| |
|
|
3 Kovas
|
Vasario 16 atšvęsta visose laisvojo pasaulio lietuvių kolonijose. JAV eilė gubernatorių ir burmistrų paskelbė atitinkamas proklamacijas. JAV kongresas taip pat tradiciškai paminėjo Vasario 16 sukaktį: senate programą pravedė Thomas Dodd, atstovų rūmuose Daniel Flood, invokaciją senate tą dieną kalbėjo reformatų kun. P. Dilys, atstovų rūmuose — prel. J. Kučingis (iš Los Angeles). JAV valstybės sekretorius Dean Rusk laiške Lietuvos atstovui J. Rajeckui pakartojo JAV vyriausybės nusistatymą nepripažinti Lietuvos prievartinės inkorporacijos i Sovietų Sąjungą: United States support of the Lithuanian people's just aspirations for freedom and independence is reflected clearly in our refusal to recognize the forcible incorporation of your country into the Soviet Union and in the warm sympathy manifested by the American people in the Lithuanian cause. In continuing to look resolutely toward a free and independent existence, the Lithuanian people both here and abroad have established a firm foundation for the hope of free men everywhere that the goal of Lithuanian national self-determination will ultimately be realized.
— Australijos LB kas antri metai rengia plačios programos Lietuvių dienas. Pereitais metais jos vyko Sydney gruodžio 26 - 31. Tris dienas (XII.28-30) posėdžiavo naujai išrinktoji Australijos krašto LB taryba; be organizacinių, lituanistinio švietimo ir "Mūsų pastogės" reikalų aptarimo, išklausyta ir diskutuota A. Zubro paskaita "Atramos beieškant", kur buvo ieškoma naujo žvilgio tautinei atsparai stiprinti. Tuo pačiu laiku (XII.26-31) vyko ir studentų suvažiavimas. Melbourno lietuvių teatras "Aušra" XII.26 vakare suvaidino V. Adomėno komediją "Svetimos plunksnos", kurią surežisavo V. Kružienė. XII.27 vyko literatūros - dainos vakaras, kuriame savo kūrybos paskaitė P. Andriušis, A. Gasiūnas, J. A. Jūragis, V. Kazokas, M. Slavėnienė ir A. Zubras (Mantas), o muzikinę programą atliko solistai G. Vasiliauskienė ir G. Ralpokas. XII.28 vakaras buvo skirtas įvairios programos jaunimo koncertui. XII.29 vyko atskirų chorų koncertas ir tautinių šokių festivalis. XII.30 šeši chorai vykdė IV dainų šventę (dirigentai A. Čelna, P. Darius, J. Juška, R. Ravaliauskas, V. Šimkus ir S. Žukas). XII.31 rinktasi Naujų Metų sutikimo baliui. Be to, sportininkai turėjo savo XVII sporto šventę, vyko dailės, foto ir filatelijos bei numizmatikos parodos. Rengimo komitetui pirmininkavo R. Ravaliauskas. Iliustruotą Lietuvių dienų programinį leidinį paruošė V. Razokas.
— IV P. Amerikos lietuvių kongresas vyko Argentinoje, Buenos Aires, vasario 2-6. Iš JAV buvo nuvykę vysk. V. Brizgys, VLIKo pirm. dr. R. J. Valiūnas, PLB vicepirm. St. Barzdukas ir sekr. M. Lenkauskienė, BALFo pirm. kun. V. Martin-kus PLJR pirm. A. Zaparackas, kun. dr. V. Rimšelis, MIC, kun. dr. R. Bučmys. OFM, ir kt. Be vietinių Argentinos lietuvių, kongrese dalyvavo Brazilijos, Uragvajaus ir Venecuelos lietuvių atstovai. Ron-grese buvo gausu sveikinamųjų kalbų ir diskusinių svarstymų. Paskaitas skaitė kun. A. Steigvila, MIC, apie šeimą kaip lietuvybės tvirtovę ir O. Rairelienė apie lietuvių ištvermę istorijos būvyje. Vakarais vyko meninės programos su chorų ir solistų (Z. Valatkaitė) dainomis, deklamacijomis, tautiniais šokiais. Sportininkai rengė savo varžybas. Sekmadienį Buenos Aires katedroje pamaldas laikė vysk. V. Brizgys, o pamokslą sakė kun. dr. V. Rimšelis, Vakarinėse programose ir pamaldose dalyvavo ligi 1000, posėdžiuose — tik apie 60. Rengimo komiteto pirm. Z. Juknevičius. Rongresą rengė Argentinos Lietuvių Organizacijų ir Spaudos Taryba (pirm. J. čikštas).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Danguolės Sadūnaitės poezija |
 |
 |
 |
 Danguolės Sadūnaitės eilėraščiai, jau geras dešimtmetis dažnokai matomi periodinėje spaudoje, nebuvo patraukę nei kritikos, nei skaitytojų dėmesio. Jie vis pasilikdavo šalia poezijos — toje literatūrinėje niekieno žemėje, kurioje pasirodo ir vėl be žymės išnyksta visi "jaunystėje bandžiusieji plunksną" poetai-ne-poetai. Pirmoji jos eilių knyga Vasaros medžiuose (1961) susilaukė panašaus likimo. Skaičiais operuojantieji ir kiekybiškai nusiteikę mūsų kritikai, šabloniškai pasidžiaugę "nauja ir daug žadančia poetine jėga", įtraukė ją į poetų sąrašą, ir tuo viskas baigėsi. Sadūnaitės vardas ir toliau pasiliko šalia poezijos, neminimas greta tikro ar tariamo naujausios poezijos avangardo atstovų; nesusidarė savo poezijos draugų bei gerbėjų būrio, neįsigijo (o tai yra žymiai blogiau) priešų. Vienu žodžiu, visos jos kūrybinės pastangos atsimušė į šaltą skaitytojų ir kritikų abejingumo sieną.
Kai kam galėtų kilti šiuo atveju visai natūralus klausimas, ar teisingai Sadūnaitė skaitytojų ir kritikos buvo palikta anapus literatūrinės respublikos ribų. Atsakymas čia galėtų būti tik vienas: taip. Jos pateisinimui (kuris, be abejo, nieko iš esmės nepakeičia) reikėtų pastebėti, kad Sadūnaitė, kaip ir kai kurie kiti jos bendraamžiai, buvo tam tikrų sąlygų bei tam tikros situacijos auka. Brendimo metais patekusi į stovyklinio gyvenimo aplinką, neišvengiamai turėjo užsikrėsti visomis šiai aplinkai būdingomis nuotaikomis bei idėjomis: dusinančia realybės jausmo stoka, idėjų bei sąvokų degradacija etc. Visa tai gana ryškiai atsispindi ankstyvesniųjų Sadūnaitės eilėraščių turinyje bei formoje. Šiuose eilėraščiuose Sadūnaitė kalba mirusiais, jos kartos situacijoje nieko nebereiškiančiais žodžiais ir naudojasi žuvusios iliuzorinės Atlantidos prozodija. Visa tai, žmogiškai imant, gal būt, yra švelninanti aplinkybė ir tam tikra prasme pateisina, bet jokiu būdu neišteisina. Estetinėje kūryboje, ypač kiek tai liečia jos santykį su kritika, nėra ir negali būti švelninančių aplinkybių. Kaip tik dėl to ir ankstesnioji Sadūnaitės poezija neišvengiamai pasilieka anapus literatūros ribų.
1965 išėjo naujas Danguolės Sadūnaitės eilėraščių rinkinys Kai tu arti manęs (Danguolė Sadūnaitė. Kai tu arti manęs. Eilėraščiai. Išleido Lietuvių Dienos, talkinant Manyland Books). Prisipažįstu, kad, nebūdamas ypatingas ligtolinės Sadūnaitės poezijos entuziastas, vargu būčiau prisivertęs jį perskaityti, jeigu ne Aidų redaktoriaus pakartotini prašymai parašyti recenziją. Vadinasi, skaičiau iš pareigos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJIENOS LITUANISTINIAM MOKYMUI |
|
|
|
Pedagoginis Lituanistikos Institutas pernai (1966) išleido savo direktoriaus D. Veličkos parengtus du leidinius: Konspektinė lietuvių kalbos metodika (II dalis. Grožinio skaitymo pamokos) ir Lietuvių kalbos pratimai mokyklai ir namams (I sąsiuvinis)
Kai paimi į rankas šiuos du leidinius, dingteli mintis galvon: kodėl gi nesusilaukta šitokių leidinių bent 10 metų anksčiau? Nors ir žinai žmogus atsakymą, nors gailiesi, kad vėlai susilaukiame rimtesnės pagalbos šeimai ir mokyklai lituanistinio švietimo srityje, tačiau šitokios mintys nė kiek nemažina džiaugsmo, kad pagaliau turime ką duoti į rankas ne tik "reguliarų" lituanistinį mokslą einančiam jaunimui savaitgalio mokyklose, bet ir jų tinkamiau nelankiusiems peraugėliams ir savamoksliams (jei tokie dar tuo reikalu domėtųsi).
1. Konspektinės lietuvių kalbos metodikos II-ji dalis skiriama gyvojo žodžio kultūrai ("grožinio skaitymo pamokoms"), parašyta mašinėlės raštu ir rotatoriumi atspausdinta, sudaro stambų 91 psl. (vienapuslapinio teksto lapų) sąsiuvinį (kaina 2,50 dol.). Pratarmėje autorius paaiškina, kad kolektyviniam visos šio dalyko metodikos parengimui užsivilkinus teko atskirai išleisti antrąją jos dalį, skirtą grožiniam skaitymui, ir pateikti ją konspektine forma, prieinamesne mažiau metodiškai pasiruošusiems mokytojams ir Instituto klausytojams.
Įvadinėse pastabose autorius vykusiai iškelia viešumon gyvojo žodžio kultūros smukimo ir smukdymo faktus, kai ne vien suaugusių ir jaunimo sambūriuose, bet ir mokyklose dailusis skaitymas ir deklamavimas laikomas atkištiniu dalyku, kurio ūgtelėjęs jaunuolis pradeda gėdytis ir vengti, kaip "vaikiško", o pati "plačioji visuomenė" ne taip jau ir pasigenda. Toliau autorius trumpai aiškina didaktinio (pamokinio) dėstymo sistemos, metodo ir formos esmę. Paimdamas labiausiai nusistojusius ir moderniojo mokymo sistemose Herbarto pamokos planavimo dėsnius, autorius pateikia tipišką pamokos formalinių laipsnių planavimo pavyzdį. Aptaręs dialoginę dėstymo formą, kaip psichologiškai priimtiniausią vaikų ir jaunimo mokymui, autorius pereina prie pačios pagrindinės šios metodikos dalies — pavyzdinių grožinio skaitymo pamokų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Leonardas Dambriūnas, Antanas Klimas, William R. Schmalstieg:
INTRODUCTION TO MODERN LITHUANIAN. Brooklyn, N. Y., 1936. Prel. J. A. Karaliaus lėšomis išleido pranciškonai (Franciscan Fathers Press). Rietais viršeliais, 471 psl., kaina 7 dol. Iliustruota V. Augustino Lietuvos nuotraukomis.
Jack J. Stukas: AWAKENING LITHUANIA. A Study on the Rise of Modern Lithuanian Nationalism. The Florham Park Press, Inc., Madison, N.J., 1966. Rieti viršeliai, 187 psl., kaina 5 dol., gaunama "Darbininke". Tautinio atgimimo veikėjų ir kt. portretais knygą iliustravo dail. J. Subačius.
Konstantinas Račkauskas: LIETUVOS KONSTITUCINĖS TEISĖS RLAUSIMAIS. Autoriaus leidinys, New York, 1967. 178 psl., kaina 2 dol., sukrauta "Darbininko" leidykloje.
Vytautas J. Bagdanavičius, MIC: RULTŪRINĖS GELMĖS PASARO-SE. Returių dalių tautosakinė - teologinė studija. I knyga — Mokytojo variantai. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys Čikagoje 1966. Atspausta iš "Draugo" atkarpos 1965.IV.12-VII.21. 262 psl., kaina 3 dol.
Aloyzas Baronas: TREČIOJI MOTERIS. Ateitininkių Giedros korporacijos premijuotas romanas. Aplankas G. žumbakienės. Išleido Lietuviškos Rnygos Rlubas Čikagoje 1936. 196 psl., kaina $2.50.
Bronys Raila: LAUMIŲ JUOSTA. Akimirksnių kronikos I. Nidos Rnygų Rlubo leidinys nr. 61, Londonas, 1966. Viršelis R. Jezersko. 351 psl., kaina nariams — minkštais viršeliais 2 dol., kietais — 3 dol.; nenariams — 25% daugiau.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
