Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4-5 balandis-gegužė



MOTESSORI PRINCIPAI KASDIENYBĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Paplitusi nuomone apie Marijos Montessori metodą dažnai esti šališka ir neesmine, žinoma, kad M. Montessori darželyje neleidžiama žaisti lėlėmis, kad nėra įprastų vaikiškų žaislų, kad vaikams niekas neseka pasakų, kad jau ketverių metų vaikai "mokomi" skaityti. Dar pridedama montesorinės medžiagos brangumas ir "negyvenimiškumas". šią nuomonę   tenka  dažnai  išgirsti. Ir tikrai negalima nuneigti, kad faktai būtų neteisingi. Tik šituose samprotavimuose nėra nusakoma esmė ir principas, o greičiau jie nušviečia neteisingą montesorinio metodo esmės supratimą.

Marija Montessori buvo medikė ir giliai tikinti katalikė. Jos priėjimas prie vaiko sielos yra kitoks, kaip kitų mokslininkų, besidominčių vaiko siela.   Jean Piaget, Charlotte Buch1er, William Stem — visi jie prie vaiko sielos priėjo kaip pozityvistai, iš principo nusistatę nepripažinti nemirtingos sielos buvimo. Jų ir samprata apie vaiką yra kitokia. Jų gautos išvados irgi yra kitokios.
Skaityti daugiau...
 
ALBERTAS EINŠTEINAS PDF Spausdinti El. paštas
Po E. Fermi mirties, nė pusei metų nepraėjus, mirė Albertas Einšteinas. Kas buvo Einšteinas, žino visas pasaulis. Jo vardas nereikalingas jokių didingų epitetų. Mirė žmogus, kuris žmonijos minties istorijoje pradėjo naują erą, pasireikšdamas kaip viena iš epochinių asmenybių.

XVII-XVIII šimtmečių mokslo ir mąstymo revoliucija, konkretizuota Bacono Verulamiečio "Novum Organum", įvykdyta Izaoko Newtono, pakeitė mokslo pagrindus ir pažiūras bei galvojimo būdą. Bet patsai Nevrtonas kukliai tvirtino, kad jis stovįs prieš visą vandenyną žinių ir pasisėmęs iš jo tik vieną stiklinę. Einšteinas nuėjo toliau ir pasisėmė jau žymiai didesnį indą žinių iš to vandenyno.

Kaip XX amž. mokslo revoliucijos tikra personifikacija, Einšteinas negriovė nieko, ką sukūrė Nevvtonas. Jis tik Nevrtono teorijas padarė specialiais savųjų teorijų atvejais. Jo atskleisti horizontai buvo tiek platūs, kad apėmė Newtono minties horizontus. Einšteino dėka mokslas pradėjo žiūrėti į pasaulį ne iš žemiškų, bet iš kosminių augštybių ir galvoti apie visatos apraiškas daug gilesnėmis ir platesnėmis kategorijomis. Cia ir yra Einšteino didybė. Kai susipažįstame su kosmogoninėmis teorijomis de Sitterio arba garsiojo kanauninko Lemaitre, ar skaitome Eddingtono išvedžiojimus apie besiplečiančią visatą, mes aiškiai matome, kad viso pagrinde yra Einšteino idėjos ir galvojimas, nors kai kurie iš tų mokslininkų prieina ir prie kiek skirtingų išvadų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis: PASAKOJIMAI. Rinktinės novelės. Kūrybos apibūdinimas prof. J. Brazaičio. Viršelio aplankas T. Valiaus. Išleido Venta, 1955 m. 238 psl.

Aldona Irena Nasvytyte: VĖJO DAINOS. Lyrika. Išleido Terra. Chicago, 50 p.

Leonardas Andriekus: ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 136 p.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ INFORMACIJOS REIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Esame pratę kukliu informacijos vardu vadinti visa, kas rišasi su mūsų noru kuo plačiau pasaulyje išlaikyti gyvą Lietuvos vardą, išgarsinti dabartines jos kančias bei norą atgauti nepriklausomybę. Tuo pačiu kukliu vardu vakarų aliantai vadino praeito karo metu propagandines institucijas, kurios, ypač pas anglus, buvo visai neblogai pastatytos. Ašies valstybes tam reikalui naudojo propagandos vardą ir turėjo tokio vardo ministerijas, kurių žinioje buvo ne tik spauda, radijas ir kitos informacijos žinybos, bet net ir tokios institucijos, kaip teatras, kinas ir pan. Propagandos vardas iš tikrųjų yra tikresnis mūsų aptariamojo reikalo pavadinimas, tačiau jau esame įpratę laikytis informacijos vardo, turbūt, pagerbdami vakariečių tradiciją. Prie to vardo pasiliksime ir šiame straipsnyje.

KĄ INFORMUOTI?
Informacija yra mūsų pagrindinis ginklas šiandieninėje situacijoje.1 Užtat turime aiškiau ir planingiau tąją informaciją vykdyti. Pirmiausia turime žinoti, kam toji informacija skiriama.
Skaityti daugiau...
 
PASTABOS PDF Spausdinti El. paštas
"Aidai" jau ketvirtą kartą suteikė 500 dol. premiją. Dvi jų teko už literatūrą — Jonui Aisčiui ir Alfonsui Nykai Niliūnui ir dvi už mokslą — Antanui Maceinai ir Zenonui Ivinskiui.

Zenonas Ivinskis yra šių metų premijos laimėtojas. Balandžio 30 d. vertinimo komisija, pirmininkaujant prof. dr. Antanui Kučui, vienbalsiai pasisakė už jo veikalą "Vysk. Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva", prisiųsta rankraštyje. Studija yra gili, parašyta dideliu kruopštumu, naudojant Vatikano bibliotekos dar niekur neskelbtus dokumentus. Joje sutelkta tiek naujos mokslinės medžiagos, kad ne tiktai pilnai išryškėja to didžiojo lietuvio asmuo bei veikla, bet ir visas anuometinės Lietuvos istorinis laikotarpis, kuriame jisai gyveno.

Premijos įteikimo iškilmės, sujungta su koncertu, šiemet įvyko Bostone geg. 1 d. Toje padangėje yra nemaža kultūros žurnalo "Aidų" skaitytojų ir bičiulių, kai įskaitomi aplinkiniai miestai — Cambridge, Brocktonas, Lawrence, Lcwellis, Providence, Worcesteris ir kit. Toje pusėje gyvena ir pats šių metų premijos mecenatas prel. Pranciškus Juras.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai