Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris



PAVERGTOSIOS JUNGTINES TAUTOS PDF Spausdinti El. paštas
I.
Politinė tremtis nėra vien šių laikų fenomenas. Invazijos ir užkariavimai, revoliucijos ir perversmai, politiniai persekiojimai ir religinės tolerancijos stoka — vis tai buvo ir iš dalies tebėra priežastys, verčiančios didesnius ar mažesnius žmonių kiekius jieškoti pastogės kituose kraštuose ir, kiek leidžia sąlygos, iš ten organizuoti ir vesti kovą už savo idėjas ar įsitikinimus. Politiniai emigrantai ar egzilai visuomet jausdavo turį tam tikrų pareigų savai tautai, tam tikrą misiją, kurią jie turi atlikti. Politiniai egzilai ir iš viso emigrantai yra nekartą suvaidinę svarbų, net lemiamą vaidmenį politiniame savo tautų gyvenime. Nesiekdami per toli į praeitį, prisiminkime tik lietuvių ir čekoslovakų emigrantų Jungtinėse Amerikos Valstybėse įnašą į Lietuvos ir čekoslovakijos valstybių atkūrimą 1918 m., lenkų politinių emigrantų rolę, prancūzų, belgų, olandų ir danų egzi'ų vaidmenį antrajame pasauliniame kare ir jam pasibaigus.

II.
Sovietų Rusijos imperialistinė agresija prieš Centro ir Rytų Europos suverenes valstybes, komunistinės ekspansijos lydima, sudarė istorijoje pavyzdžio neturinčią klaikią padėtį. Čia turime reikalą ne vien su politiniu užkariavimu, bet ir su enkavedistų durtuvais ir rafinuotu teroru vykdoma užkariautųjų kraštų sovietizacija, su masiniu gyventojų naikinimu, su pasikėsinimu pavergti žmogaus sielą ir mintį, išugdyti sovietžmogį. Vieneri metai sovietų okupacijos Lietuvoje buvo sukėlę tekį siaubą gyventojuose, kad, jei tik būtų buvę sąlygų, beveik visa lietuvių tauta būtų atsidūrusi egzilyje, ir tai nepaisant tos aplinkybės, kad praktiškai vienintelė galimybė pasitraukti buvo vykti į Vokietiją, kurioje tebesiautė karas ir kurioje tremtinių laukė sunkūs bandymai.
Skaityti daugiau...
 
"DRAUGO" PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Jau ketvirti metai iš eilės, kai mūsų gyvenime pasklysta žinia — apie dienraščio "Draugo" suteiktą premiją už komisijos atrinktą geriausią romaną. Visiems įdomu patirti, kas yra tasai išrinktasis, kuris ne tiktai iškeliamas žodžiu, bet ir apdovanojamas 1000 dolerių.

Pirmaisiais dviem atvejais šios garbės susilaukė Jurgis Gliaudą už romanus "Namai ant smėlio" ir "Ora pro nobis". Praėjusiais metais "Draugo" premija teko jaunesnės kartos rašytojui Algirdui Landsbergiui už romaną "Kelionė", šiemet gi vertinimo komisija, susidedanti iš Bernardo Brazdžionio, Juozo Girniaus, Antano Gustaičio, Juozo Leimono ir Kazio Mockaus iš 11 prisiųstų veikalų išrinko romaną "Trumpa diena", kurio autorė pasirodė esanti Alė Rūta — Elena Nakaitė-Arbačiauskienė.

Naujoji dienraščio "Draugo" laureatė yra pažįstama lietuviškų raštų pasaulyje. Gimusi 1915 m, rašyti pradėjo anksti — jau prieš 20 metų. Bendradarbiavo jaunųjų spaudoje "šaltinėlyje", "Ateities spinduliuose". 1942 m. laimėjo "žiburėlio" premiją už scenos vaizdelį "žiogas ir skruzdė". Tremtyje pasirodė jos eilėraščių rinkinys "Be Tavęs", o pernai išėjo jos apysaka "Duktė". Naujasis romanas "Trumpa diena", vaizduoja Lietuvos kaimo gyvenimą. Pagal "Draugo" konkurso taisykles, romanas dalinai leidžiamas per dienraštį, o paskui atspausdinamas knyga.

Premijos įteikimas įvyko Čikagoje sausio 9 d., sujungiant jį su atitinkamomis iškilmėmis ir koncertu, kurio programą išpildė op. solistė Juzė Augaitytė ir A. Steponavičienės choro kvintetas. Pati laureatė šioje šventėje dalyvauti negalėjo.

"Draugo" kasmet teikiama premija už romaną tuo tarpu yra didžiausias ramstis mūsų rašytojams. Kaip patirtis parodė, jiems šiuo metu veiksmingiausia pagalba atėjo premijų pavidalu. Mažėjant knygų tiražui, ir ateityje premijos, atrodo, bus didžiausios skatintojos kurti, o taip pat ir kuriančiųjų sunkiose tremties dienose palaikytojos.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• ALTo vykdomasis komitetas, kurį sudaro Leonardas šimutis, dr. Pijus Grigaitis, Antanas Olis ir Mykolas Vaidyla, kartu su Informacijos Centro direktore M. Kižyte Lietuvos vadavimo reikalais lankėsi Valstybės Departamente. Sausio 18 d. turėjo pasikalbėjimą su H. Vedeler, Pabaltijo kraštų, Lenkijos ir Čekoslovakijos skyriaus viršininku. Tą pačią dieną ALTo delegaciją priėmė ir senatorius P. Douglas, kuris buvo supažindintas su kai kuriais planais ir įprašytas juos paremti. Sausio 19 d. mūsiškiai lankėsi pas Valst. Dep. pasekretorių Loy Henderson, kuris Pabaltijo valstybių reikalais domisi jau nuo 1919 m. ir juos gerai pažįsta. Delegacija iš jo gavo pažadą, kad visomis galimomis priemonėmis rems Lietuvos reikalus. Vizitas buvo padarytas ir kongresmanui Ray Madden iš Indianos, kuris vadovauja buvusiam Kersteno komitetui. Su juo buvo tartasi apie tolimesnius tyrinėjimus, liečiančius Lietuvos ir kitų kraštų pavergimą. Tuo pačiu reikalu delegacija kalbėjosi ir su kongresmanais Bentley iš Michigano bei Dood iš Connecticut. Jie visi pasisakė už tyrinėjimų tęsimą. Pagaliau buvo susitikta ir su pačiu Charles Kerstenu, kuris padarė pranešimą apie save atliktą darbą. Viso veikimo apžvalga būsianti greit atspausdinta ir išsiuntinėta Kongreso atstovams bei atitinkamoms valdžios įstaigoms. Pabaigoje delegacija aplankė dar Atstovų Rūmų daugumos vadą J. McCormack, labai nuoširdų lietuvių bičiulį. Jisai pažadėjo Vasario 16 proga visą valandą skirti Atstovų Rūmuose Lietuvos nepriklausomybės paminėjimui.

•    Italijoje į Liet. Bendruomenės Tarybą išrinkti: kun. dr. V. Balčiūnas, dr. Z. Ivinskis, kun. V. Mincevičius, kun. dr. J. Zeliauskas, dr. J. Gailius, kun. dr. J. Sakevičius, E. Bergaitė, Tėv. dr. K. žalalis, OFM, kun. P. Ribikauskas. Į kontrolės komisiją įeina: kun. dr. V. Kazlauskas, kun. dr. J. Vaišnora, MIC ir kun. dr. J. Naujokas.

•    Sausio 16 d. Brooklyne įvyko Liet. Rom. Katalikų Federacijos seimelis. Katalikiškos veiklos ir jaunimo klausimais kalbėjo Feder. pirm. dr. A. Darnusis, apie bendrąją veiklą — dr. A. Juška ir kat. šeimos reikalais — prel. J. Balkūnas.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1953 ir 1954 metais.

2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokilų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijs, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.).

3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ GARBES PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Metinei prenumeratai 10 dol. prisiuntė šie skaitytojai: A. Jautokaitė, Chicago, 111.; kun. K. Juršėnas, Chicago, 111.; kun. dr. K. širvaitis, Akron, Ohio; J. Daukaite, Detroit, Mich.; P. Leonas, Chicago, 111.; kun. A. Lumas, St. Anthony, N. Mex.; dr. A. Šidlauskaitė, Ottawa, Kanada; prel. F. Bartkus, Cleburne, Tex.; M. Jankevičiūtė, New York, N. Y.; P. Laurinaitis, Kenton, Ohio; Ed. Karnėnas, Bedford, Ohio; kun. dr. J. Starkus, Bayonne, N. J.; G. Vasiliauskas, Chicago, 111.; J. Klimas, E. Chicago, Ind.; Rev. P. Totoraitis, Newark, N. J.. Rev. V. Radvinauskas, Glenburn, No. Dak.
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai