. Tačiau ji pati nedaug toliau pažengė nuo M. Biržiškos metodo ir didelių naujienų neatrado. Tiesa, ji daugiau pabrėžia visuomeninį tų dainų pobūdį, kartais teisingai, kartais perdėtai. Ji skiria daug dėmesio ir meninės dainų išraiškos priemonėms, tačiau ir čia ji tik seka B. Sruogos pėdomis. Autorė dar bando remtis naujaisiais sovietų tautosakininkais, kaip V. I. Proppas, tačiau iš esmės tai tik smilkalai. Autorė būtų geriau padariusi, jei daugiau būtų susipažinusi su tarybininkų atmetamu suomių istoriniu - geografiniu tautosakos tyrimo metodu. Reikėjo aiškiai nustatyti nagrinėjamų dainų tipus, o tada kiekvieną tipą ir jo atšakas vienoje vietoje vispusiškai išnagrinėti, nustatyti vietines atmainas arba "oekotipus" (švedų tautosakininko C. von Sydowo terminas), susekti jų tarpusavio įtakas ir priklausomumą. O autorė blaškosi nuo vieno dainos tipo prie kito, pasimeta ir nebesusigaudo, kas kur pridera, po kiek laiko vėl grįžta prie to paties dainos tipo, kartoja tą pačią pamėgtą tezę arba pati sau prieštarauja. Tokie metodiški trūkumai neleistini jau eiliniame seminaro referate, o spaudai skiriamam darbui reikalavimai turėtų būti dar didesni.
šios pastabos dar nereiškia, kad visa knygelė yra niekų darbas. Autorė surinko nemaža medžiagos, stengėsi nustatyti istorinę tų dainų periodizaciją, darė palyginimus su kitų tautų dainomis, bandė padaryti išvadas. Kai kurios išvados yra įtikinančios arba seniai žinomos, tačiau dar dažniau klausimas lieka neišspręstas: gal taip, gal ir ne. Pagaliau nuo ideologinio - marksistinio pobūdžio tendencijų mes atsiribojame, nes jos nėra rimtos.
Autorė mūsų istorinėse dainose randa tik 3 periodus: "Karų prieš kryžiuočius epochos dainos, baudžiavos įsigalėjimo laikotarpio dainos ir dainos apie XVII-XIX a. karus ir kariuomenę" (p. 9). Pirmajam periodui priskiria Sudaičio ("Išpylė pilelę, iškirto karelius") ir kitas karo sutartines ("Kada, broli, tu parjosi?", "Ką parneši?"), dainas apie kareivio išvykimą karan ir žuvimą ("Jau ir atlėkė gulbių pulkelis" arba "Visi bajorai į Rygą joja" ir "Aušta aušrelė šviesi pazarėlė") ir nelaisvėn patekusių karių vadavimo dainas ("Sėdi sūnelis nevalioj", daina paremta plačiai Vakarų Europoje paplitusiu "vadavimo" motyvu). Priskirdama šias dainas karų su kryžiuočiais gadynei, autorė pabrėžia jų patriotiškumą: "Tokiu supoetintu mirties vaizdu atskleidžiama herojaus žuvimo prasmė, jis išaukštinamas kaip tėvynės gynėjas. Kad jis žuvo gindamas tėvynę, pabrėžiama lakoniška Vilniaus vardo užuomina" (p. 37). Apdainuojami ne istoriniai įvykiai, bet kario likimas, "tačiau, skirtingai negu kitose lyrinėse dainose, tas likimas, kaip matyti iš senesnių variantų, vertinamas tėvynės gynimo nuo priešų požiūriu, sukuriamas savitas tėvynės gynėjo idealas — mūšio lauke žūstantis bernelis" (p. 73-74). Pasakyta gražiai. Ar visos aukščiau paminėtos dainos siekia kryžiuočių laikus, tvirtų įrodymų trūksta, tačiau tokia galimybė yra. Tos dainos tikrai yra liaudiškiausios ir gražiausios mūsų istorinių dainų tarpe.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Juozas Girnius: IDEALAS IR LAIKAS, žvilgis į dabarties ateiti-ninkiją ir lietuviškąją išeiviją. Išleido Ateities leidykla 1966, spausdinta Čikagoje. Viršelis Rimanto Laniausko. 238 psl., kaina 4 dol.
Jonas Balys: LIETUVIŲ LIAUDIES PASAULĖJAUTA. Tikėjimų ir papročių šviesoje. Išleido Pedagoginis lituanistikos institutas Čikagoje 1966. 120 psl., kaina 3 dol.
Alė Rūta: ŽEMĖS ŠAUKSMAS. Apysaka. Prisiminti 25 m. lietuvių trėmimui į Sibirą išleido Knygos mylėtojų draugija Kanadoje A. Luko lėšomis 1966, spausdinta Toronte. Viršelis J. Paukštienės. 307 psl., kania 4 dol.
LITHUANIAN FOLK ART. Didelio formato 80 psl. iliustruotas leidinys — katalogas lietuvių liaudies meno parodos, surengtos Kalifornijos universiteto Los Angeles (UCLA) etninio meno galerijose 1966.XI.21 -1967.1.15. Victoria Feldon šiame kataloge aprašo 144 parodos eksponatus. Be to, duotas prof. Marijos Gimbutienės įvadinis straipsnis apie lietuvių liaudies meną.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
|
Feliksas Kudirka, D. Mackialienė, Vacius Prizgintas, kun. Alg. Olšauskas, E. N. Radvenis, V. Tuskenis, Los Angeles, Calif.;. S. Makarevičius, Long Beach, Calif.; A. P. Raulinaitis, Burbank Calif.; Bronė Starkienė, Santa Monica, Calif.; kun. dr. V. Cukuras, Voluntown, Conn.; Ant. Ivaška, Stratford, Conn.; Adolf. Paleckis, St. Petersburg, Fla.; dr. V. Jasaitis, Lewiston, Idaho; prel. Ig. Albavičius, dr. Al. Grinius, Stasė Didžiulienė, A. Kindurys, J. Pautienius, Ed. Olšauskas, Cicero, III.; dr. Danutė Ciplijauskaitė, Jeronimas Ignatonis, Jonas Juodvalkis, kun. K. Juršėnas, kun. M. Kirkilas, Konstancija Petrylaitė, Leonas Rumšas, Alina Skrupskelienė, Stasys Stravinskis, S. Tamulionis, Stasys Tiškevičius, Adolf. Trinkūnas, dr. V. šaulys, Jonas šoliūnas, Jonas Vaznelis, St. Žilevičius, Chicago, III.; prel. dr. L. Deksnys, East St. Louis, III.; El. Jurgaitienė, Clarendon |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
