Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis



ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Gabija, literatūros metraštis spaudos atgavimo penkiasdešimtmečiui ir tremties dešimtmečiui paminėti. 1954 m. išleido Gabijos leidykla, 335 Union Ave., Brooklyn, N. Y. Redaktoriai Jonas Aistis ir Stepas Zobarskas, dail. Pranas Lapė. Įrišta į kietus viršelius, 552 psl., kaina $6.50. Metraštyje išspausdinta niekur iki šiol nepaskelbta naujausia septyniasdešimties autorių kūryba: poezija, proza, drama ir straipsniai. Knyga gaunama leidykloje ir pas spaudos platintojus.

Dr. Juozapas Skvireckas, Kauno Arkivyskupas Metropolitas: BENDRASIS JVADAS | ŠVENTĄJĮ RASTĄ. II laida. Roma, 1954. Išleido kan. Dr. J. Končius. 59 p.

Atolas. L. K. F. Metraštis. Redagavo A. Krausas, bendradarbiaujant A. Karazijienei, A. Zubriui. Melbourn, 1954. Išleido Lietuvių Kultūros Fondo Australijos Valdyba. 240 p.

Aloyzas Baronas: ANTRASIS KRANTAS, novelės. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 5, 132 psl.

Sv. Kryžiaus Lietuvių parapijos 50 metų istoriniai bruožai. Redagavo kun. K. Barauskas ir kun. A. Bendziūnas. Išleista lietuvių ir anglų kalbomis. Teksto 154 psl., kita dalis skelbimai bei sveikinimai. Viršelis dail. R. Viesulo.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS VIDURAMŽIŲ AKADEMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Jakštas   
Tuo pažiūrėjimu atrodo keista, kad Jungtinėse Amerikcs Valstybėse, o ne kur Europoj veikia štai jau prieš 28 metus įsikūrusi akademija, skirta speciališkai Europos viduramžiams tirti. Jos iniciatoriai buvo akademikai, dirbantieji įvairiose augštosiose mokyklose. Mat, Amerikos akademinėse studijose vis dar gyvi saitai su Europos dvasiniais lobiais, iš kurių daigų išaugo ir Amerikos civilizacija.

Ne vienu mostu įkurta Amerikos viduramžių akademija. Ji, kaip dedasi su daugeliu žmogaus kūrinių, steigėsi, vystėsi pamažu iš senesnių mokslo institucijų, kol virto savaiminga korporacija. Tad ji, kaip kiekvienas visuomenės tvarinys, yra vystymosi padaras, atseit turi savo istoriją.

Pirmas akstinas akademijos užuomazgai buvo nuo seniau veikiančios naujųjų kalbų draugijos (Modern Language Association) suvažiavimas New Yorke 1920 m. gruodžio m., kur jos pirmininkas prof. J. M. Manly padarė tiesiog epochinės reikšmės programinį pranešimą. Jis kvietė mokslininkus, užuot paskirai dirbus, susiburti į sekcijas, žinoma, tos pačios draugijos ribose ir, artimai ben-dradarbiaujant.varyti mokslinius tyrinėjimus.

Prof. J. M. Manly raginimo pasėkoj prie naujųjų kalbų draugijos įsikūrė grupė, pasivadinusi pradžioj nevykusiu vardu: Lotynų kultūros įtaka viduramžių literatūrai. Grupei pirmiausia rūpėjo viduramžių literatūros ir lotynų kalbos mokymas augštosiose mokyklose. Tam reikalui ji išsiuntinėjo universitetams ir kolegijoms tam tikras anketas, klausdama, kaip tie dalykai dėstomi. Viduramžių lotynų kalbos dėstymui sustiprinti ji pavedė tada žinomam viduramžių raštų tyrinėtojui Čikagos profesoriui Ch. H. Beeson parengti tos kalbos prozos ir poezijos antologiją, kuri buvo išspausdinta 1925 m.

Tačiau Amerikos medievistai, besirūpindami lotynų kalba ir literatūra, nejučiomis plėtė savo veikimo sritį, stengdamiesi paliesti ir kitas gyvenimo apraiškas, štai jau antrame naujųjų kalbų draugijos suvažiavime 1921 m. gruodžio m. lotynų grupėj perskaitomas žinomo medievisto — iš klasikinės filologijos per-simetusio į viduramžius — Harvardo profesoriaus E. K. Rand silabusas. Jis, nubrėždamas grupei lotynų literatūros tyrimo gaires, pirmiausia pastebi, kad tiriant literatūros veikalą, reikia atsižvelgti į aplinką, kurioje autorius kūrė. Tuo būdu ke'ia-mas reikalas liesti įvairias gyvenimo sritis ryšium su literatūros veikalų nagrinėjimais. Jau čia, turint galvoj gal grupės veiklos išsiplėtimą, kilo mintis, kad ši grupė galėtų būti viduramžių lotynų kultūros akademijos pradmuo, ši viduramžių studijų išplėtimo mintis konkrečiai formuluojama po metų, atseit 1922 m. suvažiavime, kur grupei siūloma prisijungti prie bendros visas humanitarinių mokslų draugijas aprėpainčios korporacijos, vadinamosios Amerikos mokslo draugijų tarybos (American Council of Learned Societies). šiuo projektu lotynų grupė parodė, kad ji nenorinti apsiriboti vien kalbiniais tyrinėjimais ir todėl siekianti būti nariu tos tarybos, kuri Jai laiduotų platesnį veikimą. Šiame suvažiavime lotynų grupė ryžosi atlikti pirmą didelį darbą; iš naujo perdirbti ir išleisti žinomą Du Cange lotynų kalbos žodyną, pirmą kartą išleistą dar 17 a. Deja, šis didelis sumanymas, nors buvo keliamas dar keletą metų ir įneštas į tarptautinę akademijų sąjungą, ligšiol neįvykdytas ir, rodos, jau užmirštas.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Popiežius Pijus XII prieš Kalėdas išleido encikliką Kinijos katalikams. Enciklikoje aiškioje šviesoje pastatoma dabartinė skaudi religijos padėtis. Raginama laikytis katalikų tikėjimo ir šalintis komunistų organizuojamos "tautinės bažnyčios".

•    Herderio leidykla Preiburge i. Br. išleidžia vokiečių kalba Antano Maceinos veikalą "Pikto problema". Knyga bus atspausdinta pavasarį.

•    Pasirodė dr. P. Joniko studija "Mūsų pavardės ir jų atsiradimas". Aprašoma lietuvių pavardžių raida, jų svetinimas, Amerikos lietuvių pavardės, pavardžių rūšys, lietuvių pavardės kitose tautose.

•    Speciali lietuvių komisija Amerikoje ruošia miškininkų žodyną. Darbas bus baigtas maždaug po metų ir bus dar išverstas į vokiečių bei anglų kalbas, žodynas apims apie penkis tūkstančius terminų.
Skaityti daugiau...
 
Į ARTIMĄJĄ PRAEITĮ ŽVELGIANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Mockus   
1. Veiklos galimybes
Kasdieninis gyvenimas rirda savo keliu. Jo eigoi lyg ir nepastebime, kad nuo tragiškųjų mūsų šalie i pavergimo dienų jau eina penk'olikti metai, kad nebedaug metų betrūksta ligi to, kai naujojo pavergimo metų skaičius pasieks Nepriklausomybės metų skaičių. Deja, šiuo laiku galime kalbėti tik apie emigracijoj esančios tautos dalies visuomeninį gyvenimą, nes krašte likusios tautos dalies reiškimasis vyksta visiškos priespaudos aplinkybėse ir mums apie jį kalbėti sunku.

Pats visuomeninis veikimas svetur turi reikštis labai skirtingose aplinkybėse, negu tai buvo savame krašte. Jeigu vyresnioji emigraciios karta tai mažiau juto, nes paliko kraštą vos bundantį naujam gyvenimui, tai naujausioji emigracija tai ypač aštriai junta, nes paliko kraštą su pražystančia kultūra ir dideliu noru laisvai gyventi. Esminis skirtumas tarp veiklos savo krašte ir emigracijoj glūdi supratime, kad ten savaime susidaro kolektyvinė kūrybos nuotaika ir su tuo sur'šta visuomeninio pareigingumo dvasia, o čia viskas eina vis didėjančio išsibarstymo keliu ir bet koks veikimas rem'a-si atskirų individų geros valios pasireiškimu. Laimingesnės yra tos tautos, kurios pajėgė įkurdinti vienoje vietoje didesnį skaičių savo emigrantų. Tačiau ir ten laikas atneša savaime suprantamą visokeriopą nutolimą nuo tėvų krašto. Ogi mums niekada nepasisekė sukurti vienoj vietoj didesnės emigrantų kolonijos. Išimtį sudaro gal viena kita mažesnė vietovė JAV ar kitur, tačiau laikas ir čia atneša savaime suprantamą sumaišymą. Kalbos apie naujaus:os grynai politinės emigracros kompaktinio įkurdinimo galimybes ir liko tik kalbomis. Vargu ar ir buvo įma~o-ma ką labai konkretaus pasiekti. Nieko ypatingo nepasiekė ir kitų tautų panašaus likimo žmonės — visi yra išstatyti greitos asimiliacijos pavojui. Betgi mūsuose apie kompaktinę emigraciją buvo atsakinsrų žmonių daug kalbama, lygiai kaip daug buvo tik kalbama ir apie kitus dalykus. Turint galvoj, kad jėgų nėra daug, kad asimiliacijos pavojai yra dideli ir ateina greitai, iš esmės turime mesti tuščio nerealaus planavimo metodus ir pereiti į labai konkrečios bei kiek galima stipresnės veiklos perijodą, apjungdami tam tikslui visas gyvąsias jėgas.

Yra praėję jau keletas metų — apie penketas — nuo to laiko, kai didesnis skaičius nuo bolševikinio siaubo Tėvynę palikusių žmonių iš vargingų stovyklų Vokietijoj pasipylė po visą pasaulį gyventi nauju neįprastu gyvenimu. Didesnė dalis mūsų tokio likimo tautiečių pasiekė JAV ir čia vienaip ar kitaip įsikūrė. Ten, kur iš seno buvo platesnė mūsų emigracija, ta proga atsirado kalba apie naują kraują ir apie jo tinkamiausią panaudojimą. Gi ten, kur senosios emigracijos mažiau būta, naujai atvykusiems teko viską organizuoti nuo pradžios. Dabar jau galime ramiai kalbėti apie tų naujų ateivių panaujintą lietuviškąjį gyvenimą. Tuose kraštuose, kur senoji emigracija buvo ypač stipri skaičiumi ir kur savo laiku gyvenimas ėjo tikrai labai gyvai, bet emigracijos sunkumai jau jį buvo gerokai prislopinę, gana aštriai iškilo senųjų ir naujųjų santykių klausimas. Būta aštrokų susidūrimų, kurie nėra visai aprimę, tačiau palengva blėsta. Tų kraštų prieky stovi JAV, kuriose lietuviškoji emigracija skaičiais tikrai siekia pusę milijono. Iš to pusmilijo-nio tik keliasdešimt tūkstančių buvo apjungta įvairių organizacijų. Tik parapijos turi didesnius skaičius, tačiau parapijos saitai labai skirtingi nuo kitų orgnizacijų saitų. Visa vyresnioji veikėjų karta jau pasiekė ne jauno amžiaus — jaunesnių kaip 60 m. mažai begalima rasti. Juos kiek papildė, pastiprino nedidelis skaičius Lietuvoj augusių, bet svetur gimusių asmenų, kurie suaugę grižo kaip sąmoningi lietuviai į emigracinius kraštus. Laikas geriau kaip kas kitas parodė visiems, kad nauji pastiprinimai mūsų lietuviškam gyvenimui buvo labai reikalingi ir atėjo laiku. Iš kitos pusės visiems taip pat jau paaiškėjo, kad ir naujausioji emigracija nebuvo atrenkama, kad atvyJ ko visokių nuotaikų ir visokio plauko žmonių, ir kad toli gražu ne visų pasireiškimu galima džiaugtis. Laikas taip pat parodė, kad ir turintiems gerų norų naujose aplinkybėse žymiai sunkiau reikštis. Dideli atstumai, neįprasto darbo nuovargis, laiko stoka, vis didėjantis daugelio abejingumas, rodos, visų pripažintiems šventiems idealams gerokai pakerta net ir pasiryžėlius. Galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad tokių pasiryžėlių vistiek dar daug esama ir kad jų pasiryžimu remiasi visas mūsų visuomeninis gyvenimas. Yra daug tokių pasiryžėlių likę via retėjančiose senosios emigracijos eilėse, yra jų žymiai mažiau, bet tikrai yra ir emigracijoj išaugusioj kari toj. Juos visus tenka papildyti naujausiąją emigracijos karta. Jų visų suburtos jėgos ir pateisina mūsų artimiausią praeitį bei duoda gerų vilčių ateičiai.

Visa visuomeninė veikla reiškėsį ir reiškiasi dviem pagrindinėm kryptim — politine ir kultūrine. Kulturinis dabarties gyvenimas yra daugiau šakotas ir jam savaime norime skirti daugiau dėmesio. Tačiau jis, sunkiai atjungiamas nuo politinių nuotaikų ir todėl tenka ir jas paliesti.

Politinės nuotaikos
Nenorime čia liesti tarptautinėsi konjunktūros, tik trumpai užsiminti mūsų lietuviškąjį politinį gyvenimą svetur. Neturime esminių nuomonių skirtumų Tėvynės laisvinimo klausimais. Neturime taip pat daug nuomonių skirtumų ir dėl reikalo tureti vieningą laisvinimo vadovybę. Nėra taip pat politinės grupės, kuri nevertintų diplomatinių atstovybių vaidmens ar neigtų jų reikalingumą. Sunkumai atsiranda, kai reikia praktiškai vieningai dirbti vyriausiojoj laisvinimo institucijoj ir kai tenka, rasti būdus suderinti visų institucijų, veiklą. Turime apgailestauti, kad tarp Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Lietuvos diplomatų dal;es pastaraisiais metais santykiai gerokai paaštrėjo ir kartais pasiekė nepateisinamų ribų. Šita prasme reikia, linkėti ateičiai daugiau abipusės geros valios ir gyvesnio viešos atsakomybės supratimo. Šalia VLIKo, likusio su susilpnintomis jėgomis Europoje, JAV susidarė jo antrininkas,, kurio tikslai ir amžius gal greitai labiau paaiškės, nes ligi šiol visuomenei per mažai apie tai žinoma. Atrodo, kad daugiausia svorio tame antrininke turi amerikiečių sudaryto Liet. Laisvės Komiteto nariai, kurie ir ima reikštis jau lyg ir kaip trečias vadinamasis veiksnys mūsų politiniam gyvenime.

Pati Lietuvos byla tarptautinėj arenoj lyg ir randa daugiau dėmesio didžiuosiuose politikos centruose, tačiau ji, kaip ir daugelio panašaus likimo kitų tautų bylos, deja, dar tebėra giliai diplomatų stalčiuose, jeigu iš viso jos ten tikrai yra. Konkrečiai per pastaruosius metus gal daugiausia pasiekta, stiprinant kontaktą su kitų pavergtų tautų veikėjais ir plečiant rašytinę bei žodinę propagandą.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Metinę prenumeratą 10 dol. prisiuntė šie skaitytojai: kun. dr. T. Narbutas, Brooklyn, N. Y., J. Bundza, Chicago, 111., kun. J. W. Yan-kowsky, New Haven, Conn , V. Daugėlienė, Kearny, N. J., dr. J. Petukauskas, J. Kazickas, New Rochelle, N. Y., kun. V. Pikturna, Brooklyn, N. Y., kun. P. Virmauskis, Boston, Mass., dr. A. Lipskis, Berwyn, 111., V. Kleiza, Chicago, 111., K. Valaitis, Philadelphia, Pa., J. Valickas, Buffalo, N. Y., kun. J. Vaitekūnas, Providence, R. I., kun. J. švagždys, Brockton, Mass., kun. V. Karalevičius, Bayonne, N. J., T. Varkalienė, Waterbury, Conn., B. Vitkus, Brockton, Mass., kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N. J.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai