Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
8 Spalis



Meilužis PDF Spausdinti El. paštas
Milijoninis miestas neviliojo manęs. Atsidurdavau ten tik reikalo verčiamas ir, atlikęs jį, kuo greičiausiai sprukdavau į savo šimtatūkstantinį kalvų miestelį, kur prasikišusios žalios viršūnių kepurės bylojo apie platybes ir paklydęs vėjas atnešdavo tolimų laukų kvapą.

Taigi ir šį kartą, apžiūrėjęs plačiai garsinamą parodą, tik išėjau iš rūmų sukdamas stoties link, kai čia pat nuskambėjo automobilio sirenos ir išsikišusi ranka pamojo prieiti.

Nesitikėdamas pažįstamų, manydamas koks apsirikimas, padariau porą žingsnių į kviečiantį ir pasilenkiau į vidų. Nustebęs pažinau jį iš karto. Buvęs mano miestuko dienraščio reporteris. Kartą jis rinko medžiagą apie svetimšalių grupes ir, kažkieno nurodytas, pasibeldė pas mane. Po tos pirmos pažinties pasirodė dar kartą jau kitu reikalu. Vis dažniau susidurdami, šnektelėjome apie šį tą, bet ypač apie literatūrą. Smalsumas žudė abu vienodai. Jam įdomu buvo patirti, ko verti tie vadinamieji D. P., tuo tarpu man — ko vertas provincijos dienraščio reporteris. Jis pasirodė esąs plačiai apsiskaitęs, energingas ir, kaip pridera jaunam, didžiai ambicingas. Provincijos dienraštis tebuvo pirmoji pakopa į ateitį, ir visa savo įgimta jėga veržėsi išplaukti į plačiuosius vandenis.

Nepraėjo ir metai, kai, užsukęs pasikalbėti, pranešė man lauktą naujieną. Paliekąs miestelį. Prasiskverbęs į milijoninę spaudą, ir būsiąs sekmadieninės laidos reporteris.

Jo paminėtas spaudos koncernas buvo garsus, mėgo sensacijas, vaikėsi jų. Kūną sielą žudančios žinios brutaliai šaipėsi pirmame puslapyje. Įpintos aukos mieliau šoktų į voro tinklą, negu atsidurtų to laikraščio skiltyse. To tipo spaudai tetiko reporteris praradęs bet kokį jautresnį jausmą, šaltesnis už mašiną, žiauresnis už tigrą. Sveikinau atidžiai žiūrėdamas į dar jo jauną žmonišką veidą, bambėdamas, kad kelias bus kietas, nedrįsdamas kelti savo abejonių, bet jis, matyt, suprato mano nutylėtas mintis, nes šyptelėjęs ryžtingai mirktelėjo: "This is a challenge". Girdi, "atsisakęs tos kovos, apaugčiau pelėsiais tarp šių mažų sienų". "Beje", kreipėsi į mane, keisdamas temą. "Keletą kartų pasinaudojau jūsų patarnavimu ir nebuvo progos vienaip ar kitaip atlyginti. Nenorėčiau likti skolingas".

Žinoma, tai buvo mandagus mano kuklių pastangų pripažinimas ir, nenorėdamas atsilikti žodžių žaidime, suradau formulę, kuri patenkino jį. Girdi, įsisuksit dabar į smarkų verpetą. Per savaitę kitą gal patirsit daugiau, negu aš per metus. Jei kada patikėsit man kurią savo [do mesnę patirtį, atlyginsit man su kaupu. Jis tvirtai spūstelėjo mano ranką, žengdamas į naująjį gyvenimą, į kurį, žinojau, stversis su nagais ir dantimis. Nesitikėjau daugiau jį sutikti.
Skaityti daugiau...
 
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Daug svetur atkurtų Lietuvos organizacijų tik vegetuoja, negalėdamos išplėtoti normalios veiklos, nes jai ir nėra natūralių sąlygų. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, laimei, nepriklauso prie šių organizacijų be pagrindo. Galima sakyti, kad ji rodo beveik tiek pat veiklos, kaip Lietuvos metais. Tiesa, aplamai ta veikla yra kukli, nes tenka remtis (kaip ir Lietuvoje) ne tik tikraisiais mokslo darbininkais, bet ir paprastais mokslo mylėtojais. Tikrųjų mokslo darbininkų daug neturėjome ir neturime. Bet kai apie juos susitelkia ir šiaip šviesesnieji protai, tai ir išvaroma ne tokia jau menka vaga mūsų kultūriniame bare.

Kaip Lietuvoj, taip ir čia LKMA savo veiklą visų pirma telkia į trimetinius suvažiavimus ir tų suvažiavimų darbų išleidimą. LKMA buvo atkurta 1954 ir savo pirmąjį suvažiavimą, laikydama jį ketvirtuoju (3 suvažiavimai buvo sušaukti Lietuvoje), sušaukė 1957 Romoje. Kiti du suvažiavimai vyko JAV (Čikagoj 1961 ir New Yorke 1964). šiemet vėl grįžta į Europą. IV ir V suvažiavimo darbai jau paskelbti (337 ir 663 psl.), VI suvažiavimo tomas dar neišėjo iš spaustuvės. Be to, pradėta leisti ir metraščiai, kurių pasirodė jau du (374 ir 370 psl.). Išleistos ir dvi knygos (kun. J. Vaišnoros, M.I.C., apie Marijos garbinimą Lietuvoje ir A. Kučo apie kun. A. Staniukyną), draugėj apimančios 653 psl. Taigi, puslapiais matuojant, LKMA spaudiniai jau išsitiesė per 2396 puslapius. Juose paskelbta ištisa eilė vertingų studijinių darbų.

Reikšmės turi ir intelektualinio intereso palaikymas bei žadinimas tiek savo nariuose, tiek per juos ir platesnėje visuomenėje. LKMA telkia apie 200 narių, kurių tarpe 15 suteiktas nario mokslininko titulas (J. Brazaitis, Ad. Darnusis, J. Eretas, J. Girnius, J. Gravrogkas, J. Grinius, Z. Ivinskis, St. Yla, A. Liuima, A. Maceina, J. Pikūnas, P. Rabikauskas, A. Salys, A. Sennas ir S. Sužiedėlis). Kur yra susitelkę daugiau narių, Įkurti atskiri židiniai: Čikagoj, Bostone, Detroite, Montrealy, Daytone ir kt. Atkurtajai LKMA vadovavo vysk. V. Padolskis, po jo mirties nuo 1959 — Romos Gregorianum universiteto profesorius A. Liuima, SJ. Jo rūpestingo atsidėjimo dėka LKMA išplėtė savo veiklą.

Pereiname prie šiemetinio LK MA VII suvažiavimo, kuris įvyko Vokietijoj, Vasario 16 gimnazijoj, rugpiūčio 23-27 ir sutraukė ligi 100 žmonių, įsijungus Lietuviškųjų studijų savaitės dalyviams. Pilnaties posėdžių buvo du: pirmąją ir paskutiniąją suvažiavimo dieną. Kitomis dienomis vyko sekcijų posėdžiai.

Pirmajame pilnaties posėdyje prof. dr. J. Eretas skaitė paskaitą apie krikščioniškosios kultūros raidą Lietuvoje nuo tautinio atgimimo, iškeldamas joje tris kartas. Pirmajai kartai nuo "Tėvynės sargo" (1896) ligi "Draugijos" pirmojo sustojimo (1915) atstovavo J. Tumas-Vaižgantas ir A. Dambrauskas-Jakštas, turėdami savo dainių Maironį, ši karta ryškino tautos lietuviškąjį ir katalikiškąjį veidą, vesdama kovą su rusų priespauda, polonofilais ir tikėjimo priešais. Antrosios kartos vadai — M. Krupavičius ir St. Šalkauskis, o jų tarpe Pr. Dovydaitis. St. Šalkauskio ir prel. Pr. Kuraičio išauklėta trečioji karta išėjo gyveniman 1936 su dienraščiu "XX amžius", "organinės valstybės" deklaracija. A. Maceinos socialinėmis idėjomis. Nespėjusi tėvynėj pilnai išsiskleisti ir daug nukentėjusi per okupacijas, ši karta tęsė savo kūrybinį darbą išeivijoje.
Skaityti daugiau...
 
GRASS LIETUVIŠKŲ MOTYVŲ ŠEŠĖLYJE PDF Spausdinti El. paštas
Iš Gūnter Grasso romanų Die Blechtrommel (1959), Hundejahre (1963) ir iš noveletės Katz und Maus (1961) galima pakankamai gerai sudėti jo gyvenimo mozaiką, kurios pažinimas padeda ir jo kūrinius suprasti. Gūnter Grass yra gimęs 1927.X.16 Dancige. Sulaukęs septyniolikos metų, jis buvo paimtas į vokiečių kariuomenę, kur buvo sužeistas ir pagaliau pateko į amerikiečių nelaisvę. Po karo (1946) grįžo į fiziškai ir dvasiškai sugriautą Vokietiją. Jo paties tėviškė, Dancigas, atiteko lenkų valdžiai. Su palaužta dvasia jis pradžioje dirbo potašo kasykloje, džiazo klube (O Susanna, 1960) ir akmenų skaldykloje. 1949 Düsseldorfo meno akademijoj pradėjo skulptūros ir grafikos studija.s (Greisdreieck, 1960). Günther Grass dar domisi baletu (Stoffreste, 1958) ir dramaturgija (Onkel, Onkel, 1957; Noch zehn Minuten bis Buffalo, 1957; Hochwasser, 1957. 1963; Goldmäulchen, 1964).

1956 išleidęs lyrikos rinkinį Die Vorzüge der Windhühner, Grass su šeima buvo išvažiavęs į Paryžių, šiame europinės kultūros metropolyje jis baigė ir savo romaną Die Blechtrommel, susilaukusį pasaulinio atgarsio. Grįžęs iš Prancūzijos, apsigyveno Vakarų Berlyne, iš kur ir šiomis dienomis išgirstame jo ne tik literatūrinių, bet ir politinių idėjų proklamacijas. (Politiškai jis yra socialdemokratų veikėjas ir kalbėtojas. Buvo spaudoj, kad jis rašąs kalbas ir W. Brandtui).

Mums įdomu, kad Gūnter Grasso prozoj ir ypač jo romane Hundejahre sutinkame lietuviškų motyvų, kurie atsispindi mūsų mitologijos, istorijos, lietuviškų vardų pavidalu. Pirmoje Hundejahre dalyje, pavadintoj "Rytinės pamainos", prisimenama ta lietuvių istorinė era, kurioje Kęstutis (Kynstute) ir Vytautas (Witold) drebino kryžiuočių rankas. Gūnter Grass pasirenka tą Rytprūsiams svarbų periodą išryškinti pirmą ir tragišką vokiečių bandymą veržtis į Rytus. Fantazijos rūke įpintame pasakojime, liečiančiame dvylika begalvių vienuolių ir kryžiuočių riterių, ryškiai iškyla tas vokiečių "grotesque - national" protavimas su jo pavojais žmonijos istorijai. Čia randame ir įdomių paralelių antram pasauliniam karui, jo kaltininkams ir jo ugnies pripildytai pabaigai.

Įtraukdamas mūsų mitologiją, rašytojas remiasi daugiau senųjų prūsų negu lietuvių mitologiniais įvaizdžiais. Perkūno (Perkunos), Pikulo (Pikollos) ir Patrimpo (Potrimpos) alegoriniai paveikslai terpiasi J romano krikščionišką aplinką ir primena, kad baltų pagoniška mitologija lieka gyva Rytprūsių dvasinio charakterio dalis. Tuo būdu Grass atvirai jungiasi prie daugumos Rytprūsių rašytojų, kaip Ernst Wiecherta ar Agnes Miegel, kurių kūryboj taip pat iškyla senoji baltų mitologija. Taip pat įdomu pastebėti, kad autorius, ištikimas Rytprūsių sūnus, baltų mitologijos figūras lygiomis stato toje pačioje aukštumoje, kaip germanų Wotana ar graikų Zeusą.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. ANTANO KOPLYČIA KENNEBUNKPORTE PDF Spausdinti El. paštas
Kai prieš 18 metų lietuviai pranciškonai įsikūrė gražioje Elzbietos stiliaus viloje Kennebunkporte, Maine, koplyčią įrengė šokių salėje. Laikui bėgant, koplyčia pasidarė per maža. Ankšta vasaros metu, kai atostogauja nemaža lietuvių ir sekmadieniais suvažiuoja daug turistų iš apylinkės. Žiemos metu ankšta pasidarė, kai čia įsikūrė Šv. Antano gimnazija (1956). Prieš 6 metus Tėv. J. Gailiušis, tuolaikinis provincijolas, apsisprendė statyti koplyčią. Įvairūs sunkumai neleido pastatyti visai atskiro pastato. Pasirinktas kitas kelias — praplėsta senoji koplyčia. Jos lauko siena prakirsta ir pristatyta nauja koplyčia į miško pusę. Su vienuolynu susijungdama, ji sudaro raidę T.

Koplyčios projektavimo darbus atliko arch. dr. Alfredas Kulpavičius. Jis, nenueidamas į kraštutinumus, apsisprendė už modernų stilių. Koplyčią suprojektavo nesimetrišką, ieškodamas įdomesnių plokštumų, siluetų, erdvės apvaldymų.

Naują pastatą jungdamas su senuoju, architektas elgėsi labai atsargiai, bijodamas sugadinti ir vieną, ir kitą. Pačiam sujungimui jis panaudojo plačius langus: pro stiklą gali įžiūrėti vienuolyno visą sieną, ir pati koplyčia atrodo, lyg būtų šalimais atsistojusi. Ties sujungimu koplyčios stogą jis nuleido iki vienuolyno antrojo aukšto grindų. Vėliau stogą iškėlė į reikiamą aukštį. Viršum plokščio stogo įtaisytas stiklinis kupolas su žibančiu kryžiumi, kuriame gali atsekti lietuviškos ornamentikos.

Galiniai stogo kampai iškelti gana aukštai, atbaigti plačiomis pastogėmis, į kurias remiasi savotiškos kolonos — atsparos. Jos suprojektuotos taip, kad sudarytų kuo įspūdingesnį siluetą ir atrodytų lyg abstrakčios skulptūros. Rytiniame kampe prie atramos prikabintas varpas, šis kampas ypač gražiai atrodo, kai per miškus patekėjusi saulė ima kopti aukštyn. Tada ant mūrų sienų pilna įvairios formos šešėlių. Koplyčia ties tuo kampu išlenkta ir nuvesta į dešinę. Judesys priderintas prie visos aplinkos, kur pilna šakotų pušų; tartum kviečia mus eiti gražiai rengtais laiptais ir apžiūrėti visą pastatą.

Sienose stengtasi išlaikyti masės jėgą. Tad langai taip sudėstyti, kad jie nekrinta į akis. Kairėje pusėje siena sulaužyta trikampiais, į kuriuos įdėti vitražai. Dešinėje pusėje dominuoja didelė siena. Ties koplyčios galu įdėtas didelis vitražinis langas, einąs nuo grindų iki lubų. Palėpės pakraščiu pravestas siauras stiklo ruožas, kuris ties vienuolyno siena pavirsta plačiu vitražu ir nusileidžia žemyn.

Įėjęs pro vienuolyno frontines duris, pirmiausia patenki į Šv. Antano koplytėlę. Už jos — senoji koplyčia, dabar paversta naujosios koplyčios prieangiu. Iš čia atsidengia naujoji koplyčia visu patrauklumu.

Užėjus tuoj patraukia kairioji siena su spalvingais skaldyto stiklo langais, kurie sudėti lyg kokie paveikslai ir taip pasukti, kad visur juos gali lengvai matyti. Ši judri vitražinė siena nuveda į presbiteriją, kur galinė sieną didingai išlenkta ir staigiai užbaigta ties dešiniuoju kampu. Šis kampas su savo dideliu vitražiniu langu apšviečia visą presbiteriją. Kad langas nesimatytų ir nedrumstų dėmesio, įvesta graži dekoratyvinė siena, kuri pridengia langą ir kurioje Įrengtas svarbiausias koplyčios altorius — švč. Sakramento altorius. Koplyčios dešinioji pusė turi ramią sieną,   kuri  tartum  apjungia   visus koplyčios ritmus. Architekto darbas atliktas kūrybingai ir kruopščiai.

Visą koplyčios vidų dekoravo dail. V. K. Jonynas, sukurdamas vitražus, sienų papuošimus, Kryžiaus kelius, altorius, suolus. Koplyčia tuo būdu gavo gana vieningą ir originalų stilių.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Anicetas Simutis rugsėjo 11 Valstybės Departamento patvirtintas Lietuvos generaliniu konsulu New Yorke (vieton vasarą mirusio V. Stašinsko).

—    JAV LB penktosios tarybos pirmininku išrinktas J. Kapočius; vicepirm. kun. J. Jutkevičius ir kun. V. Dabušis, sekr. Arv. Barzdukas, informacijos reikalams A. Mažeika jr. Nauju JAV LB valdybos pirmininku išrinktas inž. Br. Nainys. Pereitoj kadencijoj tarybai pirmininkavo V. Volertas, valdybai — J. Jasaitis.

—    Australijos LB krašto valdyba steigia Garbės ir atminimų fondą  remti tautinės kultūros veiklai.

Suvažiavimai.
— Be pereitame numery aptartų suvažiavimų, vasaros pabaigoj įvyko dar šie didesni susitelkimai:

—    Vokietijoj Vasario 16 gimnazijoj VIII.19-27 vyko Europos lietuvių XIV-toji lietuviškųjų studijų savaitė. Pirmąją paskaitą apie tautos valią ir pasipriešinimą (turėdamas galvoj Lietuvą) skaitė šios savaitės moderatorius dr. K. J. Čeginskas. Pavergtosios Lietuvos padėtį svarstė simpoziumas, kuriame dalyvavo dr. P. Karvelis, J. Glemža, J. Norkaitis, kun. dr. J. Vaišnora, V. Banaitis. Neseniai miręs poetas V. Mykolaitis-Putinas paminėtas V. Natkevičiaus paskaita. Dail. A. Krivickas (jo darbų paroda buvo surengta per tą savaitę) kalbėjo apie Lietuvos jaunųjų dailininkų kūrybines pastangas. 1917 metų Rusijos spalio revoliuciją analizavo V. Banaitis. Antroj savaitės pusėj buvo įsijungta į Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimą, vykusį VIII.23-27 (žr. atskirai).

—    ALR Katalikių Moterų Sąjungos seimas vyko Pottsville, Pa., VTII.20-23. Dalyvavo 22 kuopų 46 atstovės. Diskutuotas ir lietuvybės išlaikymo reikalas. Centro pirmininke perrinkta J. Medinienė (iš Detroito).

—    Montrealyje DC.2-3 vyko Kanados lietuvių XIII-toji diena. Abi dienas programą Expo 67 atliko Montrealio Aušros Vartų parapijos choras (dėl kažkokių apgailėtinų nesusipratimų kiti chorai nedalyvavo), Z. Lapino instrumentalistų orkestras, solistas A. Keblys ir apie 250 šokėjų (iš Hamiltono, Londono, Toronto, Montrealio, Waterburio ir Čikagos). Katalikams pamaldas laikė ir pamokslą pasakė vysk. V. Brizgys, evangelikams — kun. A. Žilinskas. Montrealio universiteto muzikos fakulteto salėj sekmadienį vyko iškilmingas posėdis; kalbėjo Vliko pirm. dr. K. J. Valiūnas, Alto pirm. A. Rudis, konsulas J. žmuidzinas, Kanados LB pirm. A. Rinkūnas; koncertinę programą atliko soliste L. Šukytė, minėtasis choras ir Hamiltono "Gyvataro" šokėjai. Programų pranešėja buvo dr. I. Gražytė. Sportininkai turėjo krepšinio varžybas.

—    Clevelande IX.2-3 vyko Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos suvažiavimas. Visuomeninius gydytojų uždavinius iškėlė atidarymo kalboj dr. H. Brazaitis, Ohio lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas. Dr. V. Šaulys apžvelgė medicinos padėtį Lietuvoje. Dr. V. Paprockas kalbėjo apie žmogaus išvaizdą ir asmenybę. Plačiame simpoziume svarstyta aukšto kraujo spaudimo (hipertensijos) problemos. Simpoziume dalyvavo J. Meškauskas, G. Balukas, J. Valaitis, M. Eimontas ir moderatorius A. Kisielius. Vakaro koncertinę programą atliko solistas St. Baras (akompanavo D. Lapinskas) ir pianistas A. Kuprevičius. Naujon valdybon išrinkti: pirm. dr. H. Brazaitis, E. Lenkauskas, D. Degesys, J. Meškauskas ir A. Pacevičius, direktoriais — J. Balčiūnas, J. Valaitis, V. Paprockas, B. Matulionis, A. Zotovas ir O. Gustainienė. Prof. dr. V. Kanauka išrinktas garbės nariu.

—    Korp. Neo-Lithuania suvažiavimas vyko IX.2-3, baigiant stovyklą. Pagrindinė A. Diržio paskaita buvo skirta bendradarbiavimo su kraštu klausimui. Naujon valdybon išrinkti A. Modestavičius, dr. L. Kriauče-liunas, Br. Kasakaitis, K. Cicėnas ir R.česaitė.

—    Santaros - šviesos XIV-tasis metinis suvažiavimas vyko Taboro Farmoje IX.7-10. šis suvažiavimas, gal būt, išsiskyrė iš ankstesnių suvažiavimų tuo, kad jame dalyvavo daugiau, negu kada nors anksčiau, katalikų intelektualų, tiek programoje, tiek aplamai suvažiavime. G. Sabataitis, SJ, skaitė paskaitą apie kultūrinę integraciją, kun. F. Jucevičius — apie idealizmą ir realizmą lietuvių visuomenėje, L. Dambriūnas — apie intelektualo atsakomybę. Specialaus dėmesio šių metų suvažiavimas susilaukė dar ir dėl to, kad jame dalyvavo ir dauguma krepšininkų ir jų palydovų, kurių šią vasarą lankėsi Lietuvoje. Nors Santara-Šviesa oficialiai nesiangažavo tos labai kontraversinės išvykos atžvilgiu, tačiau daugumas jos narių su simpatija žiūrėjo į šią išvyką kaip vieną iš priemonių artimesniems ryšiams palaikyti tarp išeivijos ir okupuoto krašto. Tą paliudijo ir tai, kad tos išvykos vadovas R. Mieželis naujos Santaros - Šviesos rinkimuose gavo daugiausia balsų. Be jau minėtų paskaitų ir pranešimų, dar buvo D. Šato pranešimas "Lietuvos mokslininkai pasaulyje", vieno rašytojo konfidencialūs įspūdžiai iš Lietuvos, simpoziumas "Oficialioji ir pogrindinė lietuvybė išeivijoje" (mode-ravo dr. V. Kavolis), Valstybės Departamento specialisto Donald Lesh pranešimas apie kultūrinių mainų į-sravą į sovietinį gyvenimą, R. Mieželio įspūdžiai iš krepšininkų išvykos į Lietuvą, J. Meko filmų demonstravimas, poezijos vakaras (J. Mekas, H. Nagys ir K. Barteška), simpoziumas "Veiksniai emigracinėje kryžkelėje" (moderavo K. Drunga), dr. R. šilbajorio paskaita apie K. Bradūno poeziją. V. Trumpos paskaita "Lietuviškoji kairė istorijoje ir dabar", A. Stempužienės ir D. Lapinsko rečitalis, vaidinimas pagal A. Škėmos "Nakties tyla", L. Buivydaitės ir ž. Numgaudaitės dainų vėl-vakaris. Aplamai, suvažiavimą dominavo   savotiška   ekumeninė   dvasi?..
(V. T.)
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai