| |
|
|
2 Vasaris
|
Sausio 14-15 New Yorke vyko veiksnių konferencija, kurioj dalyvavo VLIKo, Diplomatinės Tarnybos, ALTos, Lietuvos Laisves Komiteto ir PLB atstovai. Nutarta Lietuvos valstybes nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties 1968 metus skelbti Lietuvos laisves kovos metais. Jie pradedami JAV ir Kanados lietuvių kultūros kongresu 1967 lapkričio 24-26 Čikagoje. 1968 liepos 7 Čikagoj rengiama III tautinių šokių šventė, rugpiūčio 31 - rugsėjo 2 New Yorke įvyksta PLB III seimas. Taip pat numatyta išleisti ištisą eilę leidinių. Jei jie parengti ar bent seniau jau sutarti, galima tikėtis, kad bus galima juos ir išleisti. Bet jei tik dabar jie suplanuoti, vargu bus galima juos per metus parengti ir ypač bus neįmanoma juos gerai parengti. Knygos "nesirašo" taip lengvai, kaip įsivaizduoja tie, kuriems pakanka tik planuoti. Išleidimas yra daug paprastesnis reikalas negu parengimas.
Jaunime. — Jaunimo metams pasibaigus, jų komitetai persiorganizuoja į LB jaunimo sekcijas. PLB Jaunimo Sekcija sudaryta tokios sudėties: V. Kamantas (PLB valdybos vicepirm. jaunimui), M. Lenkauskienė (PLB sekr.), J. Gailiušytė (PLB kviesta narė), A. Saulaitis, SJ (stovyklų skyriaus vedėjas), Vc. Kleiza (JAV LB CV narys jaunimui), G. Rinkūnaitė (Kanados LB jaunimo sekcijos pirm.) ir R. Domarkaitė (Pasaulio lietuvių studentų atstovybe).
— Lietuvių studentų sąjungos žiemos stovykloj prie Montrealio XII. 29-1.1 diskutuota lietuvybės vertė, dalyvaujant kun. dr. F. Jucevičiui ir dr. P. Lukoševičiui. Dalyvių buvo per 50.
— Kanados LB prasidėjusius 1967 metus paskelbė Lituanistinių mokyklų metais. Labai įžvalgus sprendimas, nes net pereitais Jaunimo metais nebuvo pakankamai atkreipta dėmesio j patį jaunąjį jaunimą.
— Moksleivių ateitininkų sąjungos leidžiama Ateitis perkeliama į New Yorką iš Čikagos, kur ją nuo 1960 rudens globojo dr. A. Liulevičius. Pastaruosius pora metų redaktorius buvo S. Radvila. New Yorke sudarytam plačiam redakciniam kolektyvui vadovauja vyr. redaktorius Ant. Sabalis. Linkėtina, kad, neprarasdama savo idėjinio gyvumo, Ateitis kiek galint priartėtų prie mokslus einančiojo jaunimo, kuriam ji visų pirma ir turi tarnauti. Administracija Čikagoje rūpinosi J. Račkauskas sr., New Yorke rūpinsis K. Vainius. Naujosios redakcijos adresas: A. Sabalis, 80-23 85th Dr., Woodhaven, N. Y. 11421, administracijos — "Ateitis", 64-09 56th Rd., Maspeth, N.Y. 11378.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Išjoja pamiškėn nuleidęs galvą
Princas:
Skalikų ir arklių klyksme laukai patvinsta —
Ir sminga žodis, kaip strėla širdin: Ruduo.
A. Nyka - Niliūnas: Princas XVIII Amžiuje
Kaip kiekvienas savo ūsų vertas Amerikos traperis turėjo bent sykį galinėtis su meška, taip kiekvienas aktorius svajoja kada nors suvaidinti Hamletą, taip ir kiekvienam iškilesniam poetui neišvengiamai ateina pagunda išversti savo kalbon Šekspyro dramą apie "melancholiškąjį" Danijos princą.
Alfonsas Nyka - Niliūnas yra pirmasai tikras lietuvių poetas ėmęsis "Hamleto" vertimo. (A. Nykos - Niliūno atliktą "Hamleto" vertimą išleido šviesa - Santara Čikagoje 1964; Lietuvoj 1958 buvo paskelbęs "Hamleto" vertimą A. Churginas). Be to, jis ir kritikas lr literatūros istorikas — labai naudingos savybės tokiam stambiam užmojui. Nors ir ne dramaturgas, Jis "dramatiškas" poetas, kupinas lūžių, kaktomis susidaužiančių dilemų, iš karto neatsakomų klausimų, neišnarpliojamų prieštaravimų Patsai "Hamleto" pasaulis Nillūnui turėjo būti ypatingai paliaukius; "Hamletas" yra ne tik metafizinė poema, charakterinė tragedija, bet ir melodrama apie išbalusį princą, "nusmukusiomis kojinėmis" klaidžiojantį dažnai pragarą menančioje pilyje, kurios koridorius ar požemius pratęsus Danijos princas anksčiau ar vėliau susitiktų beklaidžiojančius Niliūno "Inferno" ar kitos metafizinės poemos veikėjus.
Vienu atžvilgiu lietuvis "Hamleto" vertėjas yra palankioje padėtyje. Elžbietinių laikų anglų kalba buvo dar nenusistojusi, tebesi-rutuliojanti, "tebegimstanti", ir Šekspyro genialiose rankose ji tapo itin lanksčiu, įvairiu, išraiškiu instrumentu. Todėl ir prancūzas vertėjas, vien dėl savo gimtosios kalbos tokio skirtingo pobūdžio, dažnai paverčia Šekspyrą pernelyg permatomu, logišku, klasiškai gracingu. Gi literatūrinė lietuvių kalba, kaip ir elžbietinė, tebėra dar, palyginant, jauna, tebesiformuojanti, neįšalusi į akademines formas ir formules.
Bet, aplamai, "Hamleto vertėjas lietuvių kalbon susiduria su daugiau sunkumų, kaip dauguma kitakalbių. Kai kuriuos tų sunkumų Niliūnas aptaria savo išsamiame postskripte. Pavyzdžiui, pasak jo, "nelengva penkiapėdžio jambo eilutę sutalpinti į lietuviškąją". Vokiečiui vertėjui toksai uždavinys žymiai lengvesnis. Lietuviški žodžiai paprastai ilgesni, ir kai kuriuos originalo žodžius reikia noromis nenoromis išmesti. Niliūnas tą problemą dažnai vykusiai išsprendžia:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJI LIETUVIŲ RAŠTIJOS IR BIBLIOTEKŲ ISTORIJOS DARBAI |
 |
 |
 |
Senoji lietuvių raštija, kuriai jau gana daug domesio buvo pradėta skirti nepriklausomoje Lietuvoje, okupacijų metais (nuo 1940) buvo gerokai apleista ir iš dalies užmiršta. Visa eilė leidinių, kur buvo plačiau nagrinėjami mūsų raštijos klausimai, skelbiami rankraščiai ir pan., liko okupanto sustabdyti, neišskiriant nė "Mūsų Senovės" ir "Bibliografijos žinių." Anksčiau veikusi Vytauto D. univ. bibliografijos katedra po karo buvo uždaryta ir tik 1949 rudenį atsteigta Vilniaus univ. Kai tik buvo leista ir senąja lietuvių raštija daugiau susidomėti, tos katedros dėstytojai paskelbė keletą tikrai įdomių mūsų raštijos ir Lietuvos bibliotekų tyrinėjimų. Beveik visi jie paskelbti Vilniaus univ. Mokslinės bibliotekos Metraštyje 1957 (išsp. 1958) ir 1958-59 (išsp. 1961). Šių metraščių spausdinta vos 600 ir 500 egz., todėl svetur jie veik neišklydo. Nuo 1961 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų Mokslo darbų serijoj leidžiami Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai I 1961, II 1962, III 1964 ir IV 1965 (jų tiražai 2500-2200 egz., taigi mažėja, o 300 egz. iš jų paima Maskva veltui). Iš šių du paskutiniuosius, III ir IV tomus, kuriuose tiek gausu naujos lietuvių raštijai ir Lietuvos bibliotekų istorijai medžiagos, trumpai peržvelgiame.
Vienas įdomiausių yra J. Lebedžio ir J. Palionio darbas Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas (III, 109-135). čia jiedu plačiai nagrinėja vienoje lotyniškoje XVI a. knygoje įrašytus lietuvių kalba maldų vertimus (Tėve mūsų, Sveika Marija, Tikiu ingi Dzevą Tėvą ir Dzeve buki milaširdas), kartu duodami įrašo nuotrauką ir perrašytus tekstus, šis įrašas labai įdomus, nes tai pats seniausias žinomas ištisinis lietuvių kalbos tekstas. Jis yra senesnis už 1547 m. M. Mažvydo katekizmo maldų vertimus, be to, pirmas mūsų dzūkų tarme tekstas; taigi dviejų senybių tekstas. Žinoma, perdaug kritiškas žmogus gali nesutikti, kad tai senesnis tekstas už mažvydinį, nes prie įrašo nėra jokios datos, o jo senumas nustatomas tik iš kalbos, iš kitų įrašų rašysenos ir t.t. Jį galima spėti esant maždaug apie 1517 įrašytą, kai pranciškonų ordinas tuo metu buvo padalytas į dvi šakas. Aplamai šis naujai surastas lietuviškas maldų tekstas žadina naujų prielaidų. Įprastinis teigimas, atremtas į kun. M. Kozlows-kio 1434 Bazelio katedros pamokslą, kad Lenkijos karalius Jogaila išvertęs Tėve mūsų ir Tikiu Dievą iš lenkų k. lietuviškai, kelia dabar rimtų abejonių, nes visi mūsų senieji poterių vertimai turi iš dalies vokiškų originalų žymių. Todėl ir kyla pagrindinis klausimas, ar patys seniausieji vertimai nebuvo žymiai vėliau polonizuoti, būtent naujai perversti. Dabar surastieji lietuviški maldų vertimai aną prielaidą taip pat sustiprina — galima manyti, kad iš Rygos ar Čekijos atvykę Mindaugo-Gedimino laikais pranciškonai jau buvo išsivertę lietuviškai maldas, nusižiūrėdami į jiems gerai pažįstamus vokiškus maldų vertimus.
Lietuvių bibliografijos ir jos istorijos klausimus daugiausia liečia Vladas Žukas, dar, palyginti, jaunas žmogus (g. 1925), bet tikrai kruopštus ir darbštus lietuvių raštijos tyrinėtojas. Jis paskelbė ištisą eilę straipsnių.
Pirmiausia minėtina jo Prof. K. Jablonskio bibliografija (IV 155-196) su eile priedų (t. p. 197-206). Tai tikrai kruopštus darbas, praskleidžiąs šiek tiek ir patį velionį K. Jablonskį, kuris savo bibliotekoje turėjo per 12,000 tomų rinktinę biblioteką ir paliko įvairių išrašų bei kitų rankraščių didelę gausą. Tai buvo nepaprastai darbštus ir gilus žmogus, nors dėl okupacinių sąlygų autorius daug ko apie jį negalėjo atskleisti. Duotos pagrindinės K. Jablonskio gyvenimo datos, bet kai kurios iš jų tik skaudų šypsnį sukelia, pvz. 1947 XII "tapo... politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos nariu". Tai žinia, kad nuo tada šis 55 amžiaus metų Lietuvos istorikas buvo siuntinėjamas po kaimus kalbėti ūkininkams apie paršelių auginimą... (apie tai rašė "Tiesa" ir kt. laikraščiai). Žinant, kiek mažai K. Jablonskis domėjosi visais reikalais, išskyrus Lietuvos istoriją, aišku, jog šis jo susidomėjimas kiaule buvo tik žmogaus išprievartavimo liudijimas. Tas pats su žinia, kad 1948 pavasarį prof. K. Jablonskis baigė "vakarinį marksizmo-leninizmo universitetą"... Senam lietuviui patriotui tos "leni-nistinės studijos" tebuvo tik skaudus jo išniekinimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
Zefirina Balvočienė, Los Angeles, Calif.; J. Prakapas, Bekersfield, Calif.; prel. Vyt. Balčiūnas, kun. Vyt. Zakaras, Putnam, Conn.; Juozas Baužys, Donatas Bielskus, Ant. Gaška, Kazys Janulis, Augustina Jonkutė, Kazys Rimkus, M.D., Balys Vitkus, Jonas Žadeikis, Chicago, III.; Kazys Račiūnas, Cicero, III.; dr. R. Giniotis, M.D., Waukegan, III.; Jonas Stasiukonis, Valparaiso, Ind.; dr. Silva Pragulba, Highland Park, Mich.; kun. P. Geisčiūnas, Bridger, Mt. ; kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; kun. dr. Ant. Paškus, Brooklyn, N.Y.; J. Pažemėnas, Queens Village, N.Y.; Klemensas Kuprėnas, Ossining, N.Y.; dr. A. Baltrūkėnas, Akron, Ohio; Jonas Naujokaitis, Cleveland, Ohio; kun. Pr. M. Bajerčius, Ashland, Pa.; J. Bakšys, Toronto, Ont.; J. Gustainis, Dan Mills, Ont.; dr. J. J. Vingilis, Islington, Ont., Canada.
|
G. Baltrušaitis, Santa Monica, Calif.; J. Brazauskas, VVaterbury, Conn.; Juozas Bertulis, kun. P. P. Juknevičius, Chicago, III.; Jonas Cipkus, Vacl. Ročiūnas, Cleveland, Ohio; P. Augaitis, Tillsonburg, Ont.; L. Ozebergaitė, Stepas Stonis, Toronto, Ont., Canada.
"AIDŲ" administracija visiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
