| |
|
|
6 birželis
|
 Paslepęs veidą po žodžiu,
Rimtai žaidžiu, rimtai žaidžiu.
L. Žitkevičius.
Leonardas Žitkevičius — DAIKTAI IR NUORŪKOS. Lyrinės ironijos. Išleido Gabija, JAV, spaudė Gabijos spaustuvė. 48 psl. Tiražas, metai ir kaina nepažymėta.
Tyros — grožinės, bet ne "pritaikomosios" — lyrikos atstovų tarpe Leonardas Žitkevičius parodo daugiausiai šypsenos. Humoristų tarpe — jis vienintelis poetas, parašęs gerų ir gražių nehumoringų eilėraščių, čia jo ryškusis individualumas, jam vienam priklausanti poezija. Abu planus norėdamas apjungti, Žitkevičius savo eilėraščius bus pavadinęs "lyrinėmis ironijomis". Gal ironija yra vyraujanti spalva — ironija materialinio pasaulio netikroms vertybėms, ironija paradoksų pilnam gyvenimui, ironija sau. Bet Žitkevičiaus šypsena esti ir skaudesnė, kartesnė, negu tik ironiška, o kartais — ir liūdnesnė, švelnesnė. Jos daug spalvų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ST. ŠALKAUSKIO "ATEITININKŲ IDEOLOGIJA" |
 |
 |
 |
Štai guli prieš akis prof. St. Šalkauskio straipsnių, paskaitų, prakalbų rinkinys "Ateitininkų Ideologija" (Ateitininkų Ideologija, antroji perredaguota laida. Išleido prel. Pr. M. Juras, 1954, 334 psl.). Atskleidę šios knygos puslapius ir įsigilinę į jos turinį, pajuntame St. Šalkauskio ne tik gilų, sistemingai galvojantį protą, bet ir krikščionišką pasaulėžiūrą, tėvynės meile degančią širdį. Jis mylėjo Lietuvą, jos tautą, ypač mokslus einantį jaunimą. Jis troško mokslinį jaunimo išsilavinimą jungti su jos dvasiniu ugdymu ir išugdyti ne tik fiziškai sveiką, savo specialybei pasiruošusį, bet ir ideologiškai giliai įsijautusį jaunimą. Koks jaunimas, tokia tautos ateitis. Dėl to St. Šalkauskis pirmiausia metėsi gelbėti Lietuvos jaunimo keleriopu būdu, kad iš jo išaugtų vispusiškai stipri ir atspari tauta. Ypač mokslus einantį jaunimą, kad iš jo išaugtų inteligentų kadrai, kurie teisingai spręstų painius gyvenimo klausimus ir sumaniai vadovautų demokratinėms liaudies masėms (83 p.).
Geriausią sintezę iš krikščionijos visuotinio turinio ir tautines lyties, arba formos, Šalkauskis randa Ateitininkų sąjūdyje. "Ateitininkas laiko tautybę būtinu teigiamuoju gyvenimo veiksniu, nes ji yra ta individualinė, nors ir sutelktinė, lytis, kuria turi pasireikšti visuotinis žmogiškosios dvasios turinys. Būdamas lietuvis katalikas, jis supranta patriotizmą kaip tautinės lietuvių individualybės meilę, kuri reikalauja realizuoti visuotinį krikščioniškosios kultūros idealą tautinės lietuvių individualybės lytyse" (110 p.). Ateitininkas vengia pats ir stengiasi saugoti plačiąsias mases nuo to siauro nacionalizmo, kuris neleidžia tautoms sueiti į harmoningą visos žmonijos sąjungą. Jis siekia originalios, visuotinai vertingos kūrybos tautinės kultūros srityje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
A. Rinkūnas: KREGŽDUTĖ, III dalis. Lietuvos geografijos, etnografijos, istorijos ir gamtos pažinimo pradmenys pagal naująją JAV ir Kanados lituanistinių mokyklų programą. Viršelis ir vinjetės dail. T. Valiaus. 231 psl. Bostono lietuvių mokytojų leidinys.
Knygų leidykla Terra Čikagoje leidžia "Dabartinės lietuvių kalbos žodyną", žodyną paruošė prof. J. Balčikonis, J. Kabelka, J. Kruopas, K. Ulvydas ir kit. Jis yra didelio formato, turi apie 45,000 žodžių, apims 1000 puslapių, žodžiai su paaiškinimais. Pirmoji šio žodyno laida išėjo Lietuvoje 1954 m. Dabar ji su reikalingomis pataisomis spausdinama antrą kartą. Veikalas leidžiamas, renkant jam iš anksto rėmėjus. Kaina 8 dol. Užsiprenumeruoti galima šiuo adresu: Terra, 3333 So. Halsted St., Chicago 8, m.
|
|
 1. Enciklopedijos svarba lietuviškajai kultūrai.
Tarp visų darbų, atliktų tremties metu, L. E. leidimas užima vieną iš svarbiausių vietų: tai knyga, kuri savo apimtimi ir savo reikšme toli pralenkia visas kitas knygas, nes joje koncentruotai renkama ir dokumentuojama ne tik kas lietuvių tautos sukurta visose kultūrinių vertybių srityse, bet ir visos žmonijos kultūriniai laimėjimai. Dėl šių priežasčių L. E. atsistoja visų mūsų tremty leidžiamų knygų priešakyje ir reikalauja ypatingo rūpestingumo ir atsakomybės tiek iš redakcijos kolektyvo ir bendradarbių, tiek iš leidėjo bei prenumeratorių: tik visų darniu bendradarbiavimu L. E. taps tuo didžiuoju paminklu tremties gyvenimui įprasminti ir tautos egzistencijai stiprinti.
2. Bendras L. E. pobūdis bei jos kryptis.
Cia neturime tikslo vertinti visos Enciklopedijos, o tik dvi šakas joje — teologiją ir filosofiją. Vienam autoriui neįmanoma paliesti visas šakas. Tai galėtų atlikti tik atitinkamų specialistų kolektyvinis vertinimas. Tačiau norime bendrais bruožais paliesti, kokios vertybės Enciklopedijoje surinktos ir koks jos pobūdis apskritai. Kalbant apie bendrąjį pobūdį, tenka liesti tik esminiai dalykai — medžiaga, jos apdirbimas bei pagrindinė kryptis, o mažiau tenka nagrinėti pobūdis ir ypač techniškoji pusė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
GELEŽINES UŽDANGOS KILMĖ IR ESMĖ |
|
|
|
 Kai X-to amžiaus pabaigoje Rusija priėmė krikščionybę iš Bizantijos, tuomet ji nejučiomis apsisprendė neprisijungti prie Vakarų krikščionybės ir jos ugdomos kultūros. Tačiau jos apsisprendimas buvo pradžioje dar neryškus ir nevisuotinis. Didysis Novgorodas, tas seniausias Rusijos lopšys, dar ilgai palaike gan intensyvius santykius su Vakarais, ypač prekybos srity. XIII-to amžiaus vidury beveik visas rusiškas žemes nukariavo totoriai ir palaike jas savo valdžioje 240 metų. Per tą ilgą viešpatavimą totoriai uždėjo ant Rusijos savo ryškų rytietišką antspaudą. Kad ir išsilaisvinusi iš totorių jungo, Rusija jau nebejautė reikalo dvasiškai santykiauti su Vakarais. Jai labai reikėjo vakarietiškos technikos, amatininkų ir pirklių, ir tokių technikų ji po truputį įsileisdavo ir kviesdavosi. Bet ji vengė vakarietiškų filosofų, teologų ir teisininkų, nes šie nesiderino su Rusijos jau visai rytietišku gyvenimo būdu.
Kai XVI-to amžiaus gale Rusijos caru tapo totorių kilmės bajoras Borisas Godunovas, tai nepasitikėjimas Vakarais dar labiau padidėjo. Caras Godunovas, pagal Puškino žodžius, kartą pasišaukė kunigaikštį Sujskį ir davė jam garsų savo įsakymą:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
