Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 Lapkritis



BENDRUOMENĖS TARYBA PDF Spausdinti El. paštas
Penktosios Bendruomenės Tarybos rinkimai
Pagal JAV LB įstatus (34 str.), bendruomenės taryba yra vyriausias bendruomenės organas, trejiems metams renkamas visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. JAV LB I taryba buvo išrinkta 1955, II — 1958, m — 1961, IV — 1964, V — 1967. I ir II tarybos buvo renkamos visų 18 metų sukakusių JAV lietuvių iš vieno bendro kandidatų sąrašo. III, IV ir V tarybos buvo renkamos apygardomis: Amerika buvo padalyta į 5 rinkimų apygardas, kurių kiekviena statė ir balsavo savo apygardos kandidatus, o vyr. rinkimų komisija, sudėjusi visų apygardų balsus ir juos padalijusi iš nustatyto tarybos narių skaičiaus, nustatė vienam tarybos nariui išrinkti reikalingą balsų skaičių ir pagal jį nustatė kiekvienai apygardai tekusių atstovų skaičių. Pvz. IV tarybos rinkimuose balsavo 7566, ir tarybos nario renkamasis skaičius buvo 244 (7566:31). V tarybos rinkimuose dalyvavo 9124, ir tarybos nario renkamasis skaičius buvo 246 (9124:37). Pagal įstatus, naujos tarybos narių skaičių nustato veikiančioji taryba. IV taryba 1966. IV.30 nustatė V tarybai 37 narius (buvo 31). 1964 į IV Tarybą buvo pastatyti visose 5 rinkimų apygardose 105 kandidatai, šiemet į V tarybą — 118. Pirmoj rinkimų apygardoj (Los Angeles) balsavo 368 lietuviai, ir jai teko 1 atstovas (buvo 3); antroj apygardoj (Čikagos) balsavo 3792, ir gavo 15 atstovų (buvo 13); trečioj apygardoj (Detroito - Clevelando) balsavo 2105 ir pravedė 9 atstovus (turėjo 5); ketvirtojoj (Bostono) balsavo 1166 ir gavo 5 atstovus (turėjo 4); penktojoj (New Yorko) balsavo 1693, ir praėjo 7 atstovai (buvo 6). Pagal profesijas į penktąją LB tarybą pateko 10 med. ir vet. gydytojų, 7 inžinieriai ir architektai, 6 kunigai, 6 mokslininkai, 4 verslininkai, 2 žurnalistai, 1 tarnautojas, 1 ekonomistas.

Palyginę V tarybos rinkimų duomenis su buvusių keturių tarybų rinkimų duomenimis, matome, kad keičiasi ne tik atskirų apylinkių balsuotojų skaičiai, bet ir pačios rinkimų apylinkės!
Kaip matome, V tarybos rinkimuose nebedalyvavo 3 apylinkės, dalyvavę IV tarybos rinkimuose. O iš viso per visų 5 tarybų rinkimus yra nubyrėjusios 19 rinkiminių apylinkių. Tiesa, kiekvienais rinkimais pribuvo naujų apylinkių: 1958 — 5, 1961 — 6, 1964 — 12, 1967 — 3. Jei 19 nebūtų nutrupėjusios, tai V tarybos rinkimuose jau turėtume ne 65, o 84 rinkimines apylinkes.

Tarybai rinkti taisykles nustato valdyba. 1966.XI.11 valdybos priimtos V tarybai rinkti taisyklės nelabai nusisekusios. Kai taryba nustatė rinkimus apygardomis, taisyklės privalo nustatyti kiekvienai apygardai tenkantį atstovų skaičių, kad būtų pagrindas nustatyti, kiek vienas sąrašas gali siūlyti kandidatų ir kiek kandidatų gali vienas balsuotojas balsuoti. Bet taisyklės to nepadarė ir todėl "iš lubų" nustatė, kad vienu sąrašu galima siūlyti ne daugiau kaip 7 kandidatus (kodėl ne 5 ar 9?) ir balsuotojas gali balsuoti už pusę apygardoje pastatytų kandidatų, tik ne daugiau kaip už 37. Kas iš tokių taisyklių praktiškai išeina, rodo patys balsavimai. Pvz. antroji apygarda turėjo 46 kandidatus ir balsavo už 23, o faktiškai atstovų turi 15. Taigi 8 kandidatai buvo balsuojami daugiau negu reikia. Gi pirmojoj apygardoj buvo balsuojama už 10 kandidatų, o apygarda teturi 1 atstovą! Arba, pvz., taisyklės nustatė, kad galima siūlyti ne daugiau kaip 7 kandidatus vienu sąrašu, bet čia pat reikalauja, kad apygardoje turi būti pastatyta ne mažiau kaip 10 kandidatų. Kur logika? Leidžia statyti 7, o minimum nustato 10. Tokios taisyklės labiau primena "abstraktų" piešinį, kuriame tesimato įvairių plėmų, o parašas skelbia, kad tai žuvų daina.

Penktosios tarybos pirmoji sesija
Nors taryba išrinkta gegužės pradžioje, savo pirmos sesijos susirinko tik rugsėjo 23. Toks ilgas interregnumas nepateisinamas, juoba, kai LB įstatai (46 str.) nustato, kad ir "LB Centro Valdyba sudaroma LB Tarybos kadencijos nutui". Tad gegužės mėnesį pasibaigė ne tik LB IV tarybos, bot lr jos sudarytos centro valdybos kadencija. Jei dabartiniai LB įstatnl nenumato, tai jie reikia papildyti nuostatu, kad naujai išrinkta LB taryba pirmos sesijos renkasi M vėliau kaip per 30 dienų rinkimams įsiteisėjus. Per ilgas interregnu-numas kelia įtarimą, kad savo kadenciją baigusi valdyba tyčia kliudo LB organų normalų veikimą.

Buv. centro valdybos žmonės ir jų šalininkai reiškia pasipiktinimą V tarybos dauguma, kam ji nepatenkino valdybos pretenzijos gauti kadencijos pratęsimą, nepaisant, kad 5 mėnesius "valdė" be jokio pratęsimo. Mat, nuo to priklauso valdybos privilegijos.

šiuo klausimu dėmesio verti garbės teismo pasisakymai. Garbės teismo (garbės teisėjai V. Sidzikauskas, J. Jankus ir dr. B. Matulionis) nutarime skaitome:

"Pagal bendrą demokratines sąrangos principą parlamentinė funkcija negali būt suplakama su egzekutyvine funkcija. Jei LB organizacinę sąrangą laikome demokratine ir jei LB Tarybai skiriame parlamentines funkcijos analogiją, o LB Centro Valdybai — egzekutyvinė.s funkcijos analogiją, tai bus visai suprantama, kodėl nei Vliko 1949 priimtuose rekomendaciniuose PLB santvarkos nuostatuose, nei JAV LB Laikinojo Organizacinio Komiteto 1952.III.6 priimtuose Laik. JAV LB įstatuose LB egzekutyviniam organui nebuvo pripažintas balsas LB taryboje. Ir JAV LB Tarybos Įstatų Komisijos peržiūrėtų įstatų projektas, pateiktas JAV LB Tarybai 1960.IX. 23, įstatų 34 str. buvo net įsakmiai pažymėjęs: "Centro Valdybos nariai. . . ir kitų ALB centrinių institucijų pirmininkai ALB Tarybos posėdžiuose dalyvauja patariamuoju balsu". Tik JAV LB Centro Valdybos 1960.VIII.31 pastabose dėl įstatų pakeitimo randame pastabą prie 34 str.: "Pridetinas str. LB Taryboj sprendžiamuoju balsu taip pat dalyvauja LB Centro Valdybos nariai", šioks egzekutyvinio organo brovimasis į parlamentinių funkcijų sritį yra suprantamas ir tiek visuomeniniame, tiek valstybiniame gyvenime plačiai pastebimas reiškinys. Tai animus governandl išdava. Faktas, kad JAV LB Taryba 1960.IX.23-2<1 sesijoje minėtai Centro Valdybos pastabai pritarė ir LB Įstatų 34 itl gavo naują pastraipą: "Taryboje sprendžiamuoju balsu taip pat dalyvauja: LB Centro Valdybos nariai, LB apygardų pirmininkai arba jų atstovai po 1 nuo kiekvienos apygardos, LB Centrinių institucijų pirmininkai". Tai yra sui generis nuostatas, mechaniškai prikergtas prie 34 str., ne organiškai jį papildas, nes 34 str. pirma pastraipa nustato, kad "LB Taryba yra vyriausias LB organas, trejiems metams renkamas visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu". Iš esmės tad 34 str. 3 pastraipa yra sprendžiamąjį balsą taryboje gavusiųjų išimtinis, privilegijinis nuostatas. O tokio pobūdžio nuostatai visad interpretuotini, kai interpretacija reikalinga, ne praplečiamąja, o siaurinamąja prasme. Tatai eina ir iš Garbės Teismo 1961. LK.23 nuomonės".
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Spalio 21-22 Vašingtone vyko Lietuvos valstybes atstatymo 50-čio sukakties konferencija. Joj dalyvavo diplomatų, Vliko, Laisves komiteto, LB ir Alto atstovai. Pirmą kartą tokion konferencijon pilnateisiais dalyviais buvo pakviesti ir redaktoriai. Priimtas Lietuvos nepriklausomybes atstatymo 50 metų sukakties manifestas. Svarstyta šios sukakties metais numatomų žygių bei darbų programa (referavo Laisves komiteto pirm. V. Sidzikauskas), bendradarbiavimas Lietuvos laisvinimo uždavinius vykdant (referavo Vliko pirm. dr. J. K. Valiūnas), laisvųjų lietuvių bendravimo su pavergtąja tauta problemos (referavo V. Vaitiekūnas).

—    Lituanistikos Instituto istorijos skyrius, prašomas VLIKo ir PLB pasisakyti dėl pirmosios Lietuvos valstybės pradžios datos, rekomendavo 1251 metų liepos 17 dieną laikyti oficialia Lietuvos karalijos įkūrimo diena. Tą dieną pop. Inocentas IV priėmė Lietuvos kunigaikštį Mindaugą Apaštalų Sosto globon, pripažino jam karaliaus vardą ir pavedė Kulmo vyskupui vainikuoti Mindaugą Lietuvos karaliumi. Datų troškulį galima suprasti, bet sunku patenkinti, nes istorijoj nė datos nereiškia matematinio vienaprasmiškumo. Dėl to, žinoma, ir šis "nutarimas bei patarimas" teturi reliatyvią vertę.

—    JAV LB nauja centro valdyba: pirm. inž. Br. Nainys, vicepirm. kun. J. Borevičius, SJ, ir V. Adamkavi-čius, sekr. St. Džiugas, iždininkas inž. K. Dočkus, Kultūros fondo pirm. Anat. Kairys, Švietimo tarybos pirm. J. Kavaliūnas, P. Petrušaitis (organizaciniai reikalai), agr. A. šantaras (informacija), D. Tallat-Kelpšaitė (jaunimo reikalai), P. Žumbakis (narys specialiems reikalams).

Rašytojuose. — Lietuvių rašytojų draugijos premija paskirta Antanui Gustaičiui už satyrinės poezijos rinkinį "Ir atskrido juodas varnas". Jury komisija: dr. P. Bagdas, P. Jurkus, Pr. Naujokaitis, dr. . Ostrauskas ir L. Žitkevičius. Premijuotąjį rinkinį mūsų žurnalo birželio numery recenzavo H. Nagys. Kovo numery buvo P. Andriušio straipsnis apie A. Gustaitį.

—    V. Mykolaičio - Putino minėjimą New Yorke X.29 surengė LMKF (moterų) klubas. Putino asmenį ir kūrybą aptarė J. Aistis, jo poeziją skaitė H. Kačinskas ir K. Baltrušaitytė.

—    Prof. J. Eretas "Basler Nachrichten" (VIII.25) recenzavo H. Buddensiego vokišką Donelaičio "Metų" vertimą.

—    Dr. E. Tumienė, dėstanti Kalifornijos valstybinėj kolegijoj Fullertone. Pacifiko pakraščio filologų draugijos metiniame suvažiavime XI.24-26 Vancouvery, Kanadoj, skaitė paskaitą apie Donelaitį kaip bukolinio epo tradicijos tęsėją.

—    Baltimorėj X.14 surengtas N. Rastenio, šiemet išleidusio anglišką Donelaičio "Metų" vertimą, pagerbimas. — Los Angeles X.28 surengtas pagerbimas J. Balčiūnui - švaistui, apie kurį kalbėjo Alė Rūta ir Br. Raila.

—    Detroito šaulių kuopa skelbia novelės — apysakos konkursą jaunimui, paminint Lietuvos nepriklausomybės 50 metų. Pageidaujama išryškinti Lietuvos laisvės kovose pasireiškusį patriotizmą ir tautos vieningumą. Rankraščiai (50 ar daugiau mašinėlinių puslapių) atžymimi slapyvardžiais. Gali dalyvauti laisvojo pasaulio lietuviai ne vyresni kaip 30 metų amžiaus. Numatomos 3 premijos: 300, 200 ir 100 dol. Konkursą vykdo Detroito šaulių kuopos spaudos ir kultūros sekcija: pirm. VI. Mingėla, M. Sims, L. Heiningas, M. šnapštys ir Alf. žiedas. Rankraščiams siųsti adresas: VI. Mingėla, 33546 Clifton Dr., Warren, Mich. 48092, vėliausias terminas — 1968.IX.1.

—    Los Angeles sudarytas komitetas B. Brazdžionio poezijos rinktinei leisti. Komitetui pirmininkauja pik. J. Andrius.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ LIAUDIES PASAULĖJAUTA PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jonas Balys nepriklausomoje Lietuvoje buvo vienintelis gerai paruoštas specialistas tautosakos klausimams. Savo tyrinėjimuose jis ypačiai laikėsi suomių Kaarle Krohno ir Antti Aarnes geografinio istorinio metodo, siekiančio surinkti tautosakos fakto variantus ir jų lyginimu nustatyti pirminio pasakojimo tipą, jo atsiradimo laiką bei vietą, jo plitimo kelius bei atmainas. Tai reikalauja plataus susipažinimo su visų kraštų tautosakiniais faktais, šią plačią J. Balio orientaciją rodo ir jo veikalas "Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje" (išleido Pedagoginis lituanistikos institutas Čikagoj 1966, 120 psl., kaina 3 dol.).

1. Apie pasaulėjautą, t. y. kaip lietuvių liaudis yra pergyvenusi jos matomą pasaulį, kokiais fantazijos vaizdais ji yra apipynusi atskirus to pasaulio reiškinius, kokiais jausmais juos yra palydėjusi, autorius sprendžia tik iš savo specialybei gerai pažįstamų tautosakinių faktų. Ne iš tų faktų visumos, bet iš specialiai atrinktų būdingų pasakų, dainų, burtų, ši medžiaga ir davė planą visai knygai: žemė, Kalnai ir akmenys, Ugnis, Vanduo, Griaustinis ir žaibai, Dangaus skliautas (saulė, mėnulis, aušrinė, žvaigždynai, kometos, meteorai, pamėnai, vaivorykštė), Miškas ir medžiai, žmogus ir gamta mūsų dainose, Likimas, Mirusieji, Magija, arba burtai, Mitologiniai vardai ir sąvokos. Ir pabaigai: Lietuvių mitologijos sintezė.

Tiems reiškiniams autorius yra surinkęs lietuvių tautosakos faktus ir atitikmenis kitose tautose, čia yra knygos stiprybė.

2. Silpnesnė, arba, sakykim, santūresnė atsargesnė yra knygos sintetinė dalis, kurioje lauki atsakymo į autoriaus teisingai keliamą klausimą: "O kas gi mūsų liaudies kultūroje yra specifiškai lietuviška, kaip reiškiasi joje etninis lietuvių charakteris, mūsų tautos pažiūra į pasaulį, žmones ir dievus?" Ir po visos apžvalgos knygoje aiškūs atsakymai tėra šie:

"Lietuvių kultūros ir mitologijos periodizacija tebėra nenustatyta" (111 p.).

"Iš visų dievų labiausiai gerbiamas buvo Perkūnas". "Suomių-ugrų giminė erza mordvinai griausmo dievą vadina Pirgene arba Purgine. Tai aiškus skolinys iš lietuvių". "Yra pagrindo manyti, kad slavų perun irgi yra lietuviškos kilmės, bet ne atvirkščiai". "Vieno vyriausio dievo greičiausiai nebuvo" (112 p.).

Prie tokių išvadų galėtume pageidauti, kad nagrinėjimas būtų pratęstas. Jei, sakysim, konkrečiu pavyzdžiu buvo parodyta, kad Perkūnas yra lietuviškiausias, tai natūralu būtų ryškinti, kokiais charakterio bruožais jis išsiskiria nuo skandinaviško ar germaniško perkūno. Tie bruožai ir būtų specifiški ženklai ano etninio lietuvių charakterio, kurio ieško autoriaus studija.

Dar vienas pageidavimas: jei autorius kreipė dėmesį labiausiai į du veiksnius, formavusius lietuvių pasaulėjautą, į pagonybę ir krikščionybę, ir trumpomis pastabomis rodė, kaip Perkūnas gauna krikščioniškas spalvas, tai būtų prasminga žiūrėti dar į kitą veiksnį — socialinį: ar Perkūno vaizdo nelemia žemdirbio profesija, kuri žmogui įspaudžia sėslumo pamėgimą, nuosaikią realistinę fantaziją. Į žemdirbio profesiją autorius yra atkreipęs dėmesį, kalbėdamas apie mėnulį, kuriam lietuvių tautosaka skirianti daugiau reikšmės nei saulei, nes "lietuviai iš seno yra žemdirbių tauta, o ten kaip tik vyrauja lunarinė mitologija" (60 p.). Priminimas apie žemdirbių profesiją ir lunarinę mitologiją betgi dar neparodo tų konkrečių įvaizdžių ir jausmų, kuriais apipinamas dangaus skliauto reiškinys, o tai ir sudaro pasaulėjautos spalvas, linijas, tonus.
Skaityti daugiau...
 
ANGLIŠKA STUDIJA APIE LIETUVIUS VOKIEČIŲ LITERATŪROJ PDF Spausdinti El. paštas
Pereitais metais pasirodė angliška knyga apie lietuvių kultūros apraiškas vokiečių naujojoje literatūroje: Lithuanian Culture in Modern German Prose Literature. Knygą parašė lietuvis Anatole C. Matulis, išleido Purdue universitetas (Indianoje). Tai grynai mokslinis 166 puslapių veikalas, parašytas specialisto ir skirtas specialistams, suprantama, angliškai kalbančio pasaulio germanistams. Bet įdomiausias dalykas, ir tai čia reikia ypatingai pažymėti, kad nors veikalas yra iš germanistikos srities, jis "savo tikslu pasistatė ne germanistiką, o lituanistiką.

Veikalo turinį autorius suskirstė labai tikslingai. Trumpoje įžangoje anglui skaitytojui duoda kiek žinių apie lietuvių tautą, paskui, pasiremdamas anglų autoritetais, iškelia lietuvių kalbos reikšmę kalbotyrai ir galop pamini tris vokiečių rašytojus vaizdavusius lietuvius, būtent: Hermann Sudermann, Ernst Wiechert ir Agnės Miegel. šiuos tris rašytojus atrinko rūpestingai perkratęs žymiai ilgesnį sąrašą, nes jie būdingiausiai vaizduoja lietuvius ir yra neabejotinai žymūs naujosios vokiečių prozos atstovai.

Tolimesnėje veikalo dalyje, įvade, autorius duoda išsamią apžvalgą viso to, kas vokiečių  (dalimi ir lietuvių) tyrinėtojų padaryta nuo pat XVI a. iki paskutinių laikų, tiriant lietuvių kalbą, dainas ir kitus kultūros reiškinius. Ypač plačiai išnagrinėtas XVIII-XIX a. susidomėjimas dainomis. Labai įdomu sekti, kaip Liudviko Rėzos išverstos vokiečių kalbon trys dainelės gan vingiuotu keliu pasiekė didįjį Goethę. Prie gausios šį kelią tyrinėjančios literatūros galėjo dar būti pridėtas prof. J. Ereto darbas "Rėzos santykiai su Goethe" (Athenaeum, Kaune, 1938). Po Goethės lietuviški motyvai kaskart vis stipriau panaudojami vokiečių poezijos, dramos ir prozos kūriniuose. Tokių kūrinių sąrašas dabar sieks kelias dešimtis vardų.

Vieno dalyko tačiau šiame tikrai turiningame įvade trūksta: tai įsakmaus paaiškinimo, kad tiek parinktieji trys rašytojai, tiek daugumas mokslinių veikalų turi galvoje tik Rytprūsių, t. y. Mažosios Lietuvos lietuvius ir jų kultūrą, o kalbant apie Mažosios Lietuvos lietuvius yra būtina iš anksto žinoti jų skirtingą istorinę ir kultūrinę aplinką. Šių žinių duoti autorius buvo priverstas keliose tolimesnėse veikalo vietose, bet anglui skaitytojui jos praverstų jau pat pradžioje. Tam reikalui labai tiktų Vydūno veikalas "Siebenhundert Jahre  deutsch-litauischer   Beziehungen" (Klaipėdoje, 1932), tik gaila, kad jis nepaminėtas nei išnašose, nei bibliografijoje.

Po įvado eina pats veikalo branduolys. Pirmame skyriuje autorius nagrinėja, kaip Sudermannas, Wie-chertas ir Miegel vaizduoja įvairius lietuvių sluoksnius: ūkininkus, žvejus, žemės ūkio darbininkus, ponų tarnus, tarnaites, aukles ir kitus. Autorius paprastai išvardija atitinkamo rašytojo prozos kūrinius ir iš jų išrenka tuos personažus, kurie paties rašytojo laikomi ar mūsų autoriaus nuomone laikytini lietuviais. Savo nagrinėjimą paryškina gausiomis citatomis ir net ilgokomis ištraukomis (vokiečių kalboje), šitaip vispusiškai nagrinėdamas, autorius palieka gan ryškų paveikslą vokiečių rašytojų vaizduojamo lietuvio ar lietuvės, pačių kūrinių net neskaičius.

Tačiau šio skyriaus pradžioje skaitytojui kils teisėtas klausimas: ar visi autoriaus nurodyti personažai tikrai yra ar bent galima laikyti lietuviais? Dėl Sudermanno personažų abejonių nekyla, bet VViecherto ir Miegel kai kurių personažų lietuviškumą reikia pirma dar įrodyti, nes šiuodu rašytoju savo kūriniuose vengte vengia tiesioginiai pažymėti personažų tautinę priklausomybę. Pavyzdžiui, VViecherto Jūrgen Doskocil, Jonas (romane "Die Majorin"), Jerominai (senelis, tėvas), Miegel Krupatsche ir kai kurie kiti personažai autoriaus ipso facto laikomi lietuviais, tačiau pačiuose kūriniuose jie lietuviais nepavadinti ir nė kokiais kitais žodžiais jų lietuvybė nenurodyta. Prieš skelbiant šiuos personažus esant lietuviais, būtų pravertę atlikti nors trumpą "šaltinių tyrimą", kuris parodytų, kodėl tą ar kitą personažą reikia laikyti lietuviu. Tokio "šaltinių tyrimo" reikalingumą parodo veikalo įvade aprašytasis lietuviškų elementų atradimas Goethės kūryboje. Tiesa, veikalo pabaigoje, išvadose, autorius nurodo kriterijus lietuvių identifikacijai, būtent: personažams parinkti vardai arba tų personažų lietuviškas pasireiškimo būdas, kaip kalbos paprastumas, ne-veidmainingumas, nemėgimas iškalbingai rodyti savo gilių jausmų ir t.t. Tačiau šių principų pritaikymą reikėjo parodyti, kad skaitytojas būtų įtikintas.
 
Iš kitos pusės, autorius ne visus lietuvius iš šių rašytojų prozos kūrinių suminėjo, pavyzdžiui, lietuvių darbininkų būrį trumpame epizode Sudermanno romane "Der Katzensteg", senovės prūsų palikuonį grafą Pernein ir senį žvejį Wiecherto romane "Das einfache Leben" ir kelis kitus.
Skaityti daugiau...
 
IR VĖL NAUJIENOS LITUANISTINIAM MOKYMUI PDF Spausdinti El. paštas
š. m. kovo mėn. "Aiduose" teko aptarti du Pedagoginio lituanistikos instituto 1966 išleistus leidinius: D. Veličkos Konspektinę lietuvių kalbos metodiką (II dalį) ir Lietuvių kalbos pratimų mokyklai ir namams I-jį sąsiuvinį. Šiais metais jau susilaukėme tų pačių D. Veličkos Lietuvių kalbos pratimų II-jo sąsiuvinio. Jame pratimų forma aiškinama lietuvių kalbos morfologija: žodžių daryba ir kaityba (žodžio sudėtis ir rašyba, nosinių raidžių rašymas žodžio šaknyje ir priešdėlyje, priesagų vartojimas ir rašyba), taip pat glaustai formuluojama lietuvių kalbos rašybos sistema.

"Pratimai" skiriami Instituto studentams, neakivaizdiniu būdu siekiantiems išeiti aukštesniosios lituanistinės mokyklos programą, taip pat ir kitų jaunosios kartos lietuvių savišvietai. Kaip P. L. I. pridėtame pranešime sakoma, "Pratimais" gali pasinaudoti ir kitos mokyklos, taip pat tėvai, kurie moko savo vaikus namuose.

Ir šis sąsiuvinis, kaip tos "Pratimų" serijos pirmasis, parengtas ta pačia tvarka, su gramatiniais paaiškinimais. Nesant tuo tarpu mokyklai tinkamiau parengtos gramatikos, čia pateikiami pratimai aprūpinti vadovėliniais paaiškinimais, kurių dėka mokinys gana lengvai gali suprasti ir atlikti pratimus.

Sąsiuvinį sudaro 82 švaraus mašinėlės ir rotatoriaus spausdinto rašto puslapiai (pats pratimų tekstas  pradedamas   6-ju,  baigiamas 80-ju puslapiu). Sąsiuvinio kaina $2.00.

Prie šių "Pratimų" I sąsiuvinio išleistas ir garsinis priedas — fonetinė plokštelė: "Lietuvių kalbos garsai ir priegaidės". Tekstą paruošė Domas Velička, įkalbėjo P. L. I. studentas Romas Sakadolskis, garsų ir priegaidžių tarimą prižiūrėjo dr. Petras Jonikas.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai